- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-170-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29757-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- Bigbank AS filialui
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. (M. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui M. V. (M. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, trečiajam asmeniui Bigbank AS filialui, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu M. V. ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2. Ieškinyje suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo sūnaus D. V. (D. V.) naudai laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo po 380,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų; paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę J. V..
3. Nurodė, kad ieškovės ir vaiko finansinė padėtis nėra lengva, atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo ilgą laiką, taip pat neprisideda prie būsto išlaikymo, todėl jai tenkinti iš savo gaunamų pajamų visus vaiko poreikius nepakanka lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. V. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 327,00 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo; paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusią prašymo dalį atmetė.
5. Nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma yra didesnė nei minimali orientacinio dydžio išlaikymo suma (327,00 Eur), todėl atsakovo laikiną išlaikymą, teikiamą šalių nepilnamečiui vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur per mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo; ieškovę skyrė iš atsakovo priteistų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei nustatė priteisto išlaikymo sumai būsiant indeksuojamai kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas M. V. (toliau – ir apeliantas) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad šalys su vaiku iki šiol gyvena kartu vienuose namuose, o vaiko poreikius materialiai tenkina tiek ieškovė, tiek apeliantas. Pažymėjo, jog vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti prezumpciją, kad būtent ieškovė viena užtikrina vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pateikė kvitus, banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad jis prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Tvirtino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji viena užtikrina vaiko poreikius. Paaiškino, kad apeliantas nuolat ir ženkliai prisidėdavo prie šeimos ir nepilnamečio vaiko išlaikymo, pirkdamas maistą visai šeimai, buities priemones, žaislus, apmokant šeimos pramogas, bei dalyvaujant kasdienėje vaiko priežiūroje.
9. Pažymėjo, jog po to, kai sužinojo apie ieškovės norą nutraukti santuoką, apeliantas apmoka ir pusę būsto išlaikymo ir vaiko lankomos ugdymo įstaigos (vaikų darželio) išlaidų (kas sudaro apie 120,00 Eur per mėn.), o ieškovė pradėjo pirktis maistą sau atskirai. Iki pranešimo apie skyrybas daugiausia ieškovė apmokėdavo už būstą, tačiau kasdienės šeimos išlaidos buvo tenkinamos apelianto. Pridūrė, kad apeliantas dar papildomai apmoka interneto paslaugas, apie 25,00 Eur per mėn. ir apie 15,00 Eur per mėn. už dujas, kurios yra tiek abiejų šalių, tiek vaiko kasdieniams poreikiams.
10. Aiškino jam nebuvus teikiamai informacijai, kokias konkrečias išlaidas ieškovė realiai patiria vaiko išlaikymui, vaikui nelankius būrelių, todėl ieškovės teiginiai apie panaudotus vaiko pinigus neatitinka tikrovės.
11. Tvirtino, kad ieškovė nenurodė, kokie vaiko poreikiai šiuo metu nėra patenkinami ar kokia reali grėsmė kyla vaiko materialiniam aprūpinimui iki teismo sprendimo. Pažymėjo, jog palikus galioti nutartį, kai apeliantas ir toliau kasdien išlaiko vaiką gyvendamas kartu, jis dar papildomai privalėtų mokėti išlaikymo dalį ieškovei, kas nepagrįstai iškreiptų tėvų lygybę ir suteiktų ieškovei neproporcingą finansinį pranašumą, o apeliantas turėtų dvigubai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
12. Ieškovė J. V. atsiliepimu į atskirąją skundą prašė jį atmesti.
13. Teigė, kad apelianto veiksmai – tai tik siekis sudaryti „gero tėvo“ įvaizdį, bet ne nuoširdus pareigų vykdymas. Nurodė, jog apelianto pateikti čekiai gali patvirtinti tik asmeninius apelianto pirkinius, trečiųjų asmenų dovanas vaikui, patvirtino ieškovei iki 2025 m. spalio 28 d. mokėjus už vaiko darželį / mokyklą, savo paties poreikių tenkinimą.
14. Tvirtino, kad realia grėsme laikytinas apelianto atsisakymas finansiškai prisidėti proporcingai vaiko poreikiams ir jo galimybėms, nes šeimos biudžetas yra atskiras, juo labiau, nors ir ieškovė ir apeliantas kartu gyvena, tačiau šeimos ūkis yra iširęs.
15. Nurodė, jog apeliantas nėra klausęs ieškovės apie vaiko poreikius, o ieškovė būtų atsisakiusi tokią informaciją pateikti. Pabrėžė, kad esant konfliktui tarp šalių ir atskiriems biudžetams, negalima teigti, jog apeliantas visiškai ir sąžiningai dalijasi vaiko išlaikymo našta. Atkreipė dėmesį, jog apelianto nurodytos išlaidos nesiekia priteistos laikino išlaikymo sumos. Teigė, kad teismo nutartis garantuos, jog apeliantas reguliariai atliks privalomą finansinį įnašą į vaiko išlaikymą. Pridūrė, jog pats apeliantas patvirtino, jog jis nežino vaiko realių ir tikrųjų išlaidų, nes jis pats tuo niekada nesirūpino, vaiko poreikiai tenkinami buvo ieškovės sąskaita.
16. Pažymėjo, kad uzufrukto teisės suteikimas tik ieškovei maksimaliai užtikrina vaiko interesus, o ne jos pranašumą, apeliantas neįrodė, kad gyvendamas po vienu stogu su vaiku, jis teikė finansinį indėlį, atitinkantį pusę vaiko minimalių poreikių, todėl nutartis yra teisingas tėvų finansinės atsakomybės balansas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymo priėmimo
19. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – kvitus, banko sąskaitos išrašus bei prašė juos prijungti prie bylos. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė taip pat naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašus, išlaidas vaiko poreikiams tenkinti bei pažymėjo, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina vaiko poreikių tenkinimo, nes apeliantas ir sau perkasi maistą.
21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio pateikimo metu buvo išspręstas apie tai apeliantui nepranešus ir apeliantas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą bei į tai, kad priešingai šaliai buvo suteikta teisė pasisakyti dėl apelianto atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami atskirojo skundo argumentai. Ieškovės pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nepriima, kadangi jie neturi įtakos ginčo klausimo teisingam išsprendimui. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujai pateiktų įrodymų pasisakys tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
22. Kaip nurodyta nutarties 15 punkte, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Atskiriesiems skundams taip pat taikytinas ir CPK 323 straipsnis, kuris numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti.
23. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus bei priedus, susijusius su nepilnamečio vaiko poreikiais, kuriuos prašė priimti. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl skundžiamos nutarties
24. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.
26. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis; CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia klausimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo iš esmės. Šiuo atveju analizuojama, ar šalys neatlieka veiksmų, kurie yra žalingi ir priešingi jų nepilnamečio vaiko interesams, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – yra užtikrinti, kad būtinos nepilnamečiam vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs jo poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
27. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nurodė, kad apeliantas neteikė išlaikymo vaikui ilgą laiką, jai vienai teko rūpintis vaiko poreikiais bei būstu, dėl ko neužtenka jos atlyginimo.
28. Apeliantas teigia, kad šalys su vaiku iki šiol gyvena kartu vienuose namuose, vaiko poreikius materialiai tenkina tiek jis, tiek ieškovė. Taip pat nurodė, jog jo pateikti kvitai, banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog jis prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, o ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, jis apmoka ieškovei pusę sumos už būstą ir darželį.
29. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir apeliantas yra nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys faktiškai gyvena kartu dviejų kambarių bute, šalių nepilnametis vaikas su apeliantu praleidžia panašiai laiko, kiek ir su ieškove. Tarp šalių ir nepilnamečio vaiko yra nusistovėjusi tokia gyvenimo tvarka ir šalių bei nepilnamečio vaiko bendravimo modelis, pagal kurį vaikas su abiem šalimis praleidžia lygiomis dalimis. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, raštas, kuriame nurodoma, jog nepilnametis vaikas gyvena su abiem tėvais, vaikas miega kartu su apeliantu svetainėje dėl namuose laikomo katino. Šalių nepilnametis vaikas nėra informuotas apie santuokos nutraukimo procesą bei šalys yra nusprendusios neinformuoti vaiko apie skyrybų procesą, kuris gali užtrukti. Taigi, kaip matyti, nors šalys yra skyrybų procese, tačiau vaiko atžvilgiu jie elgiasi kaip šeima.
30. Apelianto su atskiruoju skundu pateikti kvitai, banko sąskaitos išrašai leidžia teigti, kad jis ne tik su vaiku leidžia laisvalaikius bei pramogauja, bet ir prisideda prie kasdieninių vaiko poreikių tenkinimo, perka maistą, su vaiku lankosi kirpykloje, moka už telekomunikacijų tiekėjų paslaugas, apmoka už vaiko darželį – mokyklą, prasidėjus skyrybų procesui atlieka pavedimą ieškovei ir už būstą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog kvituose nurodytos prekės yra skirtos išimtinai suaugusiam asmeniui - apeliantui. Taigi, dėl šalių nepilnamečio vaiko faktinio gyvenimo kartu su abiem šalimis, tiek kasdienes, tiek periodines ar vienkartines išlaidas patiria ir apeliantas, todėl šiuo atveju deklaratyviais laikytini ieškovės teiginiai, jog apeliantas daugiau rūpinasi vaiko laisvalaikiu, neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo.
31. Taigi, šiuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abi šalys faktiškai gyvena ir bendrauja su vaiku kartu, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad, esant minėtai faktinei situacijai ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nėra įrodyta, jog apeliantas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmė – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalis gali teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
34. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.