Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas V. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis nuosavybės teise valdomo sklypo šiaurės rytų pusėje be gretimo sklypo savininko sutikimo pastatė akliną medinę tvorą, priskirtiną I grupės nesudėtingiems statiniams, tuo pažeisdamas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 2 lentelės 12 eilutėje nurodytus reikalavimus. V. Č. 2009 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2.11-145-(14.18) buvo įpareigotas per 1 mėnesį nuo šio reikalavimo gavimo savo lėšomis pertvarkyti tvorą pagal Reglamento 2 lentelės 12 eilutėje nurodytus reikalavimus. 2009 m. gegužės 14 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 34.13 punkto pagrindu V. Č. pateiktas Institucijos nurodymas nebuvo įvykdytas. Tuo V. Č. pažeidė Nuostatų 11 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189⁴ straipsnio 1 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Č. surašytas pagal ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalį, kuri nustato administracinę atsakomybę už statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas.

Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.2 punkte reglamentuota, kad nesudėtingo statinio atveju, kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas, savavališka statinio statyba laikoma vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 12.3 punkte įtvirtinta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose, išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas.

Minėto reglamento 2 lentelės 12 eilutėje prie apribojimų ir papildomų reikalavimų statant tvorą be gretimo sklypo savininko sutikimo sklypo šiaurinėje pusėje įtvirtinta, kad galima statyti ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą).

Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad apskrities viršininko administracijos pareigūnai, nustatę, jog statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad apskrities viršininko administracija išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš sprendimų: pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ir byloje esančių dokumentų matyti, kad V. Č. nagrinėjamu atveju kaltinamas tuo, jog nevykdė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimo per 1 mėnesį nuo reikalavimo gavimo savo lėšomis pertvarkyti pastatytą tvorą, kad ji atitiktų Reglamento 2 lentelės 12 eilutėje nurodytus reikalavimus, taikomus statytojo sklypo šiaurinėje pusėje statomai tvorai (b. l. 7). Institucijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009 m. kovo 12 d. patikrinimo akte konstatavo, kad V. Č. pastatė akliną medinę tvorą, kuri dar nebaigta statyti, nes neišlygintas jos paviršius ir ji nenudažyta, jos ilgis 26,30 m., vidutinis aukštis 1,80 m. (b. l. 8). Institucijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009 m. kovo 23 d. rašte konstatavo, jog minėta tvora buvo pastatyta pažeidžiant Reglamento 2 lentelės 12 eilutėje nurodytus reikalavimus. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Č. nuosavybės teise valdomo sklypo šiaurės rytų pusėje be gretimo sklypo savininko sutikimo pastatyta aklina medinė tvora, pažeidžiant Reglamento 2 lentelės 12 eilutėje įtvirtintus reikalavimus (b. l. 3, 6-9). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio (b. l. 11) bei atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog to neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad taikant ATPK 189⁴ straipsnį būtina nustatyti, ar asmeniui duotas įpareigojimas gali būti laikomas nurodymu. Apylinkės teismas nagrinėjo bylą tinkamai vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią, neįvykdžius reikalavimo nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar jo dalį ir sutvarkyti statybvietę, vienintelė įstatyme įtvirtinta pasekmė pasireiškia tuo, jog apskrities viršininko administracija yra kompetentinga teikti teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimo vykdymo. Taigi, tokiais atvejais Statybos įstatyme neįtvirtinta atsakomybės taikymo galimybė pagal ATPK 189⁴ straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. N444-225/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. N62-556/2008). Nors Klaipėdos apskrities viršininko administracija apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad nagrinėjamu atveju, skirtingai nei minėtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimuose, savavališka statyba nebuvo fiksuota, tačiau, įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, matyti, kad Institucijos pareigūnai turėjo fiksuoti savavališkos statybos faktą, t. y. surašyti savavališkos statybos aktą, kas buvo padaryta minėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis Institucijos pareigūnų imperatyvaus teisinio reglamentavimo ignoravimas, t. y. savavališkos statinio statybos nefiksavimas, negali paneigti paties tokio fakto egzistavimo ir negali sukurti faktinės tikrovės neatitinkančios teisinės situacijos, pagal kurią, nesant formalaus privalomos dokumentacijos pildymo, būtų konstatuojama, jog Statybos įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų tokios statybos teisinių pasekmių savavališkas netaikymas, įgalintų taikyti asmeniui atsakomybę pagal ATPK 189⁴ straipsnį.

Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Č. nuosavybės teise valdomo sklypo šiaurinėje dalyje pastatyta tvora neatitiko Reglamento 2 lentelės 12 eilutės reikalavimų, todėl Institucija nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pateikė privalomą reikalavimą, kai turėjo būti fiksuojamas savavališkos statybos faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, tvora dar nebuvo baigta statyti. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.