Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-28 · Civilinė byla Nr. e2S-692-431/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
e2S-692-431/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-46735-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-692-431/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46735-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3.;
(S)3.4.5.11.; 3.3.2.5.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys: antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Egerijos projektai“, AS Reverta, V. D..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo turtui: žemės sklypui, pastatams, ir 11833/24433 dalims buto iki kol įsiteisės teismo sprendimas pagal pateiktą skundą. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas neleisti UAB „Egerijos projektai“ perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims, kadangi perleidus nuosavybės teises tretiesiems asmenims pasunkėtų arba taptų neįmanomas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nustatė, jog parduotas turtas, tai yra žemės sklypas, pastatai ir 11833/24433 dalis buto, buvo įkeisti hipoteka, o pareiškėjos turima reikalavimo teisė į skolininką V. D. yra trečios eilės. Todėl iš teismui pateiktų duomenų ir argumentų negalima daryti išvados, jog pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas, kad būtų galima pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė grėsmės, jog turtas bus perleistas ir dėl to galimo palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkės ar taps neįmanomas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neproporcingai pažeisti sąžiningo įgijėjo turtinius interesus bei nepagrįstai apriboti įgytą nuosavybės teisę.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Antstolis neteisėtai 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymo „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“, kuriuo patvarkė parduoti skolininkui V. D. priklausantį hipoteką įkeistą turtą. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad antstolis pažeidė imperatyvias teisės normas, susijusias su turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymu, nes: 1) 2016 m. gruodžio 6 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašė, pažeisdamas Sprendimo vykdymo instrukcijų 109 dalyje numatytą 20 dienų terminą (patvarkymas surašytas anksčiau laiko); 2) aktas tikėtinai buvo surašytas jau gavus pareiškėjo skundą ir ne 2016 m. gruodžio 6 d., kaip nurodoma akte, o po 6 dienų.

Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, jog antstolis 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu turtą nusprendė parduoti už 89 477 Eur mažesnę kainą nei yra jo tikroji rinkos vertė. Toks neatitikimas yra laikomas esminiu, dėl kurio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti ir bus pripažintas negaliojančiu. Aplinkybė, kad turtas buvo įkeistas skolininko hipotekos kreditoriui, o pareiškėja yra tik trečios eilės išieškotoja, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog vykdymo procese gali būti nepaisoma areštuoto turto įvertinimo ir realizavimo tvarkos. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą apie pareiškėjo skundo pagrįstumą.

Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas neleisti UAB „Egerijos projektai“ perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims, nes jas perleidus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, pareiškėjas turėtų inicijuoti naujas bylas. Turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėju, o ne iš varžytynių, todėl tikėtina, jog turtas buvo parduotas su skolininku susijusiam asmeniui arba skolininko prašymu. UAB „Egerijos projektai“ įsteigta tik 2016 m. lapkričio 2 d., t.y. likus dviem savaitėm iki ginčijamo 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymo parduoti Turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui priėmimo. UAB “Egerijos projektai” įstatinis kapitalas tik 2 500 Eur, tuo tarpu už turtą sumokėta kaina yra 110 523 Eur, t.y. 44 viršijo bendrovės įstatinį kapitalą.

Atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo pripažinti antstolio 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymą ir 2016 m. gruodžio 6 d. Turto pardavimo aktą, kuriais skolininkui V. D. priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui – UAB “Egerijos projektai” – už 110 523 Eur. Todėl pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atlikti įrašą viešajame registre dėl šio turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas ir įsiteisės teismo priimta nutartis.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui (nagrinėjamu atveju pareiškėjai) palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie ginčijamo 2016 m. gruodžio 6 d. akto surašymą, nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos, galės būti nustatytos tik nagrinėjant pareiškėjos skundą iš esmės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, negali tinkamai įvertinti pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl galimai per mažos parduoto turto kainos, kadangi pateikti antstolio patvarkymai patvirtina, jog 110 523 Eur nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta eksperto.

Antstolis R. V. vykdo išieškojimą iš skolininko V. D. išieškotojui AS Reverta, kurio reikalavimo patenkinimo užtikrinimui parduodamam skolininko turtui buvo nustatyta hipoteka. Todėl šio išieškotojo reikalavimai pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį yra tenkinami iš įkeisto turto be eilės. Tuo tarpu pareiškėjos, kuri yra tik trečios eilės kreditorė, reikalavimo išieškojimą vykdo antstolė D. P., prisijungusi prie antstolio R. V. išieškojimo.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad UAB „Egerijos projektai“ ketintų perleisti įgytą turtą tretiesiems asmenims. Tai, kad įmonė yra neseniai įsteigta, o jos įstatinis kapitalas yra mažesnis už įsigyto turto vertę, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ji galinti perleisti šį turtą tretiesiems asmenims. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neproporcingai pažeisti sąžiningo įgijėjo turtinius interesus bei nepagrįstai apriboti įgytą nuosavybės teisę.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė