Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-124-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
1S-124-654/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-124-654/2019
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 59-268 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu R. G. skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. G. skirta galutinė subendrinta ketverių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės atlikimo pradžia – 2016 m. liepos 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 12 d. ½ atliktos bausmės dalis – 2018 m. lapkričio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. – dveji metai du mėnesiai ir dvidešimt dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2018 m. gruodžio 20 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-50, 2018 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-226 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 59-268 netaikyti R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu R. G. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteistojo R. G. skundą atmetė. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į pateiktus duomenis pažymėjo, kad R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 68 balai ir priskiriama vidutinei rizikai, o nemažą jos dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Teismas įvertino R. G. chakarterizuojančius duomenis. Atsižvelgė, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose programose ir užsiėmimuose, tačiau pabrėžė, jog nuteistasis turi daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat, vadovautis visuomenės vertybėmis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų. Teismas pabrėžė, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka net įstatyme numatytų formalių lygtinio paleidimo sąlygų (jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema). Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl R. G. skundo netenkino.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis R. G. prašo panaikinti 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – paleisti jį lygtinai taikant intensyvią priežiūrą.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog prašyme nuteistasis prašė būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, todėl jo lygtinio paleidimo vertinimas turėjo būti atliktas anksčiau – likus 9 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatytas 68 balų rizikos dydis. R. G. priklauso vidutinei rizikos grupei. Statiniai veiksniai sudaro 40 balų, o dinaminiai 28 balus. Tam, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų žema, turi būti 39 balai. Taigi sumažinęs visus dinaminius veiksnius nuteistasis vis tiek priklausytų vidutinei grupei ir negalėtų būti paleistas lygtinai. Nuteistasis lanko socialinės reabilitacijos programas, bet jo vertinimas pagrįstas jo praeities veiksmais, o ne dabartimi. Teismas nurodė, kad R. G. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų, nes jo pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra žema, o ženklaus rizikos veiksnių mažinimo nėra. Tačiau nuteistajam turėjo būti atliktas įvertinimas 2016 m. atvykus į Vilniaus pataisos namus, o ne likus vienam mėnesiui iki svarstymo. Susiklosto situacija, kad pirmą kartą svarstant lygtinio paleidimo klausimą asmuo negali būti paleistas lygtinai, nes nėra nustatyta pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnius.

Nesupranta, už ką pataisos namuose buvo skirtos nuobaudos. Dirbant, kai buvo leista išvykti neprižiūrint sargybai, du kartus paskambino savo artimiesiems ir už tai jį nubaudė.

Pataisos namuose uždirba nuo 34 eurų iki 100 eurų, o skola pagal vykdomuosius raštus yra 14 133,61 eurų, taip pat moka vaiko išlaikymą. Paleistas lygtinai galėtų įsidarbinti UAB „F“ ir uždirbti apie 450 eurų, todėl skola būtų grąžinama daug greičiau.

Skunde pabrėžia, kad yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos namuose dirbo, mokėsi, dalyvavo reabilitacijos programose, anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, įgijo išsilavinimą, elektriko specialybė. Lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą, kurioje galima taikyti intensyvią priežiūrą, turi darbą. Jo vaikams ir sugyventinei reikalinga jo priežiūra ir pagalba.

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti pakartotino elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai R. G. charakterizuojančias aplinkybes. Teismas teigiamai įvertino nuteistojo dalyvavimą švietimo programose, socialinius ryšius su artimaisiais, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, skirtą paskatinimą. Tačiau atsižvelgiant į visų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, išvardintos aplinkybės negali būti laikomos pakankamai svariomis taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. neatitinka materialaus BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Svarbu ir tai, kad R. G. 11 kartų teistas, daugiausiai už nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Anksčiau teismas parodė jam pasitikėjimą – R. G. 4 kartus taikė bausmės vykdymo atidėjimą. Šio pasitikėjimo R. G. neįvertino ir nepateisino, pastangų keistis neparodė. Po sprendimų bausmės vykdymą nuteistajam atidėti, jis nesilaikė sąlygų ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jam taikytos bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo priemonės, elgesys bausmių atlikimo metu turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo metu vėl darė nusikalstamas veikas.

Teisingam sprendimui priimti labai svarbus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. R. G. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką, priklauso vidutinės rizikos grupei (68 balai). Dėl statinių (nekintančių) veiksnių dydžio (40 balų, kai žemą riziką sudaro 0-40 balų) ši rizika galėtų būti prilyginama žemai tik visiškai sumažinus dinaminius rizikos veiksnius (28 balus), todėl svarbu įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą. R. G. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką teismas negali įvertinti, nes pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laikotarpį, atliekant vertinimą dėl lygtinio paleidimo, buvo nustatyta pirmą kartą. Tačiau Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje nurodytas neigiamas nuteistojo elgesys irgi yra reikšmingas sprendimui, ar R. G. daugiau nenusikals ir ar yra vertas visuomenės pasitikėjimo. Išskirtinai neigiamai R. G. charakterizuoja bausmės atlikimo metu padaryti nustatyto režimo reikalavimų pažeidimai, už kuriuos buvo 2 kartus baustas. Šios nuobaudos yra galiojančios, o vieną iš jų jis padarė prieš pat Komisijos vertinimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nors 2017 m. spalio 25 d. skatintas už gerą elgesį, 2018 m. gegužės 24 d. jam suteikta teisė dirbti be sargybos, tačiau 2018 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. baustas drausminėmis nuobaudomis už draudžiamų daiktų turėjimą (mobiliojo telefono). Nauji drausminiai pažeidimai rodo, kad nuteistasis atlikdamas bausmę vis tiek nėra linkęs laikytis nusistovėjusios tvarkos bei taisyklių. Po pirmo pažeidimo buvo pasižadėjęs pakartotinai neprasižengti, tačiau analogišką pažeidimą padarė prieš pat lygtinio paleidimo Komisijos svarstymą. Skunde išreiškia, jog išleistas dirbti be sargybos norėjo pasikalbėti su artimaisiais, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad antrojo pažeidimo metu telefonas buvo rastas jo gyvenamosiose patalpose. Šiuos tvarkos taisyklių pažeidimus nuteistasis pateisina ir sumenkina jų pavojingumą. Toks nuteistojo požiūris ir elgesys neleidžia konstatuoti, jog lygtinai paleistas R. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde nuteistojo dėstomi argumentai dėl darbo, gyvenamosios vietos, vaikų priežiūros negali būti laikomi reikšmingais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Aplinkybė, jog asmuo paleidus jį lygtinai uždirbs daugiau nei laisvės atėmimo vietoje ir greičiau sumokės iš jo priteistą atlyginti žalą, negali lemti lygtinio paleidimo taikymo. Pareigą atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą nuteistasis turės ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad lygtinai paleidus R. G., net ir pritaikius intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, taip pat nebūtų apsaugotas viešasis interesas, todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas