Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui E. S., jo atstovei advokatei K. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 139 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

A. B. 2010-08-07, apie 22.35 val. kelyje (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu važiavo dviračiu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 64, 106 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jo dviratis buvo be šviesos atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų, be žibintų dviračio priekyje ir gale, pats nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės bei nebuvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčių elementų, prieš sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kad nekliudys kitiems eismo dalyviams, t.y. nusikalstamai pasitikėjo, kad dviračiu kirsdamas kelio važiuojamąją dalį priešais keliu artėjantį nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, nesukels pavojaus eismo saugumui, nors numatė, kad toks pavojus gali kilti, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jo išvengti. Ta pačia kryptimi važiavęs nukentėjęs E. S., vairuodamas automobilį Audi 100 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti susidūrimo ir dviratininko partrenkimo, išvažiavo už važiuojamosios dalies ir už kelio ribų ir automobilis apvirto. E. S. dėl eismo įvykio metu padarytos viršugalvio muštinės žaizdos, dalinės dešinės ausies amputacijos (plėštinės žaizdos), galvos smegenų sukrėtimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis važiuodamas dviračiu neįvertino atstumo iki nukentėjusiojo automobilio, važiavo per kelią, nedėvėdamas šviesą atspindinčios liemenės, techniškai netvarkingu dviračiu, buvo sunkiai matomas tamsiu paros metu. Dviračiais nuo (duomenys neskelbtini) važiavo trise: jis, G. B., ir A. M.. G. B. jau buvo kirtęs kelią ir važiavo kairiu kelkraščiu, o A. M. važiavo dešiniu kelkraščiu. Jis, prieš sukdamas į kairę, matė už pusės kilometro ta pačia kryptimi kaip ir jis atvažiuojančią mašiną. Manė, kad atstumas saugus manevruoti ir suko skersai kelio į kairę pusę. Kai išgirdo E. S. stabdant automobilį, jis buvo priešingoje kelio juostoje pagal nukentėjusiojo važiavimo kryptį. Jau buvo kirtęs automobilio judėjimo juostą. Automobilis čiuožė, kol pasiekė žvyruotą kelkraštį dešinėje pusėje, metėsi į kairę pusę ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. E. S. ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjęs E. S. parodė, kad važiavo įjungęs automobilio artimąsias žibintų šviesas, maždaug 90 km/h greičiu. Priešais automobilį savo eismo juostos viduryje pamatė ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, kuris kirto įstrižai kelią. Atstumas nuo jo automobilio iki dviratininko galėjo būti apie 20-30 m. Jis, kad išvengtų susidūrimo, staiga stabdė, pasuko į kelkraštį, automobilis tapo nevaldomas ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė.

Jo parodymus patvirtino liudytoja D. S..

Kaltinamasis A. B. pripažįsta tamsiu paros metu vairavęs dviratį be pagal KET privalomų šviesą atspindinčių elementų bei pats nevilkėdamas šviesą atspindinčios liemenės bei neprisisegęs ant drabužių šviesą atspindinčių elementų. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjęs E. S., liudytoją D. S.. Akivaizdu, kad tamsiu paros metu dviratį vairuojantis kaltinamasis kitiems eismo dalyviams buvo sunkiai matomas. Nukentėjęs parodė dviratininką pamatęs priešais savo automobilį iš 20-30 metrų atstumo ir nebegalėdamas sustoti, kad išvengtų susidūrimo sukęs į dešinį kelkraštį. Analogiškus parodymus davė kartu su nukentėjusiuoju važiavusi D. S.. Tuo tarpu kaltinamasis teigia, kad kai E. S. pradėjo stabdyti savo automobilį, jis jau buvo priešingoje eismo juostoje, nei ta, kuria važiavo nukentėjęs. Šį kaltinamojo versija atmestina ir vertinama kaip jo pasirinkta gynybos taktika, nes ji paneigta kitais byloje surinktais įrodymais.

Kartu su kaltinamuoju kitu dviračiu važiavęs liudytojas A. M. parodė, kad tolumoje matant artėjančio automobilio šviesas, pirmas iš dešinės į kairę kelio pusę dviračiu pervažiavo G. B.. Paskui jį važiavo kaltinamasis, kuris neapskaičiavo artėjančios mašinos greičio, nes jam pradėjus važiuoti per kelią pasigirdo automobilio stabdymo garsas. Prieš automobilio stabdžių cypimą A. B. buvo persirikiavęs į kitą kelio pusę, kirtęs ašinę liniją. Liudytojas G. B. parodė, kad jis pirmas dviračiu pervažiuodamas iš dešinės į kairę kelio pusę, matė 200-300 m atstumu atvažiuojantį automobilį. Tada kelią kirto A. B.. Jis išgirdo automobilio stabdymo garsą, atsisukęs pamatė A. B. važiuojantį paskui jį kairėje kelio pusėje, kelkraštyje.

Liudytojai A. M. ir G. B. patvirtina A. B. darytą manevrą dviračiu, privertusį nukentėjusįjį staiga stabdyti, sukti į dešinį kelkraštį, tačiau teigia, kad E. S. pradėjo stabdyti automobilį, kai kaltinamasis jau buvo pervažiavęs į priešingą eismo juostą. Šis liudytojų aiškinimas vertinamas kaip jų pastangos padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir atmetamas.

Atlikus eksperimentą nustatyta, kad panašiomis į eismo įvykio metu buvusias eismo sąlygomis automobilio, važiuojančio iki 30 km/h greičiu vairuotojas kelyje stovintį dviratininką pamato atstumu nuo 63,10 m iki 31,9 m (b.l.128). Eismo įvykio ekspertizė nustatė, kad jei A. B., važiuojančio į kitą važiuojamosios dalies pusę, realus matomumas buvo mažesnis nei 95,8 m, tai vairuotojas E. S., važiuodamas jo nurodomu apie 90 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti savo vairuojamo automobilio iki dviratininko judėjimo per važiuojamąją kelio dalį linijos. E. S. pavojingoje eismo situacijoje nesuvaldžius automobilio važiuojamoje kelio dalyje, automobilis išvažiavo už važiuojamosios dalies ir už kelio ribų ir apvirto (b.l.149-155).

Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje taip pat pasakyta, kad minimaliam automobilio stabdymo keliui (95,8 m) viršijant visas eksperimento metu nustatytas galimas dviratininko matomumo reikšmes, buvo įmanoma situacija, kad grėsmės eismo saugumui kilimo momentu dviratininkas, važiuojantis per kelio važiuojamąją dalį, buvo nematomas, o vairuotojui dviratininką pastebėjus, automobilio jau nebuvo galima sustabdyti iki dviračio judėjimo per kelią linijos, nes atstumas, kuriuo matomas dviratininkas, mažesnis už minimalų automobilio sustabdymo kelią (b.l.153).

Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad dviratininkui, kertančiam kelią didesniu nei 45 laipsnių kampu, pervažiavimui į kitą eismo juostą pakanka 1,22 s. Todėl tikėtina, kad A. B. pradėjus važiuoti per kelią į kitą važiuojamosios dalies pusę, automobilis iki dviratininko judėjimo linijos buvo mažesniu atstumu nei minimalus 90 km/h greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias ir tokiu būdu kilo grėsmė eismo saugumui. Jei dviratininkas A. B. į važiuojamąją kelio dalį įvažiavo ir kirto ją, kai automobilis buvo tokiu atstumu, kad vairuotojas E. S., vengdamas pavojingos ar avarinės situacijos susidarymo, jau privalėjo automobilį stabdyti, o juo labiau, jei automobilis, dviratininkui kertant kelią, nuo dviratininko judėjimo per kelią linijos buvo mažesniu atstumu nei reikalingas automobiliui sustabdyti, tai tokiu atveju pavojingos situacijos kelyje kilimą sąlygojo dviratininko A. B. veiksmai (b.l.153-154).

Byloje nenustatyta jokia kita priežastis, išskyrus KET prieštaraujančius kaltinamojo veiksmus, kuri būtų privertusi nukentėjusįjį staiga stabdyti automobilį, sukti į dešinį kelkraštį, atlikti kitus veiksmus, siekiant išvengti susidūrimo, privedusius prie automobilio nuvažiavimo nuo kelio ir apsivertimo. Kaltinamasis bei liudytojai A. M. ir G. B. apklausų protokoluose yra nurodę, kad apvirtus automobiliui E. S. šaukė „kur tas dviratininkas (dviratininkai), aš jį užmušiu“ (b.l.74-76, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 89-2-00002-11). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad vienintelė avarinės situacijos kilimo priežastis buvo A. B. važiavimas per kelią priešais nukentėjusiojo automobilį, priverčiant E. S. staigiai stabdyti mašiną ir atlikti kitus veiksmus, siekiant išvengti susidūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. B. važiavo dviračiu, pažeisdamas KET numatytas bendrąsias kelių eismo dalyvių pareigas – laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams (9 p.). Taip pat jis nevykdė dviračių vairuotojams keliamų papildomų reikalavimų – vairavo dviratį be šviesos atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų, be žibintų dviračio priekyje ir gale, pats nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės bei nebuvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčių elementų (64 p.). Taip pat jis, prieš sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (106 p.). Už šiuos KET pažeidimus A. B. 2010-08-16 nutarimu nubaustas administracine tvarka (b.l.7, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 89-2-00002-11). Šiuo atveju nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo draudimo principas, kadangi administracinė ir baudžiamoji atsakomybė A. B. taikyta ne už identiškus teisiškai reikšmingus faktus.

Kaltinamasis pažeidė KET, vairuodamas dviratį, kuris nelaikomas transporto priemone BK 281 str. 9 d. prasme ir jam negali būti taikoma atsakomybė pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Jo, kaip dviračio vairuotojo, padarytas pažeidimas nesukėlė padarinių, numatytų BK 282 straipsnyje, nes nukentėjusiajam E. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis tamsiu paros metu vairavo dviratį, pažeisdamas aukščiau aptartus KET reikalavimus. Jis matė artėjantį automobilį, kurio judėjimo trajektoriją kirto ir numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, gali įvykti automobilio ir dviračio susidūrimas ir jo pasekmėje nukentėti žmonės, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (LR BK 16 str. 2 d.). Taigi, kaltinamojo nusikalstamas pasitikėjimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis - E. S. eismo įvykio metu padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl plėštinės dešinės ausies žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo (b.l.36, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 89-2-00002-11). Kaltinamojo veika pagal atsiradusias pasekmes atitinka BK 139 str. 1 d. sudėtį (LAT 2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto, būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už neatsargų nusikaltimą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 55 str.), kurios dydis įvertinus teigiamus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).

Nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (LR BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiajam priteistinos automobilio sugadinimu ir transportavimu patirtos išlaidos. Dėl kaltinamojo sudarytos avarinės situacijos nukentėjęs nebegalėjo suvaldyti automobilio ir šis apvirto bei dėl patirtų sugadinimų tapo nebetinkamu eksploatuoti (b.l.61-62). Automobilio sugadinimu nukentėjusiajam padaryta 5298,49 Lt žala ( 4998,49 Lt automobilio vertė ir 300 Lt ekspertų paslaugos) (b.l.7-12, 20-21). Automobilio transportavimo išlaidos – 1091,91 Lt (b.l.19, 23).

Nukentėjęs dėl sužalojimo buvo nedarbingas 2010 m. rugpjūčio mėn. nuo 9 d. iki 20 d. Dėl nedarbingumo jo darbo užmokestis sumažėjo 838,92 Lt. Jam buvo išmokėta 703,70 Lt ligos pašalpa. Nukentėjusiajam priteistina dėl nedarbingumo netekta darbo užmokesčio dalis – 135,22 Lt (b.l.14-15).

Nukentėjusiajam priteistinos konsultacijos dėl kosmetinės ausies operacijos išlaidos – 100 Lt (b.l.18).

Nukentėjusiajam priteistinos eismo įvykio metu sugadintų drabužių, kuriais jis vilkėjo išlaidos: kelnės (90 Lt) ir marškiniai (55 Lt), viso 145 Lt. Manoma, kad nukentėjusiojo nurodyta drabužių vertė atitinka protingumo kriterijus ir priteistina pilnai.

Specialisto išvados duomenimis nukentėjusiajam gydymui buvo skirti medikamentai: diakarbas, kalio chloridas, nuskausminantys (b.l.36, ikiteisminio tyrimo byla Nr. 89-2-00002-11). Nukentėjęs pateikė vaistinių kasos kvitus (b.l.13), kurių dalis neįskaitomi, o įskaitomuose nurodyti kiti medikamentai, nei buvo paskirti nukentėjusiojo gydymui. Taip pat nukentėjęs pateikė receptus (b.l.16-17), kuriais jam išrašyti kiti, nei nurodyti specialisto išvadoje vaistai, receptai be datų ir jų susieti su nagrinėjamu įvykiu nėra galimybės. Todėl grįsti nukentėjusiojo gydymo išlaidų jo pateiktais vaistinių kasos kvitais ir receptais nėra galimybės. Nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl 379 Lt medikamentų įsigijimo išlaidų atlyginimo, atmestinas.

Nukentėjusiajam viso turtinei žalai atlyginti priteistina 6770,62 Lt. Kitoje dalyje jo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Neturtinei žalai atlyginti nukentėjęs prašo priteisti 10000 Lt. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, į kaltinamojo turtinę padėti (mokosi, nekilnojamojo ir registruojamojo turto neturi, nedirba), tačiau yra jaunas darbingas žmogus galintis uždirbti lėšų padarytai žalai atlyginti. Įvertinus visas minėtas aplinkybes iš A. B. priteistina nukentėjusiajam 3000,00 neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str.).

Nukentėjusiojo turėtos kelionių į teismo posėdžius bei į eksperimento atlikimą išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, kadangi jos buvo būtinos ir neišvengiamos, ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 103 str., 105 str. 1 d.). Kelionių išlaidos priteistinos remiantis kvituose nurodyta kuro rūšimi ir kaina: 108,15 (2012-11-15 vyko teisiamasis posėdis (b.l.73-76), dalyvavo nukentėjusysis ir atstovė advokatė K. Č.), 144,65 Lt, 111,99 Lt (posėdis 2013-02-14, dalyvavo nukentėjusysis ir advokatė) (b.l.93); 144,58 Lt (b.l.108, 2013-03-28 teismo posėdis, dalyvavo nukentėjusysis ir advokatė); 119,05 Lt (b.l.131, 2013-05-08 buvo atliekamas eksperimentas, kuriame dalyvavo nukentėjęs (b.l.128); 117,88 Lt (2013-05-23 vyko teismo posėdis (b.l.135-136), dalyvavo nukentėjusysis ir advokatė); 66,70 Lt (b.l.168, 2014-01-09 vyko teismo posėdis, dalyvavo nukentėjusysis ir advokatė (b.l.174-177)).

Atstumas nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos iki Utenos rajono apylinkės teismo - 124 km (b.l.96), šis atstumas nukentėjusiajam užsukant į advokatės darbo vietą ir su ja kartu vykstant į teismą – 142 km (b.l.95). Nukentėjęs vairuoja automobilį Subaru Legacy, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio variklis benzinas/dujos (b.l.94). Jo kelionėms sunaudotas kuro kiekis apskaičiuojamas pagal 1995-10-12 LR Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ 1.1 skyriaus taisykles. Automobilio Subaru Legacy, v.n. (duomenys neskelbtini) bazinė kontrolinė kuro sunaudojimo norma, naudojant dujas 100 km - 10,93 litrų (6,6x1,38 (variklio darbinio tūrio šaknis)) + 20% (bazinės kuro normos, nes naudotos dujos)). Bazinė kontrolinė kuro sunaudojimo norma, naudojant benziną – 9,11 l / 100 km.

2012-11-15 kelionės išlaidos (dujos): 76,05 Lt (10,93 l x 2,84 (284 km) x 2,45 Lt);

2013-02-14 kelionės išlaidos (dujos): 77,91 Lt (10,93 l x 2,84 (284 km) x 2,51 Lt);

2013-03-28 kelionės išlaidos (benzinas): 127,03 Lt (9,11 l x 2,84 (284 km) x 4,91 Lt);

2013-05-08 kelionės išlaidos (dujos): 64,24 Lt (10,93 l x 2,48 (248 km, nes nukentėjęs vyko be advokatės) x 2,37 Lt);

2013-05-23 kelionės išlaidos (dujos): 72,94 Lt (10,93 l x 2,84 (284 km) x 2,35 Lt);

2014-01-09 kelionės išlaidos (dujos): 75,12 Lt (10,93 l x 2,84 (284 km) x 2,42 Lt).

Viso nukentėjusiojo kelionės išlaidos sudaro – 493,29 Lt.

Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinos advokato atstovavimo išlaidos. Šios nukentėjusiojo išlaidos sudaro 1500 Lt (b.l.5-6, 69, 109, 130, 167). Advokatė nukentėjusiajam parengė teisinės kvalifikacijos reikalaujantį skundą privataus kaltinimo tvarka, iš Kauno į Uteną vyko į 5 teisiamuosius posėdžius. Įvertinus advokatės darbo byloje trukmę, atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis bei protingomis ir iš kaltinamojo priteistinos visa apimtimi.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 89-2-00002-11 grąžintina Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai.

Paskelbus nuosprendį, Kauno m. savivaldybės VšĮ Kauno kalniečių poliklinikai grąžintina E. S. asmens sveikatos istorija F Nr. (duomenys neskelbtini); VšĮ Utenos ligoninei grąžintina E. S. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

A. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 139 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš A. B. E. S. 6770,62 Lt turtinei ir 3000,00 Lt neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Kitoje dalyje E. S. ieškinį A. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. B. E. S. 493,29 Lt proceso išlaidų ir 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 89-2-00002-11 grąžinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai.

Paskelbus nuosprendį, Kauno m. savivaldybės VšĮ Kauno kalniečių poliklinikai grąžinti E. S. asmens sveikatos istoriją F Nr. (duomenys neskelbtini); VšĮ Utenos ligoninei grąžinti E. S. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.