- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-15346-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14680-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- K. R.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
išnagrinėjusi S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nebausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2015-09-17, apie 10.45 val., Vilniuje, Ukmergės g. 282, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nebus kliudomi kiti eismo dalyviai, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytas galines duris, abu automobilius apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo nurodyta, kad paminėtais veiksmais S. G. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus. Minėtas punktas yra įtrauktas į Kelių eismo taisyklių XIV skyrių, kuris reglamentuoja transporto priemonių išsidėstymą kelyje, ir numato pareigą vairuotojams, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole S. G. suformuluoto kaltinimo matyti, jog eismo įvykis įvyko ne kelyje, abiem transporto priemonėm judant, o automobilių stovėjimo aikštelėje, kuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik pradėjo važiuoti, todėl šiuo atveju jam taikytinos minėto teisės akto nuostatos, nustatančios važiavimo pradžios ir manevravimo taisykles (XIII skyrius). Atsižvelgiant į tai, Kelių eismo taisyklių 126 punktas iš administracinio teisės pažeidimo protokolo pašalintinas.
Šalies argumentai
S. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną su žmona atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, sustojo priešais parduotuvę. Žmona nuėjo į parduotuvę ir vaistinę, o jis liko sėdėti automobilyje. Į greta stovintį automobilį atėjo vyras ir moteris su vaiku. Vyras sėdo už vairo, o moteris keleivio pusėje sodino vaiką į kėdutę. Pajuto smūgį į kairės pusės galines jo automobilio dureles. Jį tai sujaudino. Nutarė duoti ženklą, kad yra automobilyje, ir truputį pavažiavo į priekį, kad suprastų, kad automobilyje kažkas yra ir būtų daugiau vietos. Tuo metu sugrįžo žmona, jis pasakė jai, kad buvo smūgis į automobilio dureles. Išlipo pasižiūrėti, nubrozdinimų nebuvo, jam niekas nieko nesakė. Su žmona dar pakalbėjo 2-3 min., išgirdo įsakmią moters komandą patraukti automobilį. Suprato, kad trukdo, ir pavažiavo į priekį. Galvojo, kad to automobilio keleivė valdo dureles. Negalėjo matyti, ką ji veikia. Pasirodė, kad tarp jo automobilio durelių ir korpuso buvo įspraustos automobilio Audi durelės. Dar pastovėjo, niekas nieko nesakė ir jis išvažiavo namo. Kiemas mažas, nepastebėjo, kad durelės subraižytos trijose vietose, retai važinėja. Po kelių dienų paskambino dukra, nes automobilis registruotas jos vardu, ir pasakė, kad jo ieško policija. Paskambino ir sužinojo, kad prie „Maximos“ parduotuvės įvyko autoįvykis, liepė atvykti. Žino, kad vairuotojo pareiga būti atidžiam, bet nieko neįvyko, niekas jam nieko nesakė, todėl išvažiavo namo.
Nukentėjusysis K. R., apklaustas teisme, parodė, kad yra automobilio, kuris buvo apgadintas, savininkas. Tą dieną buvo toje parduotuvėje. Grįžo ir norėjo sėsti į automobilį. Žmona sodino vaiką į kėdutę, o jis sėdo už vairo. Pamatė, kad šalia stovėjęs automobilis Opel pradėjo važiuoti. Jų automobilio durelės atsidarė ir užstrigo – kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis judėjo, jų automobilio durelės atsidarinėjo ir buvo apgadintos. Draudimas apgadinimus įvertino 230 eurų. Jis (nukentėjusysis) sušuko, kad užstrigo durelės. Sakė, kad žmona paprašytų pavažiuoti atgal. Viskas įvyko labai greitai. Tas automobilis pastovėjo dar gal minutę ir išvažiavo į priekį. Išgirdo stiprų durelių trakštelėjimą. Vėliau jos neužsidarinėjo. Iš išgąsčio neįsidėmėjo automobilio valstybinio numerio, jį pasakė pro šalį ėjęs žmogus. Vėliau iš vaizdo įrašo matė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo, pažiūrėjo, pavažiavo toliau ir tada išlipęs apžiūrėjo savo automobilį. Su juo nebendravo.
Liudytoja J. R. parodė, kad grįžus iš parduotuvės, sodino vaiką į kėdutę. Pamatė, kad automobilio durelės važiuoja kartu su šalia važiuojančiu automobiliu. Šūktelėjo: „Stok“, durelės įstrigo, stipriai atsivertė atgal, nes įstrigo kito automobilio durelių tarpe. Paprašė pavažiuoti atgal. Tuo metu durelės stipriai trakštelėjo. Automobilis Audi išvažiavo, tada iškvietė policiją. Nuvažiuojančio automobilio vairuotojo beveik nematė, pastebėjo tik barzdą. Paaiškino, jog kai atidaro savo automobilio dureles, žiūri, kad nesiremtų į kitus automobilius, nes vairuoja nepigų automobilį ir supranta, kad gali apgadinti. Tada pajuto, kad durelės atsivertė atgal. Net negirdėjo, kada vairuotojas užvedė automobilį. Iš karto sušuko. Kai sušuko sustoti, tas automobilis sustojo, ji paprašė pavažiuoti atgal. Kol dar pažiūrėjo, automobilis išvažiavo.
Liudytojas A. D. apklaustas teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Pagal iškvietimą atvyko į Ukmergės gatvę, atrodo, 292, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“. Prie automobilio, atrodo, Audi, rado vyrą ir moterį, kurie papasakojo, kad kraunant į automobilį prekes ir sodinant vaiką, kitas automobilis kliudė jų dureles ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ėjo į parduotuvės apsaugą, paprašė vaizdo įrašo. Matėsi, kad automobilis Opel kliudė Audi, vairuotojas išlipo, apžiūrėjo ir išvažiavo. Įformino eismo įvykį, nubraižė schemą, apklausė liudytoją. Patikslino, kad nuėjo į apsaugos skyrių, paklausė, ar yra vaizdo įrašas. Sakė, kad užfiksuotas tik faktas, nesimato automobilio valstybinio numerio, vaizdo kamera nukreipta į parduotuvės įėjimą. Šis vaizdo įrašas neišsaugotas, kopijos nedavė. Kolegei papasakojo apie vaizdo įrašą. Ji gal ne taip suprato. Tada ji buvo praktikantė. Apgadintą automobilį Audi matė. Neatsimena, kaip buvo apgadintos durelės. Vaizdo įraše matė, kad prie stovinčio automobilio krapštosi žmonės. Šalia stovėjęs automobilis užkabino jo dureles, sustojo, vairuotojas gal išlipo, o gal pasižiūrėjo per dureles, dėl to nėra tikras, tačiau automobilis tikrai stabtelėjo ir išvažiavo. Jų bendravimo nebuvo, viskas įvyko labai greitai.
Liudytoja R. K., apklausta teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje tyrėja, tuo metu, kai įvyko įvykis, buvo stažuotoja. Dirbo su kolega A. D.. Gavo iškvietimą, kad prie parduotuvės „Maxima“ kažkas perbraukė ar įvažiavo į kitą automobilį. Atvykę rado vyrą ir moterį, kurių automobilis buvo apgadintas, kitas automobilis pasišalino. Jo valstybinis numeris žinomas. Surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nubraižė schemą. Vyras ir moteris sakė, kad buvo parduotuvėje apsipirkti. Grįžę sodino vaiką. Buvo atidarytos durelės, kitas automobilis važiavo ir perbraukė. Dėl vaizdo įrašo į parduotuvę ėjo kolega A. D.. Nepamena, ką sakė jai. Tarnybiniame pranešime (b.l. 6) rašė tai, ką jis papasakojo.
Liudytoja S. G. apklausta teisme parodė, kad yra S. G. žmona. 2015-09-17, 8.20 val. buvo poliklinikoje. Iš ten važiavo į parduotuvę ir vaistinę. 9.51 val. atsiskaitė vaistinėje. Apie 10.30 val. atėjo prie jų automobilio. Vyras buvo piktas, priekaištavo, kodėl taip ilgai užtruko. Sakė, kad moteris trankė jų automobilio dureles, du kartus trenkė. Vyras išlipo pasižiūrėti. Ji matė, kad moteris kažką tvarko pasilenkusi. Vyras grįžo, sakė, kad apgadinimų nėra, gal apsiriko. Ji sakė vyrui, kad reikia važiuoti. Vyras nusprendė dar šiek tiek palaukti ir maždaug po minutės išvažiavo. Išgirdo, kad moteris pareikalavo patraukti automobilį. Jie kažkiek pavažiavo ir sustojo. Daugiau niekas nieko nesakė, todėl nieko neįtardami išvažiavo. Su tais žmonėmis nekalbėjo. Iki tol, kol parėjo, vyras nebuvo išlipęs, tik sakė, kad daužo automobilį. Po pokalbio su ja jis išlipo pasižiūrėti, su niekuo nekalbėjo. Sakė, ką ten prasidėti su moterimi. Prieš tai vyras buvo pavažiavęs apie pusę metro į priekį. Jis sakė, kad palauks, kol žmonės baigs. Palaukė apie minutę. Moteris liepė patraukti automobilį. Suprato, kad baigė susikrauti, ir jie pavažiavo į priekį 1,5-2 metrus. Tas automobilis liko šone, nežino, kokiu atstumu. Jų automobilis gal porą metrų buvo išsikišęs į važiuojamąją dalį. Pastovėjo apie pusę minutės. Vyras sakė, kad gal reikia dar pastovėti, gal duos ženklą. Jai buvo keista, kad juos varo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Dabar supranta, kad reikėjo išlipti ir išsiaiškinti. Tada apie tai negalvojo. Nesuprato, kas įvyko. Vyras sakė, kad automobilis sveikas, gal buvo trinktelėjimas į apsauginę juostą. Nebuvo motyvo bėgti. 2015-09-22 paskambino dukra, pasakė, kad vyro ieško policija.
Eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį patvirtina, kad 2015-09-17, eismo įvykio Vilniuje, Ukmergės g. 282, metu apgadintos automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys (b.l. 8, 9).
Rašytiniame K. R. paaiškinime nurodyta, kad 2015-09-17, automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) violetinės spalvos, atvažiavo į „Maxima“ stovėjimo aukštelę, esančią Ukmergės g. 282, Vilnius. Automobilį pastačius į stovėjimo vietą su šeima nuėjo į parduotuvę. Grįžus iš parduotuvės apie 10.45 val. žmona atidarė dešinės pusės galines automobilio dureles ir sodino sūnų į specialią kėdutę. Tuo metu dešinėje stovėjęs automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, pradėjo važiuoti į priekį ir užkabino atidarytas dešines galines Audi dureles. Žmonai surikus, vairuotojas sustojo. Tada žmona paprašė, kad vairuotojas pavažiuotų šiek tiek atgal, kad galima būtų išlaisvinti įstrigusias dureles, tačiau vairuotojas įjungęs pavarą vėl metėsi į priekį ir greitai pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo pagyvenęs, pražilęs vyras, apie 60 metų amžiaus (b.l. 11).
Šalies argumentai
J. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-09-17, apie 10.45 val., atvažiavo į aikštelę, prie prekybos centro „Maxima“, esančios Ukmergės g. 282. Automobilį, kurį vairavo vyras K. R., pastatė aikštelėje tvarkingai, nubrėžtų juostų ribose. Grįžus iš parduotuvės, priėjo prie automobilio dešinės pusės, atidarė dureles, įsitikindama, kad jos nelies šalia stovinčio automobilio, atkreipė dėmesį, kad automobilyje žmonių nebuvo. Sodindama vaiką į kėdutę pajuto, kaip nuo jos atsitraukinėja durys, pamatė, kad važiuoja šalia stovėjęs automobilis Opel, išsigandusi sušuko „stok!“, automobilis sustojo. Pabandė uždaryti Audi dureles, bet negalėjo, nes jos buvo įstrigusios tarp Opel automobilio galinių durelių ir galinio sparno. Kadangi negalėjo pajudinti durelių, žiūrėdama į Opel vairuotojo veidrodėlį garsiai paprašė pavažiuoti atgal. Opel automobilis pastovėjo kelias sekundes, greitai pasišalino iš įvykio vietos, visiškai atlauždamas jų automobilio galines dureles (b.l. 12).
Kelių eismo taisyklių 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. kaltu sukėlęs eismo įvykį, t.y. pradėjęs važiuoti ir nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovinčio automobilio atidarytas galines duris, minėtą automobilį apgadindamas, neprisipažino. Paaiškino, kad pirmiausia moteris, sodinusi vaiką į automobilį, pradariusi galines dureles, jomis pora kartų atsitrenkė į jo automobilį, taip jį apgadindama. Taip pat nurodė, kad iš savo vairuojamo automobilio buvo išlipęs, niekas jam pretenzijų nereiškė, apgadinimų nepastebėjo. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Tiek J. R., tiek K. R., apklausti teisme bei savo rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai teigė, jog šalia jų automobilio stovėjęs Opel pradėjo važiuoti, kuomet jų automobilio galinės durys buvo atidarytos, jos užstrigo ir buvo apgadintos, S. G. važiuojant į priekį. Teismo posėdžio metu apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. D. taip pat patvirtino, kad Audi automobilis buvo apgadintas. Be to, pats S. G. teismui paaiškino, kad jis savo automobiliu pavažiavo į priekį, kad būtų daugiau vietos, galvojo, jog tai automobilio keleivė, sušukusi jam pasitraukti, valdo automobilio dureles, o paaiškėjo, kad tarp jo automobilio durelių ir korpuso buvo įspraustos automobilio Audi automobilio durelės. Taip pat patvirtino, kad vėliau, po eismo įvykio, pastebėjo, kad jo vairuojamas Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas – trijose vietose subraižytos durelės. Eismo įvykio kilimo faktą taip pat patvirtina ir Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, fotolentelės (b.l. 16, 17-18), kuriuose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, kurių aukštis ir mechanizmas sutampa.
Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad automobiliui Audi padaryti apgadinimai – įlenktos galinės durys dešinėje pusėje į vidinę pusę, atsirado būtent dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, t.y. dėl to, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, neįsitikinęs eismo dalyvių saugumu prieš pradėdamas važiuoti, nepalikęs tarpo iš šono, kliudė stovinčio automobilio Audi atidarytas galines dureles, taip jas apgadindamas. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek apklaustas teismo posėdžio metu, tiek pateikdamas rašytinius paaiškinimus ir prašymus nurodė, jog dėl jo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo yra kaltas automobilio Audi vairuotojas. Teismas pažymi, jog 2015-09-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. R. buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. buvo nubausta už tai, kad ji 2015-09-17, apie 10.45 val., Vilniuje, Ukmergės g. 282, atidarydama sustojusio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, kliudė greta stovėjusį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taigi J. R. jau paskirta administracinė nuobauda už administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio apgadinimą, ir, šiuo atveju, yra vertinami ne jos veiksmai, o S. G. atsakomybės klausimas už automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, kuomet į jo automobilį įsirėmus Audi automobilio durelėms, S. G. automobiliu pajudėjo iš vietos, šias apgadindamas. Taip pat pažymėtina, kad S. G. nėra inkriminuojama aplinkybė, jog tai jis įvažiavo į automobilio Audi A4 dureles. Kaip minėta, tai J. R. nubausta pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių (ne transporto priemonių vairuotojų) padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o S. G. padaryto teisės pažeidimo esmė yra ta, jog po to, kai teisės pažeidimą padarė J. R., jis, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą.
Kelių eismo taisyklių 220 straipsnis numato pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. S. G. neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nurodydamas, kad po smūgio į jo automobilio dureles išlipęs iš automobilio, jokių apgadinimų nepastebėjo, be to, pastovėjo aikštelėje, tačiau niekas nieko nesakė ir jis išvažiavo namo, galvodamas, kad nieko nenutiko, t.y. šio įvykio visiškai nesureikšmindamas. Teisme apklausti J. R. ir K. R., paaiškino, kad, pamatę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo judėti į priekį, taip lauždamas atidarytas galines jų automobilio dureles, sušuko jam sustoti, J. R., paprašyta savo sutuoktinio, paprašė S. G. pavažiuoti atgal. Tačiau, kaip teigia nukentėjusysis ir liudytoja, S. G., pastovėjęs dar kurį laiką, pavažiavo į priekį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų išlipęs iš automobilio tuomet, kai J. R. atrėmė automobilio dureles į jo automobilį, minėti asmenys nenurodė. Priešingai, teigė, kad viskas įvyko labai greitai, t.y. kad S. G. vairuojamas automobilis pavažiavo į priekį, sustojo, o moteriai sušukus pavažiuoti atgal, šis, kiek pastovėjęs, iš aikštelės išvažiavo. Be to, K. R. taip pat nurodė, jog iš vaizdo įrašo matė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sustojo, pažiūrėjo, pavažiavo toliau ir tada išlipęs apžiūrėjo savo automobilį. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas policijos pareigūnas A. D., kuris parodė, jog peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė, kad prie stovinčio automobilio krapštosi žmonės, o šalia stovėjęs automobilis užkabino jo dureles, sustojo, vairuotojas gal išlipo, o gal pasižiūrėjo per dureles, dėl to nėra tikras, tačiau automobilis tikrai stabtelėjo ir išvažiavo. Minėtų asmenų bendravimo nebuvo, viskas įvyko labai greitai. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja S. G. paaiškino, jog vyras dėl eismo įvykio, t.y. dėl to, kad kito automobilio durelės atsitrenkė į S. G. automobilį, buvo piktas, suirzęs, paaiškino, kad į jo automobilį trenkė du kartus. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys – sustojimas išvažiavus iš įvykio vietos ir savo automobilio apžiūrėjimas, susierzinimas dėl įvykio, akivaizdžiai rodo, kad S. G. visgi suvokė, kad kilo eismo įvykis. Be to, jis iš eismo įvykio vietos iš karto išvažiavo, todėl jo teiginiai, kad jam niekas nepareiškė pretenzijų dėl automobilio apgadinimo ir niekas nieko nesakė, jo atsakomybės dėl padarytų pažeidimų nešalina. Be to, pats paaiškino pajutęs, kad moteris, atidariusi šalia stovėjusio automobilio duris, trenkėsi į jo automobilį, taip pat matė moters reakciją ir girdėjo jos komentarus. S. G., turėdamas ilgą – 42 metų vairavimo stažą, būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, privalėjo likti automobilių stovėjimo aikštelėje, siekdamas įsitikinti, ar buvo padaryta žala kitam asmeniui priklausančiam turtui ir elgtis taip, kaip įpareigoja Kelių eismo taisyklių 220 punktas, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog S. G. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybėmis laikytina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas atsižvelgta į pažeidimų pobūdį bei padarymo aplinkybes. S. G. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jie nepadarė didelės turtinės žalos ir nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę – pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nuo 1996 m. iki 2015 m. administracine tvarka baustas tik penkis kartus, paskutinį kartą – 2011 m., kas rodo, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, yra drausmingas vairuotojas. Taip pat atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pensininkas, laikytina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda, įvertinus paminėtas aplinkybes, yra per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimo, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, S. G. taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant mažesnę nei minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudą, taip pat neatimant teisės vairuoti transporto priemonių. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą S. G. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda (ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
S. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirti jam administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.
Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir S. G. paskirti administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.