Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui G. G., gestų kalbos vertėjai V. T., nedalyvaujant atsakovui A. J., parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui A. J. dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas G. G. ir atsakovas A. J. 1995 m. liepos 28 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 11), pagal kurią ieškovas pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 4500 Lt, o atsakovas minėtą butą nusipirko, sumokėjo nurodytą kainą iki šios sutarties pasirašymo. Sutartis notariškai patvirtinta. Sutartyje nurodyta, kad vadovaujantis 1964 m. CK 255 str. sutartis turi būti įregistruota per 3 mėnesius VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. 1964 m. CK 255 str. numatė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą Nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius. Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą 1995-07-28 buto pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2011-01-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso ieškovui G. G. (b.l. 14).

1964 m. CK 255 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 str. 2 d.). 1964 m. CK 149 str. 2 d. numatė, kad tais atvejais, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. 2001-07-01 įsigaliojusios 2000 m. CK normos pakeitė nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo momentą. CK 6.393 str. 4 d. numato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Tik prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (2000 m. CK 1.75 str. 2 d., 6.393 str. 3 d.). Atsakovas buto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo, nors pagal bylos duomenis jam butas buvo perduotas, jis butu naudojosi ir jį valdė kaip priklausantį nuosavybės teise. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą su prašymu išregistruoti nuosavybės teisę, tačiau šis prašymas buvo atmestas dėl praleisto termino (b.l.19).

Ieškovas, prašydamas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą įregistruoti minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre, nurodė, kad ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio atsakovui neįregistravus ir lig šiol vengiant tą padaryti, jis priverstas kreiptis dėl to į teismą. Kadangi ieškovas ir jo šeima šiuo butu nesinaudojo daugelį metų, iš karto po sutarties sudarymo išsikėlė gyventi pas ieškovo sutuoktinės tėvus (duomenys neskelbtini), o 1999-04-21 nusipirko kitą būstą (b.l.16), atitinkamai buvo pakeisti duomenys apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą institucijoje, tvarkančioje gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų apskaitą (b.l.8), jis pagrįstai savęs nelaiko ginčo buto savininku. Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1995-07-28. Ieškovas ir jo sutuoktinė yra kurčnebyliai, todėl jiems žymiai sunkiau pasirūpinti savo teisių gynimu. Ieškovas manė, kad atsakovas įvykdė sutartyje nurodytą pareigą atlikti teisinę registraciją ir pats tuo nesirūpino (b. l. 57). 2001-07-01 įsigaliojus 2000 m. CK, pasikeitė nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo momentą. Apie tai, kad butas yra ne atsakovo, ieškovas sužinojo 2011 m. pradžioje. Tai rodo, kad visą laiką nuo sutarties sudarymo atsakovui nebuvo trukdoma valdyti butą, juo naudotis kaip butu, priklausančiu nuosavybės teise. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą galvoti, jog atsakovas yra buto savininkas. Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 str. 1 d.). Kadangi ieškinyje išdėstytas prašymas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti pateiktas teismui galiojant 2000 m. CK, todėl taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normos (toliau tekste CK IĮ), tarp jų ir šio įstatymo 8 str. normos dėl naujojo CK taikymo sandorio formai. Pagal CK IĮ 8 str. 1 d. sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai, CK 1.71–1.76 str. numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 d. nustatytas išimtis. CK IĮ 8 str. 3 d. numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Aiškinant CK IĮ 8 str. 1 ir 3 d. kartu, darytina išvada, kad privalomos teisinės registracijos terminui pasibaigus iki naujojo CK įsigaliojimo, teismas suinteresuoto asmens prašymą dėl termino atnaujinimo, kuris pareikštas galiojant naujajam CK, nagrinėja remdamasis CK IĮ 8 str. 3 d., kartu atsižvelgdamas į naujojo CK 1.71- 1.76 str. nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr.3K-3-1035/2003, 2005-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2005).

Tretieji asmenys jokių reikalavimų į butą nereiškia, sandoris tarp šalių yra įvykdytas, t. y. atsakovas už butą yra apmokėjęs visą kainą, jam butas perduotas ir jis jį valdo nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. daugiau kaip 15 metų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių neturėtų būti ginamos ieškovo, kuris yra įvykdęs visas buto pirkimo-pardavimo sąlygas, teisės.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas, atnaujinant praleistą trijų mėnesių terminą įregistruoti 1995 m. liepos 28 d. tarp pardavėjo G. G. ir pirkėjo A. J. sudarytą nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, suteikiant ieškovui leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. liepos 28 d. sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 135 Lt žyminis mokestis (b.l. 9), 300 Lt advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 7) ir 335 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidų (b.l. 55,34) – CPK 80 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str., 98 str.

Iš atsakovo valstybei priteistinos 10,92 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 92 str., 96 str., 142 str. 4 d., 153 str. 1 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą įregistruoti 1995 m. liepos 28 d. tarp pardavėjo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir pirkėjo A. J., a.k(duomenys neskelbtini) sudarytą nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį.

Leisti ieškovui G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamojo turto registre A. J., a.k(duomenys neskelbtini) vardu įgytą nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal 1995 m. liepos 28 d. pirkimo– pardavimo sutartį

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 135 Lt ( vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, 300 Lt (tris šimtus litų) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir 335 Lt (tris šimtus trisdešimt penkis litus) procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,92 Lt (dešimt litų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.