Utenos apylinkės teismo nutartis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio L. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.L2-92-286 dėl 5560,06 Eur skolos išieškojimo iš K. J. uždarosios akcinės bendrovės “Didžiasalio komunalinės paslaugos” naudai, suinteresuoti byloje asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Didžiasalio komunalinės paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis L. J. prašo pakeisti skolininką vykdymo procese pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.L2-92-286 dėl 5560,06 Eur skolos išieškojimo iš K. J. uždarosios akcinės bendrovės “Didžiasalio komunalinės paslaugos” naudai. Nurodo, kad pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą pradėta vykdomoji byla Nr.0053/12/00318/1. Vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, todėl liko išieškoti 5560,06 Eur skolos ir 702,13 Eur vykdymo išlaidų. Skolininkas K. J. 2013 m. balandžio 21 d. mirė. Jo turtą paveldėjo valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (Civilinio proceso kodekso 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012; kt.).

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog antstolis negali turėti išskirtinių teisinių sąlygų vykdomajame procese prieš kitus palikėjo kreditorius neišieškotoms sumoms išieškoti.

Aiškindamas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011)

Išanalizavus teismui pateiktą prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese ir pateiktą vykdomosios bylos Nr.0053/12/00318/1 medžiagą, nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. išdavė teismo įsakymą dėl 5560,06 Eur skolos išieškojimo iš K. J. kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės “Didžiasalio komunalinės paslaugos” naudai (vykd.b.l. 1). 2012 m. vasario 28 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd.b.l. 6) ir skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd.b.l.4), taip pat bankai užklausti apie skolininko lėšas (vykd.b.l.7-8). 2012 m. balandžio 3 d. antstolis L. J. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas. 2013 m. spalio 7 d. priimtas turto arešto aktas, kuriuo antstolis L. J. apribojo skolininko K. J. nuosavybės disponavimo teisę (vykd.b.l. 24-27), tai yra areštavo skolininkui priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), K. K. g. 9-20 (vykd.b.l. 17-18). Turto arešto aktas įregistruotas Centrinės fipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre 2013 m. spalio 7 d. (vykd.b.l. 21-22). Remiantis vykdomojoje byloje esančia 2013 m. spalio 21 d. išduota Lietuvos Respublikos Gyventojų registro pažyma, K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė – 2013 m. balandžio 21 d. (vykd.b.l.34). 2014 m. spalio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcija raštu kreipėsi į antstolį L. J., prašydama panaikinti areštą K. J. turtui (vykd.b.l. 35), nurodydama, jog notariškai patvirtintu 2014 m. rugsėjo 17 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo K. J. turtą, tai yra butą, adresu (duomenys neskelbtini), K. K. g. 9-20 (vykd.b.l. 36-38). 2014 m. lapkričio 4 d. centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išraše konstatuotas palikimo priėmimo faktas, identifikavimo kodas 320140043205, palikimą perėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2014 m. rugsėjo 5 d. (vykd.b.l. 44).

Kaip matyti iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0053/12/00318/1 medžiagos, palikėjo K. J. nuosavybėje esančiam nekilnojamam turtui buvo apribota disponavimo teisė - 2013 m. spalio 7 d., turto arešto akto išviešintas, įregistruojant jį viešame registre -2013 m. spalio 7 d., tuo tarpu K. J. palikimą valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, perėmė 2014 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teismas sprendžia, kad nurodytos byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininko butą, buvo pasiektas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas.

Pagal Civilinio kodekso 5.52 ir 5.53 straipsnius už palikėjo skolas atsako priėmęs palikimą įpėdinis. Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Materialines subjektines palikėjo teises perėmęs įpėdinis perima ir procesines jo teises, todėl skolininkas vykdymo procese turi būti pakeistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Civilinio proceso kodekso 48, 593, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Pakeisti skolininką vykdymo procese pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.L2-92-286/2012 vykdomojoje byloje Nr. 0053/12/00318/1 dėl 5560,06 Eur skolos ir 702,13 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. balandžio 21 d., uždarosios akcinės bendrovės “Didžiasalio komunalinės paslaugos” naudai, nustatant, kad skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0053/12/00318/1 yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.