- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-626-175-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- L. Š., I. R., Jonavos
- Advokatai
- Vaidutis Paliukas
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-626-175/08
2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Alimui, gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui, nuteistosioms L. Š., I. R., juridinio asmens Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Š. ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 metus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu L. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme 2007-04-16.
Iš L. Š. priteista valstybei 800 Lt konfiskuotino turto vertės.
Jonavos miesto visuomeninė organizacija „Guoda“ pagal BK 227 straipsnio 1 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista I. R., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos pareigose, 2007-04-02 apie 19 val. 35 min. telefoninio pokalbio metu su Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ pirmininke I. R. susitarė priimti iš jos nenustatytos vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už 8000 litų paramos iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos biudžeto paskyrimą ir pervedimą Jonavos miesto visuomeninei organizacijai „Guoda“ socialinėms programoms įgyvendinti ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2007-04-04 apie 13 val. 45 min. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus tarnybiniame kabinete Nr. 116, esančiame Žeimių g. 13, Jonava, iš Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ pirmininkės I. R. tiesiogiai priėmė 800 litų kyšį.
Jonavos miesto visuomeninė organizacija „Guoda" buvo kaltinama tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ interesais vykdant įgaliojimus, o būtent, Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ pirmininkė I. R., turėdama teisę atstovauti šį juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdama Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ naudai ir interesais, 2007-04-02 apie 19 val. 35 min. telefoninio pokalbio metu susitarė su valstybės tarnautoja Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja L. Š. duoti jai nenustatytos vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už 8000 litų paramos iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos biudžeto paskyrimą ir pervedimą Jonavos miesto visuomeninei organizacijai „Guoda“ socialinėms programoms įgyvendinti. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2007-04-04 apie 13 val. 45 min. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus kabinete Nr. 116, esančiame adresu Žeimių g. 13, Jonava, I. R. iš savo asmeninių lėšų, veikdama juridinio asmens - Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda" naudai ir interesais, už tai perdavė L. Š. 800 litų kyšį.
Šalies argumentai
Nuteistoji L. Š. skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio l dalyje, ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantė tvirtina, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, kadangi neįrodytas L. Š. dalyvavimas jai inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pasak apeliantės, teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, ir konstatuodamas, kad įrodyta, jog L. Š. priėmė kyšį už savo teisėtą veikimą, nevertino arba nepakankamai vertino aplinkybes, susijusias su šių įrodymų gavimo būdu bei sąlygojančių jų teikiamos informacijos teisingumą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinimo teiginių dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo. Nuosprendis pagrinde grindžiamas įrodymais, gautais vykdant operatyvinius veiksmus Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu. Svarbiu nuteistosios kaltės įrodymu byloje laikomi tariamai jos su I. R. vykusio pokalbio įrašas, užfiksuotas vykdant operatyvinę veiklą, bei slaptas patekimas į patalpas ir patalpų vaizdo ir garso kontrolė. Tačiau šios operatyvinės informacijos patikimumas baudžiamajame procese nėra tinkamai patikrintas. Norint nuspręsti, ar ši informacija gali būti vertinama kaip įrodymas, būtina išsiaiškinti, ar ji gauta įstatymų nustatyta tvarka. Byloje pateikti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose nurodoma, kad jie surašyti, remiantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsniu. Tai reiškia, kad į baudžiamąją bylą yra perduota išslaptinta operatyvinė informacija. Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad turi būti surašytas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame turi būti nurodyti naudojamų operatyvinių veiksmų pavadinimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, nurodo jog byloje turi būti teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti - apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 str.), generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Operatyvinės veiklos įstatymo 12, 13 str.). Jeigu šiuose dokumentuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, byloje turi būti nutarties ar teikimo išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų. Tokį išrašą turi padaryti teismo ar prokuratūros pareigūnas, sankcionavęs veiksmo atlikimą. Byloje turi būti netik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą. Bylą nagrinėjant teisme, buvo prašoma patikrinti operatyvinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau tai nebuvo padaryta, byloje nėra netgi teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad jeigu tam tikrus duomenis, kuriuos tirti prašo proceso dalyvis ar nusprendžia išreikalauti teismas, atsisakoma pateikti nagrinėti teisme, turi būti nurodomas įstatyme numatytas pagrindas, kuriuo remiantis informacija negali būti viešinama įrodymų tyrimo etapo metu.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes ignoruodamas aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamąją buvo pažeisti BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, t.y. apklausos metu nedalyvavo gynėjas, nors I. R. turėjo gynėją. Atsižvelgiant į jos su I. R. gynybos prieštaravimus, apklausiant ją įtariamąja, buvo privalomas gynėjo dalyvavimas, todėl jos apklausa, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, yra niekinė ir negali būti vertinama kaip įrodymas. Apeliantės nuomone, įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, vertė yra menka ir abejonių dėl jos kaltės nepašalina. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. Š. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Apeliantė nurodo, kad nuosprendyje nenurodyta, už kokius konkrečius veiksmus, ji gavo kyšį iš Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ pirmininkės I. R.. Jos dalyvavimas 2007 m. balandžio 2 d. socialinių projektų atrankos komisijos posėdyje negali būti vertinamas, kaip jai įstatymais ar kitais tesės aktais suteiktų įgaliojimų vykdymas, nes, pažeidžiant Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 29 d įsakymą Nr. l3B-892, komisijos sudėtis nebuvo patvirtinta rajono savivaldybės mero potvarkiu. Be to, vien dalyvavimas projektų vertinimo komisijos posėdyje, negali būti prilyginamas atlikimui ar galėjimui atlikti kyšio davėjo ar kito asmens naudai veiksmų , kuriuos ji turėjo ir (ar) galėjo atlikti vykdydama įstatymais ar kitais teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus. Be to, komisijos nariai negali įtakoti projektų finansavimo dydžio, veikiant atskiro asmens ar asmenų grupės interesais. Todėl teismas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalėjo aprašytos veikos kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio l dalį.
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundu prašo panaikinti išteisinamąjį Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-09-23 nuosprendį juridinio asmens, t.y. Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ atžvilgiu, priimti juridinio asmens, t.y. Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“, atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti juridinį asmenį - Jonavos miesto visuomeninę organizaciją „Guoda“ kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam 1 MGL (130 litų) dydžio baudą. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas juridinio asmens - Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ baudžiamosios atsakomybės klausimą, visiškai neanalizavo ir nevertino BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų, bei ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu surinktų jo atžvilgiu įrodymų, kurie yra pakankami pripažįstant juridinį asmenį - Jonavos miesto visuomeninę organizaciją „Guoda“ kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje. BK 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pirma juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga, tai yra fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino I. R. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroras nurodo, kad antra juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba interesams. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje spręsdamas nuteistųjų I. R. ir L. Š. kaltės klausimus, nustatė, jog I. R. davė kyšį L. Š. už 8000 litų paramos iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos biudžeto paskyrimą ir pervedimą Jonavos miesto visuomeninei organizacijai „Guoda“ socialinėms programoms įgyvendinti. Ši aplinkybė neabejotinai pripažintina materialinės naudos Jonavos miesto visuomeninei organizacijai „Guoda“, siekimas. O tai reiškia, kad I. R. veikė Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ naudai ir interesais.
Nuosprendžiu nustatyta ir trečia būtina juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti sąlyga, tai yra tai, kad fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens naudai, turi eiti vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ir turi teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui, arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Kad nuteistoji I. R. būdama Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ pirmininke turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens naudai ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, teismas patvirtino nuosprendyje spręsdamas nuteistųjų I. R. ir L. Š. kaltės klausimus. Kad šias teises turėjo, neneigia ir pati nuteistoji I. R..
Skunde nurodyta, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad nusikalstamą veiką būtų padaręs juridinis asmuo - Jonavos miesto visuomeninė organizacija „Guoda“, kadangi įstatymas ir nereikalauja, jog veiką tiesiogiai padarytų juridinis asmuo. Pažymėtina, kad kiekviena nusikalstama veika gali būti padaroma tik fizinio asmens veikimu ar neveikimu. Juridinis asmuo tiesiogiai padaryti nusikalstamos veikos negali, kadangi jis neturi materialios formos, galinčios atlikti valingus veiksmus ar susilaikyti nuo jų. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako tik už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, kai yra BK 20 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Šioje byloje nustatyta, kad šių sąlygų visuma yra, ir tai yra pagrindas pripažinti juridinį asmenį - Jonavos miesto visuomeninę organizaciją „Guoda“ kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio l dalyje, padarymo.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo ir nevertino šių išdėstytų aplinkybių, apsiribodamas teiginiu, kad „nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog nusikalstamą veiką būtų padaręs juridinis asmuo, t.y. Jonavos miesto visuomeninė organizacija „Guoda“, todėl juridinis asmuo - Jonavos miesto visuomeninė organizacija „Guoda“ išteisintas, neįrodžius kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad vertinant teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad juridinio asmens, t.y. Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda", veika atitinka BK 227 straipsnio l dalies dispozicijoje nustatytus požymius, o taip pat BK 20 straipsnyje numatytas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas, todėl išteisinamasis teismo nuosprendis juridinio asmens, t.y. Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“, atžvilgiu yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, ir jo atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į BK 41 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui, t.y. Jonavos miesto visuomeninei organizacijai „Guoda“, parinktina švelnesnė bausmės rūšis bei sankcijos ribose bausmė švelnintina.
Teismo posėdyje nuteistoji L. Š. ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK) 369 str.3d. numatytą esminį šio kodekso pažeidimą, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ( (duomenys neskelbtini) str. 1d. 4p. ). Pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, nes teismo nuosprendis surašytas nesilaikant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies reikalavimų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės skyrimo motyvai. Nuosprendžio įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys turi būti suderintos tarpusavyje, jos negali prieštarauti viena kitai, o nuosprendyje išdėstomos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados turi būti nuoseklūs ir sudaryti logišką visumą. Be to, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame išdėstytų išvadų pagrįstumo, teisėtas ir pagrįstas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pirmiausiai turėtų išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Pagal (duomenys neskelbtini) str. nuostatas teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kuris buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, kuris ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (duomenys neskelbtini)292 straipsniuose nustatyta tvarka. BPK 20 straipsnyje numatyti įrodymų požymiai paprastai atskleidžiami analizuojant konkrečias BPK normas, reglamentuojančias duomenų rinkimą, pateikimą, tikrinimą, pripažinimą įrodymais ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju kaip teisingai teigiama nuteistosios L. Š. apeliaciniame skunde nuosprendis pagrinde grindžiamas įrodymais, gautais vykdant operatyvinius veiksmus Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu. Vienu iš nuteistosios L. Š. kaltės įrodymų teismas laikė jos su I. R. įvykusio pokalbio įrašus, užfiksuotus vykdant operatyvinę veiklą bei slaptą pateikimą į patalpas ir patalpų vaizdo ir garso kontrolę, Ši operatyvinė informacija baudžiamojoje byloje nėra tinkamai patikrinta. Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo prašoma patikrinti operatyvinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau tai nepadaryta, o apsiribota tik atsakymo į užklausimą gavimu ( T 2.,b.l. 184-186, T 3., b.l. 54,136-138,162 ). Pagal BPK 20, 95, 96 straipsnių prasmę gali būti protokolai su įrašais, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti, ir kai šie duomenys patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamoje byloje tokiais įrodymais yra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai su priedais, kuriuose užfiksuoti L. Š. ir I. R. pokalbiai apie aplinkybes susijusias su nusikalstama veika bei vykdomi kiti operatyviniai veiksmai ( T 1., b.l. 5-10 ). Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8d., 10 str. nurodyta, kad techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius galimas motyvuota apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tais atvejais, kai apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkų motyvuotų nutarčių arba generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų sankcionuotų operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotų teikimų nėra galimybės dėti į bylą, dėl to, kad juose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, byloje turi būti minėto dokumento išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų. Nagrinėjamu atveju toks išrašas nebuvo pateiktas. Tokiu būdu ar operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuota bylai reikšminga informacija gauta teisėtais būdais, pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirta ir patikrinta. Byloje yra tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, o duomenų apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą nėra. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta, o teismo išvados apie kaltę grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie sudaro logišką, nuoseklią seką.
Teisingai teigiama prokuroro skunde, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino juridinio asmens - Jonavos miesto visuomeninės organizacijos „Guoda“ baudžiamosios atsakomybės sąlygų apsiribodamas teiginiu, kad „nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog nusikalstamą veiką būtų padaręs juridinis asmuo, t.y. Jonavos miesto visuomeninė organizacija „Guoda“, todėl juridinis asmuo - Jonavos miesto visuomeninė organizacija „Guoda“ išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. LR (duomenys neskelbtini) str. 3d. nurodyta kas turi būti išdėstyta išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje t.y. nurodoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė, teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kurie buvo pagrindas kaltinamajam išteisinti bei motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kaltinimo įrodymus, teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Tokiu atveju pirmos instancijos teismo išvados nepagrįstos nuosprendyje išdėstytais įrodymais, kas rodo teismo šališkumą, tuo grubiai pažeistos (duomenys neskelbtini) str., 305 str. nuostatos.
Iš aukščiau paminėtų argumentų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai ir nevisapusiškai, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, principą (BPK 20 str. 5d. ). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių išvadų dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir negali būti ištaisytas apeliacine tvarka, todėl kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai neanalizuojami. Visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1dalies 4punktu,
nutar ė:
panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 23 d. nuosprendį
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.