- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2-446-186/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00500-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- L. K. J., V. J., individualiai įmonei „Du broliai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. patikslintą ieškinį atsakovams L. K. J., V. J., individualiai įmonei „Du broliai“ dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pajamų už bendro turto nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. 2019 m. sausio 14 d. patikslintame ieškinyje prašė atidalinti jos turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais L. K. J. ir IĮ „Du broliai“: 1) šiems atsakovams priteisti po 1/8 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 2) priteisti ieškovei iš atsakovų L. K. J. ir IĮ „Du broliai“ bei subsidiariai iš atsakovo V. J. po 125 000 Eur piniginę kompensaciją už jiems atitenkančias ieškovės Turto dalis; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų L. K. J. ir V. J. (buvusio bendraturčio) 63 840 Eur Turto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų L. K. J. ir V. J. 5 proc. metines procesines palūkanas ir iš visų atsakovų – ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2019 m. sausio 14 d. patikslintame ieškinyje taip pat prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones jos reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo už atidalintas Turto dalis užtikrinti – areštuoti atsakovo L. K. J. turtą už 125 000 Eur sumą; areštuoti atsakovų IĮ „Du broliai“ ir V. J. turtą už bendrą 125 000 Eur sumą; uždrausti IĮ „Du broliai“ savininkui V. J. priimti sprendimus dėl šios įmonės pertvarkymo į ribotos atsakomybės privatų juridinį asmenį. Nurodė, kad atsakovas V. J., perleisdamas savo Turto dalį savo IĮ „Du broliai“, bando išvengti savo prievolės sumokėti ieškovei kompensaciją pinigais, jei būtų atidalinta jos dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei IĮ „Du broliai“ būtų pertvarkyta į ribotos atsakomybės juridinį asmenį, tai ieškovė prarastų galimybę reikalauti kompensacijos sumokėjimo subsidiariai iš V. J.. Atsakovų nesąžiningumą įrodo tai, kad atsakovai be ieškovės sutikimo nuomojo bendrą Turtą ir pasisavino ieškovei priklausančią pajamų dalį. Atsakovas V. J. nepranešė ieškovei apie ketinimą parduoti savo Turto dalį, kaip to reikalaujama pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovai ir toliau gali atlikinėti nesąžiningus veiksmus ir perleisti savo turtą tam, kad išvengtų kompensacijos mokėjimo ieškovei. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui preziumuoja ir didelė reikalaujamos kompensacijos suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad Turto dalis, už kurią ieškovė prašo priteisti kompensaciją iš atsakovų, priklauso jai pačiai nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ši Turto dalis galėtų būti perleista tretiesiems asmenims ar pan., o ieškinio tenkinimo atveju kompensacija galėtų būti išieškota pardavus ginčo Turto dalį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti jos prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė G. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
5.1. Jei atsakovai perleistų savo turimą turtą, būtų apsunkintas kompensacijos išieškojimo procesas. Atsakovas V. J. pats pateikė įrodymus, kad jis perleido savo Turto dalį IĮ „Du broliai“, taip vengdamas savo asmeninės prievolės mokėti ieškovei kompensaciją. Atsakovų nesąžiningumą įrodo tai, kad jie be ieškovės sutikimo nuomojo bendrą Turtą ir pasisavino ieškovei priklausančią pajamų dalį; atsakovas V. J. neįvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pranešti ieškovei apie ketinimą parduoti savo Turto dalį. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui preziumuoja ir didelė reikalaujamos kompensacijos suma.
5.2. Ieškovė prašė uždrausti atsakovui V. J. priimti sprendimus dėl šios įmonės pertvarkymo į ribotos atsakomybės privatų juridinį asmenį. Ši laikinoji apsaugos priemonė reikalinga tam, kad atsakovas V. J. neišvengtų savo prievolės mokėti ieškovei kompensaciją, jei jo įmonė neturėtų turto kompensacijai išmokėti. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atmetė šį ieškovės prašymą, todėl skundžiamas nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, nustatyto Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Atsiliepimas
6. Atsakovai L. K. J., V. J. ir IĮ „Du broliai“ atsiliepimuose prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsikerta šiais argumentais:
6.1. Apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvados, kad ieškovei priklausančios Turto dalies, už kurią ji prašo priteisti kompensaciją, atsakovai negali perleisti, o ieškinio tenkinimo atveju kompensacija galėtų būti išieškota pardavus šią Turto dalį. Ieškovės nurodyta Turto rinkos vertė, pagal kurią ji apskaičiavo prašomą priteisti kompensacijos dydį, nėra pagrįsta jokiais leistinais įrodymais ir neatitinka byloje pateiktų duomenų apie Turto vidutinę rinkos vertę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos Turto dalis buvo išnuomota. V. J. informavo atsakovę apie ketinimą parduoti savo Turto dalį. Atsakovas sutinka perkelti ieškovei pirkėjo teises, jie ji to pageidauja. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ginčo suma pati savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovo turtą.
6.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinosios apsaugos priemonės – draudimo pertvarkyti IĮ „Du broliai“ – taikymo būtinumą (CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Atsakovai V. J. ir IĮ „Du broliai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gruodžio 27 d. išrašą ir ieškovės trumpąsias (SMS) žinutes, kuriais grindžia savo argumentus dėl Turto vidutinės rinkos vertės, ieškovės informavimo apie Turto dalies pardavimą. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, nes atsakovams nebuvo pranešta apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, todėl šie įrodymai priimami (CPK 314 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o priešinga šalis, siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės jai nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtas aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.). Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė dėl to, kad neįrodyta antroji būtina sąlyga, t. y. reali grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
11. Apeliantės teigimu, jei atsakovai perleistų savo turimą turtą, būtų apsunkintas kompensacijos išieškojimo procesas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad Turto dalis, už kurią apeliantė reikalauja priteisti kompensaciją pinigais, priklauso nuosavybės teise jai pačiai, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu Turtas nėra atidalintas apeliantės prašomu būdu. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei priklausanti Turto dalis negali būti perleista tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinta, o ieškinio patenkinimo atveju kompensacija galėtų būti išieškota pardavus šią Turto dalį. Dėl šios priežasties atmestinas ir apeliantės argumentas, kad didelė reikalaujamos kompensacijos suma preziumuoja galimą teismo sprendimo neįvykdymą. Juolab kad pati apeliantė nurodė pinigų sumą, kuria vertina jai priklausančią Turto dalį.
12. Ta aplinkybė, kad atsakovas V. J. po ieškinio pateikimo perleido savo Turto dalį IĮ „Du broliai“, priešingai nei teigia apeliantė, nereiškia, kad dėl to kyla grėsmė, jog patenkinus ieškovės reikalavimą dėl Turto atidalinimo, jai priteistos piniginės kompensacijos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Bendraturčio pasikeitimas yra pagrindas pakeisti atsakovą, kuriam reiškiamas toks reikalavimas (CPK 48 str.). Šiuo atveju, paaiškėjus minėtai aplinkybei, apeliantė patikslino ieškinį, kuriame atsakove nurodė ir naująją bendraturtę – IĮ „Du broliai“. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog IĮ „Du broliai“ savininkas yra V. J., kuris subsidiariai atsako už šios įmonės prievoles (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.) ir kuris turi pakankamai turto įvykdyti ieškovės pareikštus reikalavimus.
13. Apeliantės argumentas, kad individuali įmonė gali būti pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, taip pat neįrodo realios grėsmės, jog teismo sprendimas, jei būtų palankus ieškovei, gali likti neįvykdytas. Visų pirma, kaip jau minėta, apeliantės reikalaujama kompensacija gali būti išieškota iš paties Turto, kurį reikalaujama atidalinti. Antra, individualios įmonės pertvarkymas į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį savaime nepatvirtina, kad tokiu būdu siekiama išvengti galimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl apeliantės prašoma taikyti papildoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas pertvarkyti IĮ „Du broliai“ į ribotos atsakomybės privatų juridinį asmenį, nesant jokių kitų įrodymų apie atsakovo V. J. ketinimus tokiu būdu išvengti šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymo, neatitiktų proporcingumo principo ir nepagrįstai apribotų šio atsakovo teises.
14. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovai yra nesąžiningi, nes be jos sutikimo išnuomojo jai priklausančią Turto dalį ir pasisavino jai priklausančią pajamų dalį; atsakovas V. J. neįvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pranešti ieškovei apie ketinimą parduoti savo Turto dalį. Atsakovai su šiais ieškovės teiginiais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog Turtas faktiškai buvo išnuomotas, įskaitant ir ieškovei priklausančią Turto dalį. Atsakovas V. J. įrodinėja, kad pati ieškovė atsisakė pirkti jo parduodamą Turto dalį. Kadangi šios aplinkybės, dėl kurių šalys ginčijasi, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, šioje bylos stadijoje, t. y. sprendžiant procesinį klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant jokių kitų įrodymų, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad atsakovai gali imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, jeigu toks būtų priimtas.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.