Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. J. 2021 m. sausio 23 dieną, apie 21.07 val., Kaune, V. Krėvės prospektu, kryptimi nuo Kovo 11-osios g. link Birželio 23-osios g., ties V. Krėvės pr. namu Nr. 25, vairuodamas automobilį „Audi A3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusio pėsčiojo S. A., jį parbloškė dėl ko S. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 21.00 val. kartu su draugu D. B. važiavo savo automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Krėvės pr. kryptimi nuo Pramonės pr. link Birželio 23-osios g. Važiavo pirmąja eismo juosta, apie 50-55 km/h greičiu. Pamena, kad pravažiavo V. Krėvės pr. ir Kovo 11-osios g. žiedinę sankryžą. Iš karto už jos buvo pėsčiųjų perėja. Praleido per ją ėjusius pėsčiuosius ir važiavo toliau. Matė, kad artėja prie sekančios pėsčiųjų perėjos. Per ją einančių žmonių nematė, todėl važiavo toliau. Važiavimo greitis nebuvo didelis, kadangi neseniai buvo pilnai sustojęs prie pėsčiųjų perėjos. Staiga priešais savo automobilį pamatė kažkokį šešėlį, pajuto smūgį į priekinę automobilio dalį. Pažiro priekinio stiklo šukės. Iš karto sustojo, išlipo iš automobilio. Matė, kad automobilis sustojęs už pėsčiųjų perėjos. Priekyje automobilio ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo vyriškis. Jo paklausė, kaip jaučiasi. Vyriškis atsakė, kad skauda koją. Vyriškiui neleido keltis. D. paprašė, kad iškviestų medikus. Visą laiką iki kol atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai prabuvo šalia vyriškio, klausinėjo apie jo savijautą. Matė, kad vyriškio kraujuotas veidas. Atvykus medikams, padėjo vyriškį įkelti į automobilį. Medikai pasakė, kad vyrui lūžusi koja, nuo vyro jaučiasi alkoholio kvapas. Atvykus policijos pareigūnams buvo patikrintas blaivumas. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, šlapdriba, kelio danga šlapia ir slidi. Matomumas ir eismo sąlygos apsunkintos. Mano, jog eismo įvykis kilo dėl apsunkintų eismo sąlygų ir neapdairumo. Savo kaltę pripažįsta ir gailisi, kad taip atsitiko. Dabar su nukentėjusiuoju susitaikė ir prašo bylą nutraukti.

Kaltinamajam D. J. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusiojo S. A. parodymų matyti, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 21.00 val., troleibusu grįžo prie savo namų, esančių V. Krėvės pr. Reikėjo pereiti gatvę per šviesoforu nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Buvo tamsus paros metas, krito šlapdriba. Eismo intensyvumas buvo nedidelis. Per perėją praėjo dvi juostas, vedančias link Kovo 11-osios gatvės. Priėjęs prie eismo juostų, vedančių link Birželio 23-osios gatvės, pasižiūrėjo į dešinę pusę. Arti atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl žengė į važiuojamąją dalį. Pamena, kad žengė keletą žingsnių ir pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Po smūgio buvo nublokštas ant važiuojamosios dalies. Matė, kad guli kažkiek nublokštas už pėsčiųjų perėjos. Matė, kad sustojo kažkoks lengvasis automobilis, iš jo išlipo du vaikinai. Jie priėjo, iškvietė medikus. Jie neleido keltis nuo žemės. Jautė stiprų dešinės kojos bei peties skausmą. Atvykę medikai jį nuvežė į Kauno klinikas. Ten buvo nustatyta dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai, dešinės mentės skeveldrinis lūžis, dešinės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai. Kauno klinikų stacionare gulėjo iki 2021 m. vasario 9 dienos. Vėliau iki 2021 m. kovo 19 d. buvo gydomas „Gijos“ klinikoje. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, rūbai buvo tamsūs, nešėsi per petį persimetęs rankinę ant kurios buvo šviesą atspindinčių elementų. Pėsčiųjų perėja buvo apšviesta. Mano, kad jį pamatyti apsunkino prastos oro sąlygos ir atidumo stoka. Dėl įvykio metu patirtos žalos kreipėsi į automobilio privalomosios civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ (b. l. 65–67, 68).

Iš liudytojo D. B. parodymų matyti, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 21.00 val. jis su savo draugu D. J. važiavo V. Krėvės pr. kryptimi nuo Pramonės pr. link Birželio 23-osios g. pirmąja eismo juosta. Kokiu greičiu važiavo - nežino. Važiavo automobiliu „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė D.. Automobilį vairavo D., pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia. Degė gatvės apšvietimas. Važiuojant eismo nestebėjo, kadangi „naršė“ savo telefone. Vienu metu pajuto, kad D. staigiai stabdo automobilį. Pakėlė akis ir pamatė kaip į automobilio priekinį stiklą jo pusėje trenkiasi žmogus. Smūgis buvo labai stiprus. Dužo stiklas. D. sustojo už perėjos, iškarto išlipo iš automobilio. Jis buvo ištiktas šoko. Automobilio salone ir ant jo buvo daug stiklo šukių. Jas nusivalęs taip pat išlipo iš automobilio. Pamatė, kad priekyje automobilio, ant važiuojamosios kelio dalies guli vyriškis. Iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Matė, kad vyriškiui kraujuoja kakta, kitų akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kol atvažiuos medikai, vyriškiui neleido keltis nuo žemės. Su vyriškiu nebendravo. Iš kurios pusės vyriškis ėjo per gatvę nematė, kadangi, kaip minėjo, važiuojant jo dėmesys buvo nukreiptas į telefoną. Atvyko medikai ir policijos pareigūnai (b. l. 62–63).

Iš Kauno AVPK PR 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2021 m. sausio 23 d., apie 21.07 val. iš Kauno AVPK OVS gautas pranešimas, kad adresu V. Krėvės pr. 43 A, pranešėjo draugas gatvėje automobiliu Audi partrenkė žmogų. Nuvykus į įvykio vietą, adresu V. Krėvės pr. 25, rastas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas - D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), blaivus. Parblokštas vyriškis - S. A., gimęs (duomenys neskelbtini) GMP išvežtas į gydymo įstaigą (b. l. 22).

Iš 2021 m. sausio 23 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, fotolentelių prie jo matyti, kad užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Kauno m., V. Krėvės pr. 25, sudarytas ir nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Nustatyta kelių eismo įvykio rūšis - užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelias po dvi eismo juostas į abi puses su skiriamąja juosta. Už perėjos Birželio 23-osios g. kryptimi už 15,5 m. už ženklo „Pėsčiųjų perėja“ pirmoje eismo juostoje automobilis Audi, 2.1 ir 2.6 m. nuo kelkraščio. Eismo įvykio vietoje fotografuota, sudaryta fotolentelės (b. l. 12–14, 15, 16–18).

2021 m. sausio 23 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilio sugadinimai, nurodyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai (b. l. 19–21).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio Audi A3, valst. Nr. HBH7 69, valdytojas-savininkas yra D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 31).

Iš LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūros matyti, kad automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo draustas draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. AED3747375, galioja iki 2022 m. sausio 21 d. (b. l. 33).

Iš alkoholio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0333 parodymų matyti, jog patikrinus vairuotojo blaivumą nustatyta, jog automobilio vairuotojas D. J. įvykio metu buvo blaivus (b. l. 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2021 m. vasario 24 – vasario 26 d., išvados Nr. G343/2021(02) matyti, kad S. A. konstatuota dešinės mentės skeveldrinis lūžis, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų skeveldriniai lūžiai, dauginiai šonkaulių lūžiai dešinėje pusėje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2021 m. sausio 23 d., S. A. sužalojant kaip pėsčiąjį judančio automobilio dalimis pirminį smūgį suduodant į dešinę blauzdą. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės mentės skeveldrinio lūžio, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų skeveldrinių lūžių, dauginių šonkaulių lūžių S. A. sveikata sutriko daugiau kaip 10 d. laikotarpiui (b. l. 57–59).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo D. J. pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. A. sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. J. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš kairės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo S. A., jį parbloškė, dėl ko S. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta D. J. kaltė padarius KET 30 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiojo S. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp D. J. KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. D. J. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. D. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir susitaikymo instituto taikymo.

Bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Nukentėjusysis S. A. kaltinamajam D. J. atleido, pretenzijų jau neturi, sutiko taikytis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis D. J. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, jis ankščiau neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, į tai, kad kaltinamasis D. J. nukentėjusiojo S. A. atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusysis prašo kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti, teismas priėjo prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti BK 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis, BK 38 straipsnis).

Prokuroras neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta susitaikymu.

Kaltinamajam D. J. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis D. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog D. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, kaip minėta, teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas D. J. vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl, įvertinus tiek patį įvykį, tiek visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tad teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79–80), paskelbus nuosprendį panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. A. ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti D. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad apeliaciniame skunde gali būti nurodomas pageidavimas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.