Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (R. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. jis paskambino pažįstamiems A. ir F., kurių pavardžių jis nežino, ir susitarė susitikti. Su minėtais pažįstamais jis susitiko tą pačią dieną apie 14.00 val. pastato, esančio Žėručio g. 10, Vilniuje, kieme. Buvo šalta, todėl jie atsisėdo į jo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jie gėrė naminę degtinę, kurios 1 litro talpos butelį buvo atnešęs A. Jis labai apgirto, todėl jis nieko neprisimena. Jis atsipeikėjo tik areštinėje. Kitą dieną, t. y. 2020 m. balandžio 4 d. grįžęs iš areštinės jis A. paklausė, kas atsitiko, A. jam papasakojo išgėręs degtinę išėjęs, jį palikęs automobilyje „BMW“. Jis galėjo būdamas neblaivus vairuoti savo automobilį, dėl ko jis labai gailisi. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo jis neturi (b. l. 78-79, 85).

3. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2020 m. balandžio 3 d. apie 20.26 val. buvo gautas pranešimas, kad maždaug prieš penkias minutes pastato, esančio Žėručio g. 24, Vilniuje, kieme tamsios spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nuvažiavo į kiemą. Nuvykęs į įvykio vietą ir įvažiavęs į pastato, esančio Žėručio g. 6, Vilniuje, kiemą, jis pastebėjo juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį policijos automobilio link. Jis sustabdė šį automobilį, pastarąjį vairavo R. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas ir kuris kalbėjo nerišliai. 20.45 val. R. K. alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas blaivumas ir pastarojo iškvepiamame ore buvo nustatyta 2,78 promilės alkoholio, o 21.05 val. - 1,54 promilės alkoholio. R. K. nesugebėjo nieko paaiškinti, nes buvo stipriai apsvaigęs, pastarojo vairuoto automobilio bagažinėje jis rado daug butelių su alkoholiu. Prie jo priėjęs asmuo, prisistatęs M. B., nurodė, kad minėto automobilio „BMW“ vairuotojas ties namu, esančiu Žėručio g. 24, Vilniuje, apgadino automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ties namu, esančiu Žėručio g. 6, Vilniuje – automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29).

4. 2020 m. balandžio 3 d. 21.05 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0439, R. K. iškvepiamame ore nustatyta 1,54 promilės alkoholio (b. l. 21).

5. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0439, patikrintas 2019 m. gruodžio 12 d., patikra galioja iki 2020 m. birželio 10 d. (b. l. 22).

6. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. balandžio 3 d. apie 20.30 val. Žėručio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 8, R. K. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

7. R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, taigi R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą R. K. skirti 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą; skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą trejiems metams ir konfiskuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

9. R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. R. K. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 90-91), tačiau prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kurį planuoja perrašyti savo neįgaliai motinai ir pats minėto automobilio pasižada niekada nebenaudoti. Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Spręsdamas dėl R. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija beveik keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, be to, jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad R. K., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. R. K. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. yra neteistas (b. l. 63-65), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, R. K. arešto ir laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Kita vertus, R. K. dirba (b. l. 69), kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 66), anksčiau jam skirtą baudą už padarytą administracinį nusižengimą R. K. yra sumokėjęs, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Įvertinus tai, kad R. K. transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (b. l. 70), be to, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje jis jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus (b. l. 63-65), R. K. skirtinos baudos dydis nustatytinas šiek tiek didesnis už minimalų ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą R. K. skirtina 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio bauda.

11. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. K. skirtinos 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 25 MGL, t. y. 1 250 eurų.

12. R. K. nuo 2020 m. balandžio 3 d. 20.45 val. iki 2020 m. balandžio 4 d. 16.19 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 73, 80), taigi R. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai ir R. K. skirtina galutinė 48 MGL, t. y. 2 400 eurų dydžio bauda, įpareigojant R. K. šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

13. Minėta, kad R. K., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

14. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

15. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors R. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

16. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija beveik keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi R. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – trims metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

17. Teismas taip pat pažymi, kad R. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. K. (b. l. 30). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko R. K. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

18. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 86-89), kurios paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui – naikintinos.

19. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos R. K. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kad R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino R. K. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. K. (R. K.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudą.

R. K. (R. K.) skirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 25 MGL, t. y. 1 250 eurais.

Į R. K. (R. K.) skirtą bausmę įskaityti R. K. (R. K.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai, ir R. K. (R. K.) skirti galutinę 48 MGL, t. y. 2 400 eurų dydžio baudą, įpareigojant R. K. (R. K.) šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

Skirti R. K. (R. K.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir konfiskuoti automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. (R. K.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikino R. K. (R. K.) nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje – baudžiamosios bylos Nr. e1-1383-990/2020. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.