Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Irenos Ivanovienės, Zigmo Kavaliausko,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. sausio 25 d. iki 2008 m. sausio 27 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. gegužės 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 25 d., apie 17 val. 30 min., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), būdamas V. D. namuose, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. vieną kartą ranka pastumdamas V. D. ir šiam nukritus ant lovos, pagrobė svetimą, nukentėjusiam priklausantį turtą - iš kambaryje buvusios spintelės stalčiaus 7,50 Lt pinigais ir nuo stalo paėmė savadarbį radio imtuvą 50 Lt vertės, t.y. iš viso pagrobė svetimo turto 57,50 Lt vertės, tuo nukentėjusiam V. D. padarydamas 57,50 Lt turtinę žalą, ir, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. sausio 25 d. apie 18 val. 30 min. Akmenės r.. (duomenys neskelbtini). išdauždamas koridoriaus lango stiklą, 50 Lt vertės, ir įlįsdamas pro langą įsibrovė į patalpą - V. D. gyvenamąjį namą, kur panaudodamas fizinį smurtą - nukentėjusiam rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau 4 smūgių į krūtinę ir ne mažiau 2 smūgių į galvą ir padarydamas jam galvos ir krūtinės ląstos sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas akies vokuose, abiejų krūtinės ląstos pusių šonkaulių lūžius, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, V. D. priklausantį turtą: televizorių „BEKO" 350 Lt vertės, dujų balioną su reduktoriumi 150 Lt vertės ir mikrobangų krosnelę „ide line" 400 Lt vertės, t.y. pagrobė svetimo turto 900 Lt vertės, tuo nukentėjusiam V. D. padarydamas 950 Lt turtinę žalą, taip iš viso nukentėjusiajam V. D. padarė 1007,5 Lt vertės turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas A. L. , kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos griežtumo.

A. L. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. yra sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jeigu pagal Baudžiamojo kodekso sankciją numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė bausmė gali būti paskirta tik remiantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatomis, todėl kolegija daro išvadą, kad, prašydamas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nuteistasis A. L. prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir paskirti bausmę, švelnesnę negu numatyta įstatyme, arba taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., sprendžiant laisvės atėmimo bausmės paskyrimo prieštaravimo teisingumo principui klausimą, nors apeliaciniame skunde minėti baudžiamojo įstatymo straipsniai nėra įvardinti.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų – įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, vienas iš kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, išimtis. Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra LR BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-482/2007, 2K-264/2005, 2K-77/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. L. neprieštarauja teisingumo principui ir jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Kolegijos nuomone, aplinkybių, kad nuteistasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra pagrindo pripažinti išimtinėmis, jos sudaro dažną teismų praktikoje kaltinamojo portretą ir neleidžia daryti išvados, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 62 str., gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ar 2 dalyse. Tačiau net ir esant visoms minėtame straipsnyje numatytoms sąlygoms, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę teismas gali, bet neprivalo.

Teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jei asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors Akmenės rajono apylinkės teismas nesvarstė šios teisinės normos taikymo galimybės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis pats neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką, todėl kolegija konstatuoja, kad nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. pagrindu nėra galimybės.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal LR BK 62 str. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, teismas nustato bent vieną aplinkybę, išvardintą minėto straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nė vienos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. išvardintos alternatyvios sąlygos, kuri leistų minėtą normą pritaikyti nuteistojo A. L. atžvilgiu.

Akmenės rajono apylinkės teismas, skirdamas A. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltininko asmenybę, aplinkybę, kad žala nukentėjusiajam atlyginta. Nors A. L. nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jis nedirba, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Visuma šių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė, duoda pagrindą tvirtinti, kad apeliantui paskirta ženkliai mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą atmesti.