- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-184-616/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius, Jūratė Varanauskaitė
- Nuteistasis
- R. B.
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) Justo Namavičiaus ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. kovo 7 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą išimtine mirties bausme sušaudant, pagal BK 234 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams. Šios bausmės subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir R. B. paskirta galutinė bausmė – išimtinė mirties bausmė sušaudant.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Šiaulių apygardos teismo 1995 m. kovo 7 d. nuosprendį ir R. B. paskirtą bausmę pagal BK 105 straipsnio 8 punktą pakeitė į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o pagal BK 234 straipsnio 2 dalį – paskyrė laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir R. B. paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Bausmę paskyrė atlikti kalėjime.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, paliekant tą pačią Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
4. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodyta, kad iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi inžinieriaus – mechaniko specialybę. Lukiškių TI-K dalyvavo aukštojo mokslo studijų programoje, kur studijavo Pedagogikos ir psichologijos fakultete, turėdamas tikslą įgyti bakalauro laipsnį ir socialinio pedagogo kvalifikaciją, tačiau ketvirtame kurse studijas nutraukė dėl sveikatos problemų. Būdamas Lukiškių TI-K, nuteistasis nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. spalio 31d. dirbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ prie Pravieniškių pataisos namų Lukiškių TI-K filialo bare – skalbyklos darbininku. Buvo charakterizuojamas kaip geras specialistas, stropiai atliekantis jam pavestas užduotis. Nuo 2014 m. spalio 31 d. dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų nebedirba. Atlikinėdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrame sektoriuje, nuteistasis R. B. nuo 2015 m. liepos 28 d. iki lapkričio 2 d. dalyvavo privalomoje Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, kurios tikslas – padėti atvykusiam į pataisos įstaigą nuteistajam integruotis į naują socialinę aplinką ir sukurti prielaidas sėkmingam jo pataisos procesui. Nuo 2015 m. lapkričio 3 d. nuteistasis dalyvavo privalomoje Pataisos programoje, kurios tikslas – siekti, kad nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, ugdyti atsakingą ir įstatymus gerbiančią asmenybę, susipažinti su įstatymais ir jų pakeitimais, liečiančiais nuteistųjų pataisos procesą pataisos namuose. Asmens bylos duomenimis bei stebint nuteistojo elgesį Šiaulių TI, R. B. bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos patenkinamai, greitai orientuojasi situacijoje, nekonfliktiško būdo. Nuteistųjų bendrijoje R. B. stengiasi neišsiskirti, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracijos atstovais visada išlieka mandagus ir pagarbus, taktiškas, kalba sklandžiai ir aiškiai. Nuteistojo požiūris į neformaliąsias kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio tradicijas ir bendravimo normas kritiškas ir jų nesilaiko. Nuteistasis laikosi sanitarinių ir higieninių reikalavimų. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito periodinę spaudą, grožinę, mokslinę literatūrą, tobulina savarankiškai išmoktas anglų bei švedų kalbas, domisi kompiuteriais ir naujomis technologijomis. Nuteistojo interesų ratas platus. Tiek Lukiškių TI-K (2018 m. kovo 26 d. direktoriaus įsakymas Nr. N-52), tiek Šiaulių TI (2019 m. balandžio 18 d. direktoriaus įsakymas Nr. 5/04-18) nuteistajam buvo leista užsiimti individualia kūrybine veikla – kurti mokomąsias kompiuterines švedų kalbos programas ir naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 8 val. per parą. Bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis R. B. tris kartus buvo pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir vieną kartą jam buvo skirta nuobauda už tai, jog sugadino įstaigos turtą, tačiau nuo 1996 m. gegužės 16 d. drausmine tvarka baustas nebebuvo. Per visą atliktos bausmės laiką už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje bei stropų darbą nuteistasis R. B. 21 kartą buvo paskatintas. Galima teigti, kad nuteistasis adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcijos priemones, būdamas nubaustas daro atitinkamas išvadas, yra linkęs laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, geba kontroliuoti savo elgesį ir griežtai laikytis nustatytų draudimų. Nuteistasis R. B. labai brangina socialinius ryšius su artimaisiais, dažnai bendrauja su seserimi bei sūnėnais taksofonu ir laiškais. Nuteistasis R. B. kaltę pripažįsta, savikritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis noriai ir objektyviai analizuoja padaryto nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes ir pasekmes, suvokia jam paskirtą bausmę kaip galimybę pasitaisyti ir išmokti gerbti socialiai priimtino gyvenimo vertybes ir normas. 2012 m. gegužės 8 d., 2015 m. liepos 2 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo pateikti malonės prašymai, tačiau prašymai buvo netenkinami. Atvykęs į Šiaulių TI, adaptavosi gerai, greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Nuteistajam 2019 m. gegužės 13 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika (41 balas) ir šie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja (statinis veiksnys)) bei pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas (dinaminis veiksnys). Apsauginiai veiksniai: aukšta darbinė motyvacija, stiprūs palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, geri savianalizės įgūdžiai ir aukšta motyvacija asmeniniam tobulėjimui, asmeninės atsakomybės dėl problemų atsiradimo suvokimas ir poreikis jas spręsti, aiškūs, konkretūs ateities planai, teigiamas požiūris į įstatymus, tvarką bei discipliną. Įstaigoje esančiais duomenims, nuteistasis R. B., gim. 1952 m. birželio 10 d., nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Asmens bylos duomenimis, teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo priteistas civilinis ieškinys, kuris yra pilnai padengtas. Pažymėtina, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus išduotą pažymą (2019 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 106-07-87) nuteistasis R. B. vykdomųjų raštų neturi. Atlikdamas teismo paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis aktyviai dalyvavo resocializacijos procese, laisvalaikį įprasmindavo visuomenine veikla, mokymusi, sąmoningai koregavo savo dorovines nuostatas, nuosekliai mokėsi siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Apibendrinant visų jo atžvilgiu taikytų resocializacijos priemonių rezultatus, Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, Lukiškių TI-K bei Šiaulių TI administracijos nuteistasis R. B. charakterizuojamas teigiamai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2019 m. liepos 4 d. nutartimi netenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas nutartyje nurodė, kad ta dalis bausmės, kurią atliko R. B., jam nepadarė pakankamo poveikio ir bausmės tikslai nebus pasiekti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai
6. Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti Šiaulių TI teikimą ir skirti jam minimalią įstatymu numatytą laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams.
6.1. Nuteistasis mano, kad yra pasiekti visi jam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, kurie numatyti BK 41 straipsnyje. Jis nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nutartyje išsakytais argumentais ir nurodo, kad žemesnės instancijos teismas iš esmės analizavo tik jo veiksmus pagal senus Šiaulių apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nuosprendžius, tačiau visiškai nevertino teikime ir charakteristikose paminėtų teigiamų dalykų.
6.2. Jis nurodo, kad niekada netvirtino, jog kadaise buvo abstinentas, o apie smurtavimą savo buvusioje šeimoje pirmą kartą išgirdo tik Šiaulių apygardos teisme prieš 25 metus. Pažymi, kad dabar, praleidęs ketvirtį amžiaus be lašo alkoholio, tapo idėjiniu abstinentu. Atkreipia dėmesį į savo amžių, t. y. 67 metų, ir sveikatos būklę ir teigia, kad dėl šių aplinkybių net minimalus įstatymo leidėjo numatytas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimas, jam prilygtų mirties bausmei, tačiau tai užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
6.3. R. B. nuomone, kad pakeitus jam laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimą būtų akivaizdus pavyzdys kitiems nuteistiesiems iki gyvos galvos tinkamai elgtis. Jis nurodo, kad jis visose bausmę vykdančiose įstaigose buvo charakterizuojamas teigiamai, nuo 1996 m. gegužės 16 d. nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, t. y. per 23 metus elgėsi pavyzdingai, dalyvavo visose resocializacijos programose, kurios tik jam buvo prieinamos, taip pat pats susigalvodavo papildomų, tobulėti skatinančių veiklų, perskaitė apie 2 000 grožinės literatūros knygų, 2008 m. jo straipsnį išspausdino „National Geography“ leidinyje, studijavo Edukologijos universitete ir tik dėl sutrikusios širdies veiklos buvo priverstas laikinai nutraukti studijas, o jam pasigydžius jau buvo nutrauktas finansavimas, todėl negalėjo baigti minėtų studijų. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI yra vienintelis nuteistasis, kuriam leidžiama naudoti kompiuterį 8 val. per parą kūrybinei veiklai, nes kuria anglų, švedų ir norvegų kalbų priemones, kurias noriai naudoja kalbų besimokantys vaikai ir suaugusieji.
6.4. Nuteistasis nesutinka su Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad pasikeitus R. B. bausmės atlikimo vietai, pasikeitė ir jo nusikalstamo elgesio rizika – ji padidėjo. Nurodo, kad 2019 m. gegužės 13 d. Šiaulių TI jam pirmą kartą buvo atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (toliau – OASys). Iki tol Lukiškių TI-K ir Pravieniškių PN-AK buvo atliekami smurtinio elgesio rizikos vertinimai. Taigi minėtų vertinimų negalima ir neįmanoma lyginti. Atkreipia dėmesį į tai, kad OASys nustatyta vidutinė rizika (41 balas) susideda iš kriminalinės istorijos (statinis veiksnys), kurio jau neįmanoma pakeisti, ir neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos (dinaminis veiksnys), kurį jis gali pakeisti. Be to, jo nustatytas 41 balas iš esmės nuo žemo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygio skiriasi tik vieninteliu 1 balu, kuris kaip jau minėjo anksčiau yra tai, jog jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Teismui pakeitus bausmę į terminuotą jis turėtų mažiausiai penkerius metus, per kuriuos būtinai susirastų būstą.
6.5. Jis nesutinka ir su teismo argumentu, jog jam trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nuteistasis nurodo, kad atlikdamas bausmę ne kartą konsultavosi su įkalinimo vietoje dirbančiais psichologais dėl jo pasirinkto empatijos būdo – stengtis kuo mažiau nukentėjusiesiems priminti apie savo egzistavimą, ir jam buvo nurodyta, kad toks būdas yra teisingas. Dėl minėtų priežasčių jis dažnai atsisakydavo bendrauti su žiniasklaidos atstovais, vengdavo viešumo. Taip pat ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. posėdyje dar kartą išsakė savo apgailestavimus, nuoširdų gailėjimąsi ir tai, jog iki šiol sau neatleido už padarytą nusikaltimą, nors atgailauja ir atgailaus dėl savo piktadarystės. Teigia, kad kasdieninį ir nuoširdų jo gailėjimąsi mato įkalinimo įstaigos darbuotojai, todėl ir teikė jo kandidatūrą.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime pranešta, kad R. B. nevykdo nurodymų, nes jis net nebuvo supažindintas su tokiu tarnybiniu pranešimu, toks tarnybinis pranešimas nebuvo nagrinėtas Lukiškių TI-K drausminėje komisijoje, nepaskirta jokia drausminė nuobauda. Mano, kad tarnybiniame pranešime nurodyti dalykai nepasitvirtino, todėl negalima daryti išvados, jog jis nekeičia savo elgesio.
6.7. Nuteistasis nurodo, kad atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2014 m. lapkričio mėnesio dirbo VšĮ „Mūsų amatai“ ir pagal vykdomąjį raštą iš savo menko kalinio atlyginimo išmokėjo priteistą civilinį ieškinį. Netgi Šiaulių TI turto valdymo skyriaus išduotoje pažymoje Nr. 106-07-87 nurodyta, jog nuteistasis R. B. neturi vykdomųjų raštų. Taigi ir vėl Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie nukentėjusiesiems atlygintą žalą.
Atsiliepimas
7. Nukentėjusieji A. Š. ir A. Ž. atsiliepime prašo R. B. palikti anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
7.1. Nurodo, kad nusikaltėlis vykdė ne vieną nusikaltimą, veikdamas prieš įstatymą, taip nusižengė žmogiškumui, visuomenės taisyklėms, į nusikaltimą įtraukė ir kitą asmenį, suluošino daugybės žmonių, kurių tarpe buvo ir mažamečiai vaikai, likimus. Nė už vieną anksčiau padarytą nusikaltimą R. B. neatliko paskirtos bausmės ir neatlygino moralinės ir materialinės žalos visiems nukentėjusiesiems. Įkalinimo vietose didžiąją dalį praleido gyvendamas vienutėje.
7.2. Jie nesutinka su Šiaulių TI teikime nurodytais argumentais dėl R. B. išsilavinimo, nes vienuose nurodoma, kad jis įgijęs aukštąjį išsilavinimą, o kituose, kad turi tik vidurinį, pasimokė tik kelis metus aukštojoje mokykloje, tačiau nebaigė mokslų. Darbo rinkoje taip pat menkas stažas, nes per 25 metus dirbo tik septynerius, todėl nepagrįstai teikime įvertinama jo aukšta darbinė motyvacija.
7.3. Nukentėjusiųjų nuomone R. B. nėra įgijęs tinkamų darbo įgūdžių, nei specialybės, todėl pasibaigus skirtam terminui ir išėjus į laisvę neturėtų realaus pragyvenimo šaltinio, neturi šeimos, senyvo amžiaus, prastos sveikatos, todėl visiškai neaišku kaip jis ruošiasi gyventi išėjęs į laisvę.
7.4. Atkreipia dėmesį, kad net tris kartus R. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl malonės, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, o įkalinimo įstaigos tinkamai to neįvertino.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. B. skundas tenkinamas.
8. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis yra naikintina. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą ir netenkino Šiaulių TI teikimo.
9. Pagal BK 51 straipsnį nuteistajam atlikus 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau pažymėtina, kad šis BK 51 straipsnyje numatytas institutas nėra išimtinis, taikomas tik nustačius tik itin nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 167¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas nuteistajam palankaus procesinio sprendimo priėmimui, ir būtina atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.
11. Byloje esančioje 2019 m. gegužės 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 44, surašytoje atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 41 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Tačiau apygardos teismas nepagrįstai vertino kaip nusikalstamos veikos rizikos padidėjimą. Nuteistasis pagrįstai nurodė, kad jam socialinis tyrimas pagal OASys metodiką buvo atliekamas pirmą kartą, o prieš tai įkalinimo įstaigos teikdavo charakteristikas ir jos visiškai nesusijusios su minėtu vertinimu apie nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
12. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog žema ir vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo atveju skiriasi tik 1 tašku, todėl atidžiai analizuojama šioje išvadoje išskirti keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizė (20 balų), gyvenimo sąlygos (12 balų), mąstymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (5 balai). Teisėjų kolegija įvertina, kad 20 balų sudaro statiniai veiksmai – informacija apie teisės pažeidimus ir teisės pažeidimų analizė, kurie buvo padaryti praeityje, todėl nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti ar kaip nors juos pakeisti, o likusieji yra dinaminiai ir kaip matyti, net 12 balų skirti nuteistajam R. B. vien už tai, kad jis šiuo metu ir prieš tai neturėjo gyvenamosios vietos.
13. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. B. padarė tris vidaus tvarkos pažeidimus (1996 m. birželio 17 d. sugadino kamerą po remonto (asmens byla t. 1, b. l. 40), 2000 m. spalio 4 d. buvo uždegtas naktinis apšvietimas (asmens byla t. 1, b. l. 72), 2018 m. rugpjūčio 13 d. garsiai bendravo su kitais pacientais užsilipęs ant palangės ir taip triukšmavo (asmens byla t. 3, b. l. 31)), už vieną iš jų buvo nubaustas nuobauda 1996 m., o kitais atvejais apsiribota tik auklėjamaisiais pokalbiais. Taigi nuteistasis R. B. nepagrįstai teigia, kad 2018 m. nebuvo jokio vidaus tvarkos pažeidimo. Atsižvelgiant į bausmės atlikimo laiką (25 metus) nuteistasis tik tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kas reiškia, kad nuteistasis laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įkalinimo įstaigų pateiktas charakteristikas nuo 1997 m. iki 2018 m., iš kurių matyti, kad nuteistasis R. B. jau nuo 1998 m. stengiasi nepažeidinėti vidaus tvarkos (asmens byla t. 1, b. l. 48, 51, 59, 62, 70, 83, 93, 116, 144; t. 2, b. l. 10, 34, 48, 88, 110, 122, 132-133, 158; malonės prašymo byla 2018 m.). Taigi nuteistasis iš esmės tinkamai laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi. Šiaulių TI teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcijos priemones, būdamas nubaustas daro atitinkamas išvadas, yra linkęs laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, geba kontroliuoti savo elgesį ir griežtai laikytis nustatytų draudimų (t. 2, b. l. 2-4).
14. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad R. B. dalyvavo aukštojo mokslo studijų programoje, įkalinimo įstaigoje dirbo, nuo 2015 m. liepos 28 d. iki lapkričio 2 d. dalyvavo privalomoje Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, nuo 2015 m. lapkričio 3 d. nuteistasis dalyvavo privalomoje Pataisos programoje, savarankiškai mokosi anglų ir švedų kalbos, domisi informacinėmis technologijomis, kuria anglų ir švedų kalbų mokymosi programėles, o tai rodo jo norą tobulėti ir keistis. Minėtoje Šiaulių TI teikime pažymima, kad nuteistasis R. B. atlikdamas teismo paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę, aktyviai dalyvavo resocializacijos procese, laisvalaikį įprasmindavo visuomenine veikla, mokymusi, sąmoningai koregavo savo dorovines nuostatas, nuosekliai mokėsi siekti savo gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis.
15. Iš byloje esančios 2019 m. gegužės 13 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 44 matyti, kad buvo vertinami nuteistojo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti ir nurodoma, kad nors ir turėjo išsilavinimą, tačiau iki nuteisimo R. B. nedirbo oficialaus darbo, užsiiminėjo spekuliacija, tačiau būdamas Lukiškių TI-K nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. spalio 31 d. dirbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ – skalbyklos darbininku, kur buvo charakterizuojamas kaip geras specialistas, stropiai atliekantis jam pavestas užduotis. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Šiuo metu yra pensininkas, todėl nebedirba. Taip pat buvo įvertintas jo dalyvavimas aukštojo mokslo studijų programoje, susidomėjimas kalbomis ir programavimu, kalbų mokymosi programėlių kūrimas. Dėl šių priežasčių specialistai padarė išvadą, kad neturėtų kilti problemų nuteistajam, jeigu jis norėtų išėjęs iš įkalinimo įstaigos įsidarbinti, nors jau šiuo metu jis yra pensininkas. Kaip matyti tiek Lukiškių TI-K (2018 m. kovo 26 d. direktoriaus įsakymas Nr. N-52), tiek Šiaulių TI (2019 m. balandžio 18 d. direktoriaus įsakymas Nr. 5/04-18) nuteistajam buvo leista užsiimti individualia kūrybine veikla – kurti mokomąsias kompiuterines švedų kalbos programas ir naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 8 val. per parą. Taigi nepagrįstai abejojama R. B. darbiniais įgūdžiais.
16. Iš asmens byloje esančių charakteristikų, paties nuteistojo prašymų ir Šiaulių TI teikimo matyti, kad R. B. noriai bendrauja su kitais asmenimis (komunikabilus), vengia konfliktinių situacijų, jo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos patenkinamai, greitai orientuojasi situacijoje, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracijos atstovais visada išlieka mandagus ir pagarbus, taktiškas, kalba sklandžiai ir aiškiai. Nuteistojo požiūris į neformaliąsias kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio tradicijas ir bendravimo normas kritiškas ir jų nesilaiko. Be to, nuteistasis nors ir ne iš karto, bet vėliau jau visiškai pripažino savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, savikritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nuoširdžiai gailisi. Socialinio tyrimo išvadoje dar nurodoma, kad asmuo nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja ne tik su kitais nuteistaisiais, bet ir įvairiais žmonėmis, esančiais laisvėje, palaiko artimus ryšius su seserimi ir 2 sūnėnais. Jų nuomone R. B. vertina save adekvačiai, yra kuklus bei sąžiningas savo gyvenimo atžvilgiu, t. y. patenkintas savo pasiekimais, tačiau taip pat prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą ir suvokia bausmės atlikimo prasmę. Nuteistasis iš tiesų apygardos teismo posėdžio metu nurodė, kad suvokia padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, labai gailisi dėl savo tuo metu padarytų veiksmų, bet neprašo atleidimo, nes žino, kad negalima atleisti tokio nusikaltimo, kuris yra nežmogiškas. Teigia, kad nors praėjo 25 metai, kai jis įkalintas, bet jo kaltės neįmanoma išpirkti ir dėl to jam tik dar sunkiau, supranta nužudęs nekaltą žmogų ir taip sugriovęs daugybės žmonių gyvenimus (t. 2, b. l. 39-42). Iš to darytina išvada, kad nuteistasis turi bendravimo įgūdžius, nekonfliktiškas, turi suvokimą apie vertybes, kurių laikosi, pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokia tokių savo veiksmų pasekmes ir dėl to gailisi.
17. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakoma dėl socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, jog nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę/išsilavinimą ir aplinkybes. Pokalbio metu geba palaikyti akių kontaktą, atitinkamai naudoti kūno kalbą, diskutuoti įvairiomis temomis, pateikia išsamius atsakymus į klausimus. Nuteistasis priima atsargiai bei atsakingai įvairius sprendimus, nepradeda nieko daryti, kol nuodugniai neapsvarsto visų situacijos aspektų. R. B. geba adekvačiai įvertinti savo pažangą, stebi savo emocinę bei psichologinę būseną, išlaiko sveiką protą. Jis supranta, kad visi jo padaryti sprendimai turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes jam pačiam ir kitiems. Būdamas laisvės atėmimo vietoje prarado nemažai artimųjų, negalėjo būti šalia sesers ir matyti augančių sūnėnų. Suvokia savo elgesio svarbą, todėl stengėsi įprasminti įvairiais darbais bei asmeniniu tobulėjimu. Be to, pastoviai išsikelia įvairius asmeninius tikslus, darbus ir stengiasi jų pasiekti. Šiuo metu, kiekvieną dieną po 6 valandas dirba ties kompiuterine programa švedų kalba bei turi tikslą pamatyti laisvę. Bylos duomenimis, asmuo charakterizuojamas kaip adekvatus, supratingas bei nekeliantis jokios grėsmės darbuotojams ar kitiems nuteistiesiems. Geba priimti naujas idėjas ir praplėsti savo požiūrį, skaito įvairias knygas, domisi įvairiomis sritimis. Teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant apie paties nuteistojo charakterį, jo suvokimą apie padarytą žalą, savo kaltės pripažinimą ir dedamas pastangas visa tai pakeisti.
18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra ne viena pažyma apie vykdomuosius raštus, kuriuose nurodoma, kad įkalinimo įstaigos neturi vykdomųjų raštų. Šiaulių TI teikime taip pat nurodoma, kad teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo priteistas civilinis ieškinys, kuris yra pilnai padengtas.
19. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš tiesų stebima akivaizdi nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog, pakeitus R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Dėl šių priežasčių naikinama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis ir tenkinamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl nuteistajam R. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
20. Teisėjų kolegija skirdama terminuotą laisvės atėmimo bausmę atsižvelgia ir į tai, kad pagal 2019 m. gegužės 13 d. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nuteistajam nustatyta vidutinė rizika (41 taškas), kurios 21 (tašką) sudaro dinaminiai veiksniai ir juos nuteistasis dar gali tinkamai įtakoti, todėl nustato 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir priima naują sprendimą:
Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą tenkinti.
Pakeisti R. B. apeliacinio teismo 1995 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.