Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-14 · Civilinė byla Nr. e2A-226-883/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
e2A-226-883/2021
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01414-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
O. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-226-883/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01414-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.1.5; 3.3.1.18.3
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovei O. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė PlusPlus Capital AS ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės O. N. 6 345,99 Eur negrąžintą kreditą, 4 697,23 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė tarp jos ir pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo sudaryta Vartojimo kredito sutartimi (toliau – Sutartis) prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė Sutartį. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovę perleido ieškovei PlusPlus Capital AS, ieškovui perleistą reikalavimo sumą sudarė 7 695,99 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad po sutarties nutraukimo atsakovė pagal Sutartį sumokėjo 1 350,00 Eur, todėl ieškovei perleisto atsakovės įsiskolinimo suma yra 6 345,99 Eur. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 4 697,23 Eur palūkanų, t. y. 25 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje numatytos paskutinės grafiko mokėjimo dienos. Kaip nurodė ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovės naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei PlusPlus Capital AS iš atsakovės O. N. 6 345,99 Eur įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir turi pareigą grąžinti sutarties nutraukimo dieną buvusį 7 695,99 Eur įsiskolinimą, kurį sudarė 6 635,07 Eur negrąžintas kreditas, 623,41 Eur mokėjimo palūkanos, 364,93 Eur sutarties sudarymo mokestis, 32,06 Eur administravimo mokestis, 40,52 Eur delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė po sutarties nutraukimo ieškovei sumokėjo 1 350,00 Eur, iš atsakovės ieškovei priteistina ieškovės prašoma 6 345,99 Eur suma.

Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 4 697,23 Eur negautų pajamų nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika nuo sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal bendrųjų Sutarties sąlygų 5.3 punktą, nutraukus sutartį kredito gavėjas, be kita ko, įsipareigoja sumokėti visą bendrą kredito sumą ir paskaičiuotas palūkanas, taigi, kaip matyti iš bendrųjų Sutarties sąlygų, po Sutarties nutraukimo numatytas kredito bendros sumos grąžinimas, tačiau nėra numatytas visų pagal Sutarties grafiką numatytų palūkanų sumokėjimas, o tik Sutarties nutraukimo metu paskaičiuotų palūkanų sumokėjimas. Pagal Sutarties sąlygas nėra numatyta po Sutarties nutraukimo mokėti kompensuojamojo pobūdžio palūkanas. Šalys už mokėjimo termino praleidimą yra numačiusios 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties bendrųjų sąlygų 6 punktas), todėl nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomų palūkanų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nutraukus Sutartį anksčiau termino ir atsakovei nuo sutarties nutraukimo įgijus prievolę grąžinti bendrą suteikto kredito sumą, paskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius, atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku, kada atsakovė ieškovei sumokės įsiskolinimą, reikalavimas mokėti palūkanas už kelis metus į ateitį neatitinka nei mokėjimo, nei kompensuojamųjų palūkanų sampratos ir pažeidžia atsakovės, kaip kredito gavėjos ir vartotojos, teisėtus interesus. Be to, ieškovė reikalavimą atsakovės atžvilgiu faktiškai perėmė jau po Sutarties nutraukimo, todėl iš Sutarties sąlygų ieškovei buvo žinoma, jog po Sutarties nutraukimo palūkanų skaičiavimas nebegalimas, todėl pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą, kad ieškovė negavo iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų, kurios iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos kaip nuostoliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliantė PlusPlus Capital AS apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti iš atsakovės 4 697,23 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo (Sutarties nutraukimo iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, priteisti iš atsakovės visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo. Pagal Sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo visą jai suteiktą kredito sumą grąžinti iki (duomenys neskelbtini), taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėja yra apeliantė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito bei nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – negrąžino jai suteikto kredito bei nesumokėjo sutartinių palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus suteiktomis lėšomis. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto numatytų gauti pajamų, kurias sudarydamas Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Kasacinis teismas nurodė, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tas mokėjimo palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako (CPK 329 straipsnis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuostolių (negautų pajamų) už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo iš vartotojo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės O. N. ir pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 7 000,00 Eur vartojimo kreditas 5 metų terminui (kredito grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini)), o atsakovė įsipareigojo suteiktą vartojimo kreditą grąžinti, mokėti 25 procentų metinę palūkanų normą ir kitus Sutartyje numatytus mokesčius (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 12 705,04 Eur) Sutartyje numatytu grafiku, o praleidusi mokėjimo terminą, mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną. Atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius „Bigbank“ AS filialas kreipėsi į atsakovę rašytiniu įspėjimu, kuriuo paragino atsakovę per dvi savaites sumokėti įsiskolinimą, o to nepadarius, įspėjo, kad po įsipareigojimų vykdymui nurodyto termino pabaigos vienašališkai nutrauks Sutartį. (duomenys neskelbtini) rašytiniu pranešimu atsakovė buvo informuota apie Sutarties nutraukimą. (duomenys neskelbtini) periodine reikalavimų perleidimo sutartimi pradinis kreditorius „Bigbank“ AS perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą naujajam kreditoriui – ieškovei, faktinė reikalavimų perleidimo diena – (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) išrašo prie periodinės reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį perleisto reikalavimo į atsakovę suma yra 7 695,99 Eur, kurią sudaro: 6 635,07 Eur negrąžintas kreditas, 623,41 Eur mokėjimo palūkanos, 364,93 Eur sutarties sudarymo mokestis, 32,06 Eur administravimo mokestis, 40,52 Eur delspinigiai. Po Sutarties nutraukimo atsakovė kas mėnesį atliko mokėjimus po 150,00 Eur (iš viso 1 350,00 Eur) ieškovei.

Dėl negautų pajamų priteisimo

Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo už akių dalį, nepagrįstai ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ir šį ieškovės reikalavimą atmetė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą, jog ieškovė negavo iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų ir nepagrįstai teigė, kad ieškovė, reikalavimą faktiškai perėmusi jau po Sutarties nutraukimo iš Sutarties sąlygų turėjo žinoti, jog po Sutarties nutraukimo palūkanų skaičiavimas nebegalimas, kadangi ieškovė yra pradinio kreditoriaus teisių perėmėja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai mokėjimo (pelno) palūkanas priteisė tik iki sutarties nutraukimo momento, kadangi toks ginčo klausimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo sprendimas atitinka galiojančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareiga mokėti pelno palūkanas (pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Tuo tarpu, su kita skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimų dėl ieškovės negautų 4 697,23 Eur dydžio pajamų, teisėjų kolegija iš dalies nesutinka.

Išanalizavus ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, nustatyta, jog ieškovė aukščiau nurodytų reikalavimų pagrįstumą grindė aplinkybėmis, jog atsakovė įsipareigojo visą jai suteiktą kredito sumą grąžinti iki (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė, kuri yra pradinio kreditoriaus teisių perėmėja, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias buvo pagrįstai tikimasi ir planuojama gauti sudarant sutartį, todėl ši suma ieškovės naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ieškinio reikalavimu dėl 4 697,23 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, skirtų kompensuoti negautas pajamas, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje numatytos paskutinės grafiko mokėjimo dienos, iš esmės siekia ne prievolės įvykdymo natūra, bet civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, reikalaudama dėl pagal nutrauktą Sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų atlyginimo.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ką nukentėjęs asmuo gaus daugiau, nei jam buvo padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas.

Nagrinėjamu atveju sutarties šalys sutartyje susitarė dėl atsakovės mokėtinos fiksuoto dydžio (5 271,04 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 25 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Sutarties šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki (duomenys neskelbtini). Aptariamu atveju ieškovė, kuri yra pradinio kreditoriaus, už sutartą mokestį (5 271,04 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas) suteikusio atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusio Sutartį, teisių perėmėja, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartį nutraukus ieškovė (pradinio kreditoriaus teisių perėmėja) turėjo atgauti iki sutarties nutraukimo metu susidariusį atsakovės įsiskolinimą, kuris sudarė 7 695,99 Eur, iš kurių 6 635,07 Eur negrąžintas kreditas, 623,41 Eur mokėjimo palūkanos, 364,93 Eur sutarties sudarymo mokestis, 32,06 Eur administravimo mokestis, 40,52 Eur delspinigiai, tačiau atgavo tik 1 350,00 Eur. CK 6.54 straipsnyje nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės po Sutarties nutraukimo sumokėta 1 350,00 Eur suma visų pirma užskaitytina mokėjimo palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio, delspinigių dengimui, o tik po to negrąžinto kredito dalies dengimui. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė yra negrąžinusi ieškovei 6 345,99 Eur kredito, o ieškovė, nors turėjusi teisę atgauti negrąžintą kreditą nuo Sutarties nutraukimo dienos, šios sumos neatgavo ir negalėjo jos naudoti, tuo tarpu atsakovė iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos naudojosi ieškovės paskolinta ir iki bylos iškėlimo negrąžinta kredito dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma, ieškovė, kuri yra pradinio kreditoriaus teisių perėmėja, pagal Sutartyje numatytą mokėjimo grafiką būtų gavusi iš atsakovės mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolinta kredito suma, tačiau dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jų negavo. Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, kurios pagal Sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką sudaro 2 685,74 Eur ((133,64 Eur / 31 d. x 13 d.) + 132,44 Eur + 131,20 Eur + 129,95 Eur + 128,66 Eur + 127,35 Eur + 126,01 Eur + 124,65 Eur + 123,25 Eur + 121,83 Eur + 120,38 Eur + 118,89 Eur + 117,38 Eur + 115,83 Eur + 114,26 Eur + 112,64 Eur + 111,00 Eur 109,32 Eur + 107,61 Eur + 105,86 Eur + 104,07 Eur + 102,25 Eur + 100,39 Eur + (98,49 Eur / 31 d. x 14 d.)).

Vis dėlto, šiuo atveju iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, kad nėra aišku, kada atsakovė ieškovei sumokės įsiskolinimą, ji gali įsiskolinimą sumokėti ir anksčiau, nei iki Sutartyje numatytos paskutinės grafiko mokėjimo dienos, todėl ateityje galimai negautų pajamų dydis nėra aiškus, nors kaip minėta šios nutarties 18 punkte, pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, tačiau žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25 procentus metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki sutarties termino pabaigos, tačiau jų dydis turi būti paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos, kuris nurodytas sutarties mokėjimo grafike.

Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal Sutarties mokėjimo grafike nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. 2 685,74 Eur, taip pat negautas pajamas už laikotarpį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 25 procentus metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 1961,89 Eur sumos.

Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra keistinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 2 685,74 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dienos, taip pat priteisiant negautas pajamas už laikotarpį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 25 procentus metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 1961,89 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

Bylos duomenimis, ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 248 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad patenkinta 99,55 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 246,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, jog apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo iš viso 106 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta 98,94 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, darytina išvada, jog egzistuoja teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 104,88 Eur turėtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 345,99 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 99 ct) negrąžinto kredito, 2 685,74 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 74 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dienos , taip pat negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 25 procentus metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 1961,89 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 246,85 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei PlusPlus Capital AS.

Priteisti iš atsakovės O. N. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai 104,88 Eur (vieną šimtą keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė – ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė