Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

20.2; 20.3.10; 21.1; 21.4.1.1; 21.4.2.3; 21.6; 34.2; 34.4.1; 34.4.3; 34.4.7.1; 34.4.8; 34.4.10; 93.2.22; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 99.11; 113.1; 114.2; 114.3; 114.5; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 114.11; 116.1; 116.4.

2012 m. gruodžio 21 d.

sekretoriaujant M.Šapokaitei - Sosyan, dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovei adv. A.Bračiulienei, atsakovei R. S., jos atstovui adv. J.Jasaičiui, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) J. S., jos atstovei adv. S.Kazlauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) J. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančiu 2011-02-28 testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini)J. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį R. V. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius namų apyvokos daiktus bei baldus ji paliko R. S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 2 - 5).

Ieškinyje ieškovė E. V. nurodė, kad 2011-03-01 mirė jos dukra R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). I eilės įstatyminių įpėdinių nėra, o ji yra vienintelė 2 eilės įstatyminė įpėdinė. Jos dukra mirė nuo vėžio, kuris buvo 4 stadijos ir buvo išplitęs į plaučius ir vidaus organus. Prieš metus laiko jos dukrai buvo nustatytas vėžys ir pašalinta gimda su visais priedais, tačiau liga tik progresavo. Ji su dukra gyveno faktiškai už jos pinigus nupirktame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir jų santykiai buvo ypač šilti ir geri. Jau penktadienį, likus kelioms dienoms iki mirties, jos dukra pasijuto blogai ir užsiregistravo pirmadieniui pas šeimos gydytoją V. K.. Visą dieną praleido namuose, nieko nevalgė. Apie jokį testamentą niekada nekalbėjo. Trys dienos iki dukros mirties, jai pasidarė ypač blogai, ją kamavo baisiniai skausmai, ji duso, ją pykino, nieko nevalgė dvi dienas, ji negalėjo pasikelti iš lovos, sunkiai ir nesuprantamai bandė kalbėti, kur ėjo suprasti tik, kad jai labai skauda. Jos dukra su atsakove buvo geros pažįstamos ir prašė, kad ji atvažiuotų ir suleistų narkotinių medžiagų. Atsakovė buvo atvažiavusi šeštadienį ir sekmadienį suleisti dukrai vaistų. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį ji faktiškai nemiegojo, tik nerišliai murmėjo, jog labai skauda ir bloga. Ieškovė 2011-02-28 (pirmadienį) po pusės devynių ryto išvedė šunį į lauką ir bevedžiojant sutiko atsakovės vyrą, kuris ją užšnekino. Grįžus namo jis pasakė, kad jo žmona išvežė (duomenys neskelbtini). Paklausus kam jos reikėjo, jis atsakė, kad viskas bus gerai ir jai bus gerai. Neužilgo jos dukrai pasidarė labai blogai ir į namus buvo iškviesta budinti gydytoja E. P., kuri ligos istorijoje yra įrašiusi, kad jos dukrai dideli skausmai, jog ji negali pasikelti iš lovos, svaigsta galva, vėžinė intoksikacija ir kad tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją. Dar labiau pablogėjus dukros savijautai, į namus 12.51 val. buvo kviesta greitoji pagalba. Atvykus greitajai pagalbai jos dukra duso, buvo duotas deguonis, buvo suleista narkotikų. Atsakovė greitosios pagalbos darbuotojai pamelavo, kad perveža dukrą pas mamą, t.y. ją, nes nėra kam jos prižiūrėti, tačiau greitajai liepė nuvežti į jos (atsakovės) namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur nebuvo jokio ryšio ir medicininės pagalbos. Ieškovė buvo atvežta į atsakovės namus su jos automobiliu, jai buvo pasakyta, jog ji turi būti ten kur ir dukra R.. Kai ją su dukra nuvežė į sodo namelį miške, atsakovė atvedė moterį, kuri R. leido kažkokius vaistus. Po to atsakovė palietė jos petį ir pasakė, kad „R. šiąnakt mirs“ bei ramiai nuėjo su vyru miegoti. Duktė jau faktiškai merdėjo ir naktį mirė. Kai ieškovė atsitokėjo po laidotuvių, ji sužinojo, kad tą pirmadienio rytą buvo surašytas testamentas, kuriuo visas turtas paliktas atsakovei. Teigia, kad šis testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jis sudarytas asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Be to, šis sandoris dar turi būti pripažintas negaliojančiu ir dėl to, kad atsakovė veikė apgaule, dukra negalėjo (duomenys neskelbtini) išdėstyti savo valios, testamentas buvo paruoštas iš anksto ir atvežtas į namus. Atkreipia dėmesį, kad testamente neteisingai nurodyta jos dukters gimimo vieta, o vis vien rašoma, kad perskaitytas, suprastas ir pan. Mano, kad (duomenys neskelbtini) šiuo atveju veikė netinkamai, be to, buvo atsakovės suklaidinta. Buvo pasistengta, kad testamento sudarymo metu (9.15 val.) jos nebūtų namuose. Neįtikėtina, kad dukra ją būtų palikusi be nieko, neįpareigojant atsakovės kažką atlikti, kai ji puikiai žinojo, kad už šį butą pinigai buvo jos. Po to, kai jos dukra mirė, atsakovė tiesiog nenorėjo, kad ji išvažiuotų, girdė kažkokiais vaistais, nuo kurių ji buvo kaip nesava, nes tikriausiai tikėjosi, jog neilgai gyvens ir niekas jau nebegalės pretenduoti į butą.

Atsakovė R. S. pateiktame atsiliepime, kurį vėliau papildė, su ieškiniu nesutiko (1 t., b.l. 111, 186 - 187).

Atsiliepime atsakovė R. S. nurodė, kad ji su palikėja buvo labai geros draugės: 1980 m. palikėja kurį laiką gyveno pas ją, buvo jos dukros krikšto mama, dažnai bendraudavo telefonu ir pan. Palikėjai buvo atlikta operacija, tačiau pavėluotai; ji žinojo, kad serga IV stadijos vėžiu ir kad liko nedaug gyventi, tačiau buvo gyvybinga ir sąmoninga iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Esant itin draugiškiems ir šiltiems santykiams, atsakovė palikėjos prašymu slaugė ją paskutinėmis jos gyvenimo dienomis, t.y. nuo 24 d., leido jai nuskausminamuosius vaistus. Pati palikėja paskutinėmis jos gyvenimo dienomis daugelį kartų primygtinai prašė atsakovę surasti notarę, nes norėjo surašyti testamentą ir palikti jai butą, kad atsakovė galėtų rūpintis ir karšinti jos motiną, kadangi, palikėjos manymu, jos brolis motina visiškai nesirūpino. Būtent dėl tokios priežasties atsakovė galiausiai nusileido ir surado notarę, kuri, įsitikinusi palikėjos veiksnumu, 2011-02-28 rytą pastarosios namuose patvirtino testamentą. Po notarės išvykimo pati palikėja pasakė ieškovei apie testamento sudarymą ir kad testamentu ji paliko butą atsakovei, jog ši prižiūrėtų ir slaugytų ieškovę, o ieškovei atiteks privalomoji dalis. Ieškovė tam pritarė, tai patvirtina ir jos išvažiavimas su dukra gyventi pas atsakovę vasario 28 d., tačiau vėliau, praėjus savaitei po palikėjos mirties, ieškovės sūnus išsivežė ją neva pamatyti anūkų, ir po to ieškovė, matomai, paveikta sūnaus, gyventi pas atsakovę daugiau nebegrįžo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neva apgavo palikėją, kažką jai prižadėjusi, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad dėl nuskausminamųjų medžiagų suleidimo palikėjai jos paskutinėmis gyvenimo dienomis pastaroji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Teigia, kad palikėja buvo sąmoninga ir visiškai veiksni iki paskutinės savo gyvenimo valandos. Ieškovė nelieka be turto, jai priklauso privalomoji dalis, tas pažymėta ir testamente. Kiti ieškovės teiginiai dėl ginčo buto įsigijimo ir paskolinių santykių nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) J. S. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (1 t., b.l. 112 - 113).

Atsiliepime (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji ginčo testamentą patvirtino laikantis visų teisės aktų reikalavimų, taip pat įsitikinusi, kad testatorė visiškai supratinga, sugeba išreikšti savo valią, jai buvo išaiškintos visos teisės ir pareigos bei pasekmės pasirašytino testamento atžvilgiu. Nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) kreipėsi atsakovė R. S. dėl iškvietimo į namus pas sunkiai sergančią R. V., paaiškino iškvietimo esmę ir buvo parengtas testamento projektas tik dėl buto ir jame esančių namų apyvokos daiktų bei baldų. Pas R. V. buvo nuvykta į namus, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 28 d. 8.30 val. R. V. buvo pateiktas perskaityti testamento projektas ir išaiškinta, kad mirties atveju dalis jos buto ir namų apyvokos daiktų atiteks jos motinai E. V., nepaisant to, kad pastaroji testamente ir nebus nurodyta, bei nepriklausomai nuo pačios palikėjos noro, kad jos butas liktų tik R. S.. R. V. norėjo, kad testamente būtų įrašyta nuostata: jog jos motina buto dalį, kurią pastaroji paveldės, paliktų atsakovei; draudžianti jos motinai bet kokiu būdu perleisti ar palikti testamentu turto dalį, kurią paveldės, jos broliui. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad to padaryti negalima. Teigia, kad R. V. buvo sąmoninga ir suprato viską, kas jai buvo išaiškinta atsakant į jos užduodamus klausimus, ji išreiškė norą pasirašyti jai pateiktą skaityti testamentą, kurio tekstą jau buvo perskaičiusi. Kadangi R. V. dėl sveikatos negalėjo atsikelti iš lovos, todėl pusiau gulomis, atsirėmusi alkūne, lovoje pasirašė testamentą. Palikėjos liga (vėžys) nesudarė nė menkiausios abejonės jos psichine sveikatos būkle, kad nėra įtakota kitų asmenų, jog sprendimus priima pati. R. V. pasirašė testamento egzempliorius notarės akivaizdoje, ranka įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama, bei pasirašė notariniame registre (knygoje). Atliekant notarinius veiksmus notaras privalo užtikrinti notarinio veiksmo slaptumą, todėl niekas iš pašalinių ir suinteresuotų asmenų neturėjo teisės dalyvauti sudarant sandorius ir dėl tos priežasties nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pilnai palaikė ieškinio reikalavimus.

Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo ir jo atstovė laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir atsakovė (jos atstovas).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2011-02-28 (duomenys neskelbtini) J. S. buvo patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorė R. V. jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius namų apyvokos daiktus bei baldus paliko R. S. (atsakovei), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 12). Testamentas, kaip minėta, testatorės buvo pasirašytas ir (duomenys neskelbtini) patvirtintas 2012-02-28 (pirmadienį) 9.45 val. Testatorė mirė 2012-03-01 (antradienį) (1 t., b.l. 13); testatorės mirtis konstatuota anksti ryte 5.30 val., tačiau iš felčerės įrašų medicininiame dokumente „Iškvietimo laikas 4 val. 29 min.“, „<...> kūnas dalinai sustingęs“ akivaizdu, kad testatorę mirtis ištiko anksčiau, nei 5.30, val. (1 t., b.l. 103). Taigi, testatorę ištiko mirtis nepraėjus nei 20 h po testamento sudarymo.

Ieškovė E. V., kuri yra testatorės motina (1 t., b.l. 14), ginčija savo dukters sudarytą testamentą, prašydama iš esmės šį vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t.y. dėl to, kad sandoris sudarytas asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos (nagrinėjamu atveju dėl R. V. ligos ir jai leidžiamų vaistų), jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, keliamas klausimas ir dėl to, kad sudarant ginčo testamentą, testatorės valia nebuvo tinkamai išreikšta.

Atsakovė ir trečiasis asmuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, nurodo, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo veiksni, sąmoninga ir suvokė savo veiksmus bei galėjo juos valdyti; testatorė norėjo, kad turtas (butas) būtų paliktas atsakovei ir mamai (ieškovei) per pusę, notarė šios testatorės valios įgyvendinimą užtikrino, ieškovei priklauso privalomoji dalis (CK 5.20 str.), jeigu testamente būtų nurodyta, kad butas paliekamas lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovei, tai realiai, atsižvelgiant į privalomąją palikimo dalį, ieškovei būtų tekę didesnė buto dalis.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams nustatyti reikalavimai (CK 1.63 – 1.96 str.) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai (CK 5.15 - 5.18 str., 5.28 str., 5.30 str., 5.35 str., kt.). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi, minėta, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai; ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia (žr., pvz., 2010-11-09 nutartį Nr. 3K-3-443/2010; 2011-12-22 nutartį Nr. 3K-3-539/2011).

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad testatorė būtų pripažinta neveiksnia, todėl testamentą pripažinti negaliojančiu pagal CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 1.84 straipsnį nėra pagrindo. Kitas vertus toks reikalavimas ir nėra pareikštas. Tačiau teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju testatorės sudarytą testamentą yra pagrindas pripažinti negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 2 dalies ir CK 1.89 straipsnio pagrindu, taip pat CK 5.16 straipsnio 2 dalies ir 1.80 straipsnio pagrindu, nes netinkamai buvo atlikta testamento tvirtinimo procedūra ir išreikšta testatorės valia, t.y. testamento turinys neatitinka tikrosios testatorės valios.

Teismas 2012-01-20 nutartimi byloje paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie SAM Vilniaus miesto I teismo psichiatrijos komisijos ekspertams (2 t., b.l. 29 - 31). Atlikus ekspertizę, teismui buvo pateiktas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2012, kuriame teismo psichiatrė ekspertė V. M. davė tikėtiną išvadą, kad R. V., būdama letalinėje (baigčių) stadijoje, dėl onkologinio susirgimo vėžinės intoksikacijos 2011-02-28 surašydama testamentą, negalėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo pilnai suvokti sudaromo juridinio akto esmės ir jo pasekmių, nes jai buvo kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (2 t., b.l. 49 - 51). Teismas neturi jokio pagrindo šios išvados pagrįstumu ir tikrumu abejoti: išvadą davė ekspertė V. M., turinti reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka; ekspertė yra prisiekusi įstatymo nustatyta tvarka, jai žinoma atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą už melagingos išvados davimą; teismas nenustatė ekspertės jokio suinteresuotumo bylos baigtimi; pateiktame ekspertizės akte smulkiai aprašyti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados, pagrįstai atsakytą į teismo iškeltą esminį klausimą; ekspertė iš esmės veikė savo kompetencijos ribose, kiek jai leidžia Teismo ekspertizės įstatymas. Ekspertė V. M. buvo apklausta teismo posėdžio metu, kuri savo išvadą patvirtino, papildomai nurodė, kad testatorė, atsižvelgiant į jos ligos eigą ir trumpą laiko tarpą nuo testamento sudarymo ir mirties, testatorė testamento sudarymo metu buvo išeičių būsenoje, nebeturėjo gyvybinių jėgų pilnai suvokti kas vyko, juo labiau diskutuoti su (duomenys neskelbtini) dėl testamento esmės, pasekmių, negalėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Liudytoja L. S., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2011-02-28 dienos metu buvo iškviesta pas ligonę R. V. į namus (duomenys neskelbtini); turėjo pervežti R. V. iš miesto į kaimą, vežant ligonę ji labai dejavo, duso, kai atnešė ligonę į mašiną ji buvo dūstanti, buvo duodamas deguonis visą pervežimo laikotarpį, padaryta morfino injekcija nuo skausmo, šio vaisto injekcija buvo padaryta ir namuose, prieš ją vežant, vaisto ampulė gulėjo pas ligonę ant stato, buvo sąmoninga; matėsi, kad jai didžiuliai skausmai; vežant ligonę ji nebuvo klausinėjama; nuvežus ligonę, ji buvo įnešta į vidų ir jai buvo suleista morfijaus; morfijus (morfinas), tai narkotinė medžiaga, kuri leidžiama vėžiu sergantiems ligoniams nuo skausmo, šis vaistas yra stipresnis negu tramadolis.

Liudytojai V. K., R. P. ir J. S., dirbantys (duomenys neskelbtini), J. S. - (duomenys neskelbtini)), jokios bylai reikšmingos informacijos negalėjo pateikti.

Liudytoja L. K., dirbanti (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad medicininiuose dokumentuose padaryti jos įrašai yra teisingi, daugiau nieko negali pasakyti.

Liudytoja V. K., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad ji buvo R. V. (duomenys neskelbtini); pas ją pacientė paskutinį kartą kreipėsi 2010 m. rugsėjo mėnesį, buvo patenkinamos būklės; 2011-02-28 apie pietus ji išrašė pacientei tramadolį nuo skausmo, kai į ją kreipėsi ligonės draugė; ji iš įrašų mediciniuose dokumentuose suprato, kad pacientė kenčia didelius skausmus; ankščiau vaistų nuo skausmo (tramadolio) nebuvo išrašiusi; vėžinė intoksikacija, tai bendras silpnumas, įvairių kūno vietų skausmai, pykinimas, svorio netekimas.

Liudytoja E. P., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2011-02-28 ji buvo budinti gydytoja, tą dieną buvo registruotas iškvietimas pas pacientę V.; atvykus ligonė gulėjo lovoje, nurodė, kad yra silpna, skauda visą kūną, ypač pilvo srityje, baigėsi vaistai; išrašė receptą tramadoliui, šis vaistas priskiriamas prie narkotinių medžiagų; pacientė minėjo, kad kai vartoja vaistus, nejaučia skausmų; pacientė buvo sąmoninga; vėžinė intoksikacija – ji apibūdina paciento būklę, priklausomai nuo išplitimo, į tą terminą įeina fiziniai ir psichiniai sutrikimai.

Liudytoja D. L., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad R. V. (duomenys neskelbtini); skambino 2011-02-28 iš ryto R. V. išsiaiškinti, kodėl neišėjo į darbą, ji nurodė, kad serga ir pokalbis baigėsi; atrodė, kad R. V. atsakė sąmoningai.

Liudytoja A. L., pensininkė, atsakovės R. S. kaimynė, parodė, kad 2011-02-28, kai R. V. parvežė pas R. S., atėjus į namus pamatė gulinčią moterį, paklausė kaip sveikata, atsakė, kad ne kokia; kalbėjosi trumpai, buvo sąmoninga.

Liudytojas V. V., testatorės brolis, parodė, kad paskutinį kartą susitikę buvo 2011-01-30, telefonu su seserimi paskutinį kartą bendravo 2012-02-14; jo santykiai su seserimi buvo labai geri; atsakovės vyras per laidotuves sakė, kad seseriai leido morfijų; padavė receptą, pasakė, kad tramadolio nesuspėjo nenupirkti, nes nedirbo vaistinė.

Liudytoja O. V., testatorės brolio sutuoktinė, parodė, kad paskutinį kartą su R. V. betarpiškai bendravo 2011-01-30 pas ją namuose, ji atrodė pavargusi, sulysusi; per laidotuves bendravo su R. S., kuri nurodė, kad R. V. penktadienį prasidėjo skausmai ir jog penktadienį, šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį iki mirties leido nuskausminamuosius vaistus (morfijų); mamos ir dukters santykiai buvo ypatingi, R. V. negalėjo nieko svarbaus padaryti nepasakiusi mamai, jos kartu gyveno.

Kad paskutiniu metu R. V. sveikata buvo prastoka neneigė ir atsakovės sutuoktinis S. S., kuris taip pat buvo apklaustas liudytoju, jis dar nurodė, kad testatorė buvo sąmoninga.

Taigi, įvertinus liudytojų, kurie paskutiniu metu (2012-02-25 – 2012-02-28) betarpiškai bendravo su R. V., parodymus, ypač medicinos darbuotojų, akivaizdu, kad testatorės sveikatos būklė 2012-02-28, t.y. testamento sudarymo dieną ir paskutinę dieną iki mirties, buvo itin prasta, ji jautė bendrą silpnumą, negalėjo atsikelti iš lovos, nebegalėjo valgyti, duso, kentėjo didelius skausmus, vaitojo. To neneigia ir byloje dalyvaujantys asmenys, kurie taip pat betarpiškai bendravo paskutiniu metu su testatore.

Įvertinus liudytojų parodymus, šalių ir ekspertės paaiškinimus, ekspertizės aktą, jame išdėstytus motyvus ir išvadas, kitą bylos rašytinę medžiagą, trumpą laikotarpį nuo testamento sudarymo iki mirties, darytina išvada, kad R. V. testamento sudarymo metu buvo labai sunkios bendros būklės dėl toli pažengusio negydomo vėžinio proceso, pasiekusio labai sunkios vėžinės intoksikacijos laipsnį (organizmo apnuodijimo vėžinių ląstelių irimo produktais), ji buvo letalinėje (baigčių) būsenoje, t.y. be kita ko tokios psichinės būsenos, dėl kurios ji negalėjo tinkamai suvokti savo veiksmų esmės ir reikšmės bei jų valdyti, numatyti sudaromo testamento teisines pasekmes ir pan. Kitaip tariant, testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Tai, kad kai kurie liudytojai nurodo testatorės sąmoningumą testamento sudarymo dieną, nepaneigia CK 1.89 straipsnio taikymo galimybės. Trumpas ir fragmentinis bendravimas su testatore paprastais klausimais (kai kurie liudytojai bendraudami su testatore paklausė jos tik po vieną klausimą), kaip antai, kokia tavo sveikata, kokie nusiskundimai, kodėl neišėjai į darbą ir pan., jokiu būdu nereiškia, kad ji tinkamai suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes sudarant testamentą. Byloje anksčiau nustatyti duomenys leidžia padaryti priešingą išvadą. Juo labiau turint omenyje ir tai, kad testatorei prieš testamento ir po testamento sudarymo buvo leidžiami vaistai, kurie priskirtini prie narkotinių medžiagų. Atsakovė teigė, kad R. V. šeštadienį, sekmadienį, pirmadienį buvo leidžiamas tramadolis. Ieškovė nurodė, kad jos dukrai buvo leidžiamas morfijus (morfinas), šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir medikų įrašai medicininiuose dokumentuose, kai kurie apklausti liudytojai. Bet kokiu atveju tiek vieni vaistai, tiek kiti priskirtini prie narkotinių medžiagų, todėl teismas darydamas minėtas išvadas dėl testatorės sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarant testamentą, atsižvelgia ir į šią aplinkybę.

Sprendžiant klausimą, ar tinkamai buvo atlikta testamento tvirtinimo procedūra ir išreikšta testatorės valia, t. y. ar testamento turinys atitinka tikrąją testatorės valią, teismas atsižvelgia į šias bylai reikšmingas aplinkybes: testamente neteisingai nurodyta testatorės gimimo vieta, t.y. vietoj (duomenys neskelbtini) nurodytas (duomenys neskelbtini) rajonas. Testamente nurodyta, kad testamento tekstas testatorei balsiai perskaitytas, suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos ir, kaip atitinkantis jos valią, priimtas ir pasirašytas, tuo tarpu atsiliepime ir teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad R. V. šį testamentą skaitė pati, taigi akivaizdus prieštaravimas tarp testamente padarytų įrašų ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, be to, minėta, testamente dėl gimimo vietos padaryta klaida, jokių pataisymų tuo klausimu nepadaryta, tai kelia pagrįstų abejonių, ar testamentas testatorei buvo perskaitytas, ar ji testamentą suprato; ieškovės santykiai su dukra (testatore) buvo ypač artimi, jos paskutiniu metu iki testatorės mirties kartu gyveno. Testatorės artimi santykiai buvo ir su atsakove. Minėtos faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako; atsakovo atstovas per teismo posėdį pateikė teismui nufotografuotų iš telefono siųstų žinučių turinį (2 t., b.l. 116), pasak atsakovės atstovo, tai patvirtina R. V. ketinimą sudaryti testamentą ir turtą palikti atsakovei. Tačiau teismas nesutinka, kad šios žinutės įrodo R. V. ketinimą sudaryti testamentą, juo labiau tokio turinio, kuris buvo sudarytas ir byloje yra ginčijamas. Minėtose žinutėse iš vis nieko nekalbama apie testamentą, vienoje iš žinučių esantis įrašas: „<...> Gal savo dokumentus pasiimtum.“ gali būti interpretuojamas įvairiai, be to, neaišku iš kokio telefono, nepateikti duomenys apie atitinkamo numerio priklausymą, į kokį telefoną buvo siunčiamos žinutės ir pan.; byloje neginčijama, kad testamento pasirašymo procedūrą organizavo atsakovė, ji nuvyko pas (duomenys neskelbtini) penktadienį, pasakė testamento tekstą, o pirmadienį ryte atvyko (duomenys neskelbtini) paimti. (duomenys neskelbtini), atvykusi į testatorės namus, jau turėjo pagal atsakovės nurodymus parengtą testamento tekstą. Taigi, (duomenys neskelbtini) iš esmės neišsiaiškinusi tikrosios testatorės valios atvyko pas ją į namus su paruoštu pagal atsakovės nurodymus testamento tekstu, be to, (duomenys neskelbtini) neužtikrino informacijos apie testamento sudarymą ir jo turinio konfidencialumo; atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad testatorės valia buvo tokia, jog butą ji norėjo palikti per pusę savo mamai ir jai (atsakovei), bet kad ji rūpintųsi mama. Būtent tokią R. V. valią ji ir pasakė atvykusi pas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo kalbos, jog pusė buto liktų atsakovei, o kita pusė – ieškovei, atsakovė nurodė, kad testatorė nori, jog ji (atsakovė) prižiūrėtų močiutę. Taigi, nors (duomenys neskelbtini) neigė, kad pas ją kontoroje buvo kalbama apie tai, kad testatorė nori butą palikti per pusę ieškovei ir atsakovei, tačiau pripažino, jog buvo kalbama apie močiutės išlaikymą. Esant tokiai situacijai (duomenys neskelbtini) turėjo imtis priemonių, kad testamente būtų išreikštą tikroji testatorės valia, bet, kaip matyti iš bylos, ji to nepadarė, buvo paruoštas standartinis testamento tekstas be sąlygos ar testamentinės išskirtinės (CK 5.23 str., 5.25 str., 5.36 str.); dar daugiau, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atvykus į namus ji rado sunkią ligonę, kuri buvo sąmoninga. Ji perskaitė testatorei testamentą, R. iškilo klausimas, kodėl mamytės pavardė neįrašyta, vėliau testatorė pati skaitė, žiūrėjo testamentą. R. nurodė, kad norėtų, jog būtų įrašyta mamytės pavardė, kad po mamytės mirties butas būtų paliktas S., nenori, kad butas atitektų broliui. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad ji paaiškino, jog negali priversti motiną palikti butą S., tada testatorė sutiko, jog viskas atitektų atsakovei, o privalomoji dalis – pagal įstatymą mamai. Iš šių (duomenys neskelbtini) paaiškinimų akivaizdu, kad testatorės valia iš pradžių buvo kitokia, tačiau (duomenys neskelbtini) iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, jog ši tikroji valia ir būtų įtvirtinta testamente. (duomenys neskelbtini) teiginiai, kad pasirinktas būdas atspindi testatorės tikrąją valią yra niekuo nepagrįsti. Testamentas, minėta, yra asmeninis vienašalis sandoris, todėl jis atspindi ir tam tikrus moralinius dalykus, kaip nustatyta, testatorė pageidavo, kad testamente būtų paminėta ir mama, tačiau (duomenys neskelbtini) to neužtikrino. Dar daugiau, kaip teigia (duomenys neskelbtini) ir atsakovė, testatorė palikdama butą siekė, kad po jos mirties būtų pasirūpinta mama, tačiau nagrinėjamu atveju tas yra neįmanoma. Jeigu (duomenys neskelbtini) būtų įtvirtinusi tikrąją testatorės valią testamente, t.y., minėta, įrašant į testamentą sąlygą, numatant testamentinę išskirtinę, testatorės valia būtų įgyvendinta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo ypač sunkios sveikatos būklės, kaip byloje nustatyta, išeičių būsenoje, todėl akivaizdu, kad ji pilnai nebesuvokė testamento sudarymo pasekmių ir sutiko pasirašyti jai pateiktą testamentą, kuris prieštaravo vidinei testatorės valiai. (duomenys neskelbtini) neužtikrinant testatorės tikrosios valios įtvirtinimo testamente buvo pažeisti CK ir Notariato įstatymo reikalavimai.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai, pirmiau nurodytos testamento sudarymo aplinkybės, tarp jų ir ta, jog testamentas sudarytas tada, kai testatorės sveikatos būklė buvo ypač prasta (likus mažiau nei 20 h iki jos mirties), sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys tenkintinas, 2011-02-28 sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kadangi ieškinys patenkintas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas ieškovės naudai. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 1, 104); už ekspertizės atlikimą iš anksto sumokėjo 1 400 Lt (2 t., b.l. 37), ekspertizė kainavo 1 334,50 Lt (2 t., b.l. 48); už advokato pagalbą sumokėjo 4 000 Lt (2 t., b.l. 72 - 74). Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą (ji yra vidutinio sudėtingumo, nesprendžiami sudėtingi teisės klausimai), jos apimtį (2 tomai), trukmę, į ieškovės atstovės (advokatės) darbo ir laiko sąnaudas, į Rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, laiko, kad ieškovės pagrįstos, racionalios ir būtinos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra 3 000 Lt (CPK 98 str.). Taigi, ieškovė iš viso patyrė 5 471,50 Lt (137 Lt + 1 334,50 Lt + 4 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, tačiau jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 1 000 Lt. Ieškovei bylinėjimosi išlaidos (4 471,50 Lt) priteistinos iš atsakovės bei trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) J. S., nes ji byloje dalyvavo atsakovės pusėje (CPK 47 str.), t.y. po 2 235,75 Lt (4 471,50 Lt / 2) atitinkamai iš atsakovės ir trečiojo asmens.

Ieškovei grąžintina 64,10 Lt nepanaudotų lėšų už ekspertizę iš teismo depozitinės sąskaitos, kurias ieškovė (už ieškovę V. V.) 2012-02-04 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą. Ieškovė privalo padengti permokos grąžinimo kaštus.

Iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteistina 106,11 Lt pašto išlaidų, kurias teismas patyrė siųsdamas procesinius dokumentus, t.y. po 53,05 Lt atitinkamai iš atsakovės ir trečiojo asmens, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (1 t., b.l. 105 - 106) palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2011-02-28 testatorės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pasirašytą ir (duomenys neskelbtini) J. S. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorė R. V. jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius namų apyvokos daiktus bei baldus paliko R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2 235,75 Lt (du tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis litus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2 235,75 Lt (du tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis litus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) J. S..

Ieškovei E. V. grąžinti 64,10 Lt (šešiasdšimt keturis litus ir 10 ct) nepanaudotų lėšų už ekspertizę iš teismo depozitinės sąskaitos, kurias ieškovė 2012-02-04 sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą. Ieškovė privalo padengti permokos grąžinimo kaštus.

Priteisti iš atsakovės R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 53,05 Lt (penkiasdešimt tris litus 05 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) J. S. 53,05 Lt (penkiasdešimt tris litus 05 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus (R. V. ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini); R. V. asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini); D. S. ligos istoriją) grąžinti juos pateikusiems subjektams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.