- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- AN2-130-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01831-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. spalio 22 d. G. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) - darbdavį atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą įstaigoje bei jos padaliniuose, neužtikrino įstaigoje darbo tvarkos, padarė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 ir 16 punktuose. Kadangi 2021 m. spalio 13 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog dauguma įstaigos administracijos darbuotojų, dirbdami ar būdami bendrose uždarose įstaigos patalpose (koridoriuose, laiptinėse ir pan.) bei aptarnaujantys įstaigos lankytojus, nedėvi nosį ir bumą dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kt.). Įstaigoje taip pat nėra kontroliuojamas bei apribotas pašalinių asmenų (lankytojų), galinčių turėti infekcijos požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), patekimas į įstaigos administracijos patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. Š. už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 240 eurų bauda.
3. G. Š., nesutikdamas su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (toliau – Kauno apylinkės teismas), nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu už Covid-19 valdymą įstaigoje buvo paskirtas direktoriaus pavaduotojas V. S..
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. nutarimu tenkino G. Š. skundą ir panaikino Institucijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną G. Š. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
5. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą arba priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Apeliaciniame skunde Institucija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (toliau - Įstaiga) direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. buvo pavesta kontroliuoti Covid-19 valdymą tik konkrečiais klausimais, t. y. organizuoti mokymus darbuotojams bei nuteistiesiems dėl teisingo apsaugos priemonių dėvėjimo; užtikrinti apsaugos priemones bei įstaigos darbuotojų ir nuteistųjų testavimą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai priimtame nutarime Įstaigos priimtą teisės aktą, suprato ir aiškino plečiamąja prasme. Akivaizdu, kad šiame teisės akte punktais nurodyti pavedami direktoriaus pavaduotojui V. S. yra baigtiniai, jie nesuponuoja jam pareigos užtikrinti, kad Įstaigos administracijos darbuotojai uždarose įmonės patalpose dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, todėl Institucija nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo administracinę atsakomybę taikyti minėto darbuotojo atžvilgiu. Kadangi konstatuotina, jog Įstaigos direktoriaus pavaduotojui V. S. buvo pavesta įgyvendinti Covid-19 valdymo priemones siaurąja ir konkrečiai apibrėžta prasme.
5.2. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju Institucijos G. Š. taikyta administracinė atsakomybė kaip darbdaviui yra pagrįsta ir teisėta, todėl jis, kaip Institucijos vadovas, yra trauktinas administracinėn atsakomybėn šioje administracinėje byloje. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi - „Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.“ Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta darbdaviui atstovaujančio asmens pareiga ir funkcija: „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;“. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kuriuos privalo vykdyti patys darbuotojai, yra apibrėžti Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones), tačiau Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog tai neatleidžia darbdavio nuo aukščiau minėtos pareigos vykdymo. Kartu atkreipiant dėmesį į Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, kurioje yra aiškiai nurodyta - „Įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje“.
5.3. Skunde taip pat teigiama, kad Įstaigos direktoriaus pavaduotojas V. S. 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas vykdytoju už Covid-19 priemonių įgyvendinimą, o ne už jų įgyvendinimo kontrolę. Pažymint, kad įsakymo vykdymas ir įsakymo vykdymo kontrolė nėra tapatūs procesai, todėl ir atitinkamai paskirti asmenys atlieka skirtingas funkcijas. Tuo tarpu pats V. S. patikrinimo metu, būdamas ir bendraudamas su Institucijos pareigūnu uždarose patalpose (tiek bendrame koridoriuje, tiek ir darbo kabinete), nedėvėjo apsauginės veido kaukės ir nurodė to nedarysiantis dėl vieno žmogaus patalpose. Atkreipiant dėmesį, kad šį pažeidimą toleravo G. Š., kuris tuo metu buvo atėjęs pas pavaduotoją į kabinetą, tačiau jokių pastabų dėl kaukės dėvėjimo pavaldiniui neišsakė, nors pats, pagal teisės aktus, privalo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą Įstaigoje. Visa tai yra užfiksuota patikrinimo metu darytame vaizdo įraše, kuris buvo pateiktas apylinkės teismui su bylos medžiaga, tačiau į šiuos įrodymus priimant sprendimą atsižvelgta nebuvo. Šios bei kitos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog Įstaigos vadovas G. Š. toleravo daromus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir nekontroliavo, kaip darbuotojai jų laikosi.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Įstaigos patikrinimo metu prie įėjimo į Įstaigos administracijos patalpas nebuvo jokio asmens, kuris kontroliuotų pašalinių asmenų patekimą į įstaigos patalpas. Institucijos pareigūnas nekliudomai pateko į Įstaigos administracijos patalpas, kaip nekliudomai galėjo patekti ir kiti asmenys (net galintys turėti ir ligos požymių). Tuo tarpu G. Š. įvardintas nuteistasis asmuo buvo rastas vykdantis kitas darbo funkcijas - nešiojantis kėdes iš vieno aukšto į kitą, kuris pats nedėvėjo jokios apsauginės veido kaukės. Šios faktinės aplinkybės taip pat yra užfiksuotos tiek fotonuotraukose, tiek ir vaizdo įraše, kurie yra pateikti teismui su bylos medžiaga. Visa tai tik patvirtina faktą, jog Įstaigoje nebuvo vykdoma darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, todėl administracinė atsakomybė darbdavio atžvilgiu buvo taikyta pagrįstai.
5.5. Skunde taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu visą laiką buvo daromas vaizdo bei garso įrašas, todėl Institucijos inspektorius neatliko jokių neleistinų veiksmų, kurių teismas negalėtų vertinti kaip teisėtai surinktų įrodymų. Vaizdo stebėjimo priemonė automatiškai fiksavo minėtus pažeidimus. Patikrinimo metu vaizdo įrašas buvo daromas vadovaujantis Ūkio subjektų inspektavimo metu vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo Valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. EV-264, - 17.3 punktu, kuriame imperatyviai nurodyta, jog darbo inspektorius ūkio subjekto patikrinimo metu (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su patikrinime dalyvaujančiais asmenimis pabaigos) turi užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir fiksuotų vaizdo duomenis.
5.6. Skunde pažymima, jog apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nekonstatavo, kad šioje administracinėje byloje nebuvo padarytas administracinis pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esant administraciniam nusižengimui, turi būti identifikuotas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, todėl teismas privalėjo tai argumentuoti skundžiamame nutarime, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje neišsamiai ir netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius Institucijos pareigūno surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime G. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nurodydamas, kad Įstaigos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. yra numatyta bendro pobūdžio pareiga kontroliuoti Covid-19 valdymą Įstaigoje ir vien tai, kad jame nėra konkrečiai įvardintos visuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos ir nuolat besikeičiančios pareigos, susijusios su Covid-19 darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad įsakymu paskirtas asmuo nėra atsakingas už atitinkamų teisės aktų reikalavimų kontrolę. Atsiliepime Įstaigos vadovas taip pat teigia, kad protokole ir Institucijos nutarime nėra suformuluotas konkretus ir aiškus kaltinimas, kartu pažymėdamas, kad iš protokole nurodomos nusižengimo esmės ir nustatytų aplinkybių nėra aišku, kodėl šiuo atveju, administracinė atsakomybė nėra taikytina šių darbuotojų atžvilgiu, nors patys darbuotojai galimai nesilaikė įstaigos vadovo nurodymų, todėl administracinė atsakomybė, pasak G. Š. turėtų būti taikoma ne jo, o darbuotojų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. kovo 15 d. nutarimu panaikino Institucijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. Š. buvo nubaustas pagal 96 straipsnio 2 dalį 240 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Nutarime konstatuodamas, kad G. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Institucija pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priimtą nutarimą panaikinti arba priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje.
9. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
10. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
11. Iš skundžiamojo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad G. Š. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo laikinai (tarnybinio būtinumo atveju), laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. (b. l. 7, 9). Tuo tarpu tuometinio (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. 2020 m. gruodžio 17 d. priimtu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), už Covid-19 valdymą šioje įstaigoje buvo paskirtas atsakingas asmuo - direktoriaus pavaduotojas V. S. (b. l. 19). Duomenų, kad šis D. S. 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymas Institucijai vykdant patikrinimą būtų panaikintas ar pakeistas ir negaliojantis byloje nėra. Šių dokumentų pagrindu apylinkės teismas administracinę teiseną G. Š. atžvilgiu nutraukė, kadangi teismo nuomone administracinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas ne to subjekto atžvilgiu.
12. Apeliaciniu skundu Institucija teigia, kad direktoriaus pavaduotojui V. S. aukščiau minėtu įsakymu buvo nurodyti baigtiniai pavedimai, kurie apima tik Covid-19 priemonių įgyvendinimą, bet ne kontrolę ir įpareigojimų suteikimas paskirtam asmeniui nešalina direktoriaus atsakomybės, todėl administracinėn atsakomybėn nagrinėjamu atveju pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį pagrįstai buvo patrauktas tuo metu (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas laikinai ėjęs G. Š., tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su šiais Institucijos argumentais, mano jog tik pagrįstų duomenų pagrindu, jų visuma galima daryti išvadas dėl tinkamo subjekto šioje byloje. (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. 2020 m. gruodžio 17 d. priimtas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo direktoriaus pavaduotojas V. S. buvo paskirtas atsakingu už Covid-19 valdymą šioje įstaigoje, pažeidimų fiksavimo metu buvo galiojantis. Kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, iš šio įsakymo 2 dalies matyti, jog už Covid-19 valdymą atsakingam asmeniui buvo paskirti ir kiti įpareigojimai, t. y. organizuoti mokymus tiek darbuotojams, tiek nuteistiesiems, dėl teisingo apsaugos priemonių dėvėjimo; užtikrinti apsaugos priemones ir įstaigos ir nuteistųjų testavimą (b. l. 19). 2020m. vasario 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5. p. nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose viešosios ir administracinės paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas Taigi tik objektyviai surinkus, ištyrus ir įvertinus įrodymus galima daryti išvadas kas šiuo atveju Įstaigoje buvo paskirtas atsakingu už operacijų vadovo nurodymus ir esant pažeidimams, iš pastarojo būtina reikalauti atitinkamo elgesio, o tuo pačiu ir kontrolės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai , kad pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, atsako juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.
13. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas administracinės atsakomybės nustatymo pagrįstumo klausimą apsiribojo tik byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei patraukto administracinėn atsakomybėn G. Š. paaiškinimais, nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų tam, kad pateikti duomenys ir paaiškinimai būtų patikrinti ir ištirti, siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, nors pats apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog priimant procesinį sprendimą, turėjo būti ištirtos aplinkybės išsamiai, nustačius darbuotojus (asmenis), kurie patikrinimo metu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apylinkės teismas teisminio nagrinėjimo metu norėdamas nustatyti faktines bylos aplinkybes bei objektyvią tiesą byloje turėjo pareigą išsamiai atsakyti į skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, tačiau to nepadarė. Byloje privalėjo būti vertinamas G. Š. surašyto protokolo ir nutarimo išsamumas, nurodytos blanketinės teisės normos, ne tik bendro pobūdžio teisės normos, o ir specialūs teisės aktai. Teismo vertinimu LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas yra bendro pobūdžio norma, o specialūs teisės aktai apibūdinantys veido kaukių dėvėjimą, respiratorius ar kitas priemones siekiant užtikrinti darbuotojų, lankytojų saugumą dėl Covid 19 ligos išplitimo yra reglamentuoti kituose teisės aktuose. Be to, šiuo konkrečiu atveju darbo inspektorius nustatė ir patikrinimo akte fiksavo tik pažeidimą, kai tuo tarpu administracinio pažeidimo protokole fiksuojami du pažeidimai teisės aktų reikalavimams. Šioje byloje tikslinga aiškintis aplinkybes ir su kitais įstaigos atsakingais asmenimis, tai yra V. S., J. J., R. V. siekiant išsiaiškinti traukiamo atsakomybėn asmens kaltės klausimą, tai yra tyčios buvimą ar nebuvimą. Be to nėra paaiškinimų asmenų, kurie patikrinimo metu nedėvėjo veido kaukių ar respiratorių, nes pagal galiojančius teisės aktus, asmenys sergantys tam tikromis ligomis buvo atleisti nuo pareigos dėvėti apsaugines priemones, todėl nepatikrinus šios aplinkybės negalima teigti jog atsakingas asmuo netinkamai kontroliavo teisės aktų laikymąsi įstaigoje.
14. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2021 m. spalio 20 d. Institucija (duomenys neskelbtini) direktoriui surašė reikalavimą R1 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė pašalinti 2021 m. spalio 13 d. atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus iki 2021 m. spalio 22 d. ir apie viso reikalavimo įvykdymą pranešti iki 2021 m. spalio 25 d. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nesulaukusi nustatytos datos, 2021 m. spalio 22 d surašė administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini) direktoriui bei priimdama 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą neįvertino (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktų duomenų dėl reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 įvykdymo, todėl apygardos teismo manymu, šie duomenys taip pat turėtų būti vertinami iš naujo sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą.
15. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai nurodoma, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą Institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-9-2013).
16. Šiuo atveju apylinkės teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą G. Š., nepasisakė dėl tolimesnio šios bylos proceso ir jos neperdavė Institucijai tolimesnio proceso atlikimui. Šie proceso teisės pažeidimai, apygardos teismo vertinimu laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Institucijai papildomam aplinkybių ištyrimui ir trūkumų nurodytų nutartyje ištaisymui.
17. Taigi, bylos perdavimas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl netinkamai atlikto tyrimo pats savaime nereiškia atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pabloginimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad grąžinus bylą, Institucija įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis sprendžia, kokį procesinį sprendimą priimti administracinio nusižengimo byloje: ar nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jei surinktų duomenų pakanka administracinį nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltumui įrodyti (ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą (ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ar motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui (ANK 619 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, proceso dalyvių teisę skųsti procesinius sprendimus galima tinkamai realizuoti tik tada, kai jie žino sprendimų motyvus ir argumentus nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nepanaikinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimo būtų užkirstas kelias tęsti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl ko Kauno apylinkės teismo priimtas skundžiamas nutarimas nagrinėjamu atveju ne keistinas, o naikintinas. Panaikinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimą, liktų galioti neteisėtas ir nepagrįstas Institucijos nutarimas, todėl šiuo nutarimu naikintinas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai tolimesniam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nutarimą ir Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skundo priimant naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinant nagrinėti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.