- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-349-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01831-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viltruka”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Direla“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viltruka” atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viltruka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Direla“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Viltruka“ ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 1068 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Direla“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Viltruka“ ieškinį atsisakė priimti.
3. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė, pasirinkdama alternatyvų teismingumą, nepateikė jokios su atsakove sudarytos sutarties, kurioje būtų nurodyta sutarties įvykdymo vieta, o iš PVM sąskaitos faktūros turinio nėra galimybės jos nustatyti. Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais yra numanoma, teismas padarė išvadą, kad CPK 30 straipsnio 9 dalies norma negali būti taikoma. Nenustačius ieškovo nurodyto alternatyvaus teismingumo atvejo, teismas sprendė, jog nagrinėtinu atveju turi būti taikytina bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kuri reiškia, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės buveinės vietą (ieškinyje atsakovės buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini)) (CPK 29 straipsnis), todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai.
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Viltruka“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
5. Nurodo, kad teismo išvada apie tai, jog ginčo situacijoje nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, yra nepagrįsta ir prieštaraują byloje esantiems įrodymas. PVM sąskaitoje faktūroje rašytine forma užfiksuotas abipusiai suderintas ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl konkrečių kilnojamųjų daiktų pardavimo už sutartą kainą. Tai, kad sąskaita faktūra buvo vėliau panaikinta, priešingai nei laiko teismas, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė. CPK 30 straipsnio nuostatose nenurodytos absoliučiai jokios taisyklės, pagal kokios civilinės teisinės būklės sutartis galima naudotis alternatyvaus teismingumo galimybe, tai yra, ar tik pagal įvykdytas sutartis, ar pagal sustabdytas, ar pagal nutrauktas, ar pagal dalinai įvykdytas sutartis ir pan., todėl sąskaitos panaikinimas (kas reiškia sandorio nutraukimą), taikant CPK 30 straipsnio nuostatas, yra absoliučiai nereikšmingas. Byloje yra rašytiniai įrodymai, leidžiantys konstatuoti, jog ieškovė buvo pirkėja, atsakovė - pardavėja, o pati pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti įvykdyta pardavėjui/siuntėjui išsiunčiant ir taip perduodant prekes pirkėjui/gavėjui jo buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad sąskaitoje buvo naudojamos gavėjo ir siuntėjo sąvokos, ginčo šalys labai aiškiai ir nedviprasmiška susitarė dėl to, kad sandoris bus įvykdytas perduodant kilnojamuosius daiktus pirkėjui jo buveinės adresu, t. y. (mieste), todėl ginčas pagal CPK 30 straipsnį yra teismingas Šiaulių apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės (ieškovės) UAB „Viltruka“ pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Direla“ dėl skolos priteisimo, konstatavęs, jog šalys nesusitarė sutartimi dėl alternatyvaus teismingumo, atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), ir todėl, vadovaujantis šiuo pagrindu, ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės buveinės vietos adresą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), kurią neegzistuojant kitokiam pirkėjo ir pardavėjo susitarimui galima laikyti pagrindine kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodyta, jog ieškovė UAB „Viltruka“ yra pirkėja/gavėja, o atsakovė UAB „Direla“ yra pirkėja/pardavėja, kas reiškia, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, kuri turėjo būti įvykdyta perduodant daiktus ieškovei jos buveinės adresu (mieste), todėl ieškovė, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 9 dalimi, reiškia ieškinį atsakovei pagal sutarties įvykdymo vietą, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovės buveinė yra (kitame mieste).
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11. Pagrindinė teismingumo nustatymo taisyklė išdėstyta CPK 29 straipsnyje. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys sutartimi nebuvo susitarusios dėl alternatyvaus teismingumo, t. y. dėl įvykdymo vietos, sprendė, jog ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovės buveinės vietos adresą – Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (CPK 30 straipsnio 9 dalis). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 9 dalies norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu, ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta Civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodomas aplinkybes, kuriomis ji grindė ieškinio teismingumo klausimą CPK 30 straipsnio 9 dalies pagrindu, teisingai išaiškino alternatyvaus teritorinio teisingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir papildomai pažymi, kad prekių perdavimas, naudojant pirkėjo/gavėjo ir pardavėjo/siuntėjo sąvokas, ką akcentuoja atskirajame skunde ieškovė, nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje.
13. Kiti atskirajame skunde apeliantės išdėstyti argumentai įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl plačiau apie juos nepasisakoma.
14. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.