- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- I1-1648-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04207-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Eur už kalinimą Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir VPN) netinkamomis sąlygomis (b. l. 1–12, 24–25).
Pareiškėjas teismui nurodė, kad kalint VPN nebuvo registruojami ir nagrinėjami jo prašymai ir skundai, t. y. 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. prašymai, susiję su pareiškėjo perkėlimu į kitą gyvenamąją patalpą. Pareiškėjo teigimu, nors šie prašymai nebuvo užregistruoti, tačiau jie buvo nagrinėjami VPN komisijos posėdžio metu ir buvo nuspręsta jų netenkinti. Tokie VPN veiksmai sutrukdė pareiškėjui apskųsti priimtus sprendimus, nes jis buvo informuotas tik žodžiu. Pareiškėjas skunde teismui kelia abejones dėl visų jo teiktų prašymų / skundų registravimo, pabrėždamas, jog nežino, ar jo prašymai / skundai buvo registruojami.
Skunde nurodė, kad iš 2019 m. kovo 7 d. į 2019 m. kovo 8 d. nakties metu pareigūnas jį nuolat žadino, trankė durimis ir švietė prožektoriumi į akis. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti. Dėl šių aplinkybių jis 2019 m. kovo 8 d. pateikė skundą, tačiau atsakymo į šį skundą negavo. Nurodė ir tai, kad 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymus, kad jam 2019 m. balandžio 27 d. būtų suteiktas trumpalaikis kontaktinis pasimatymas su šeimos nariais bei leidimas perduoti į laisvę knygas ir radiją. Pareiškėjo įsitikinimu, šie prašymai nebuvo registruoti, nors jie buvo patenkinti. Taip pat nurodė, jog ir 2019 m. balandžio 8 d. prašymas pakeisti ilgalaikį pasimatymą į du trumpalaikius pasimatymus buvo patenkintas, tačiau nebuvo užregistruotas, kas, pareiškėjo teigimu, tik patvirtina, jog skundai / prašymai nėra registruojami teisės aktų nustatyta tvarka.
Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 18 d. VPN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja išrašė pareiškėjui tepalą „Baniocinas“ dėl veido odos problemų, tačiau šis tepalas pareiškėjui nebuvo išduotas, kaip ir nebuvo išduotas šio tepalo pakaitalas. Pabrėžė, jog asmeniškai tepalo negali įsigyti, nes tokia jo teisė yra apribota.
Pareiškėjo teigimu, dažnai susidarydavo situacija, kuomet nebuvo galimybės išsiųsti laiškus valstybės institucijoms, nes VPN direktoriaus paskirtas viršininkas tiesiog retai lankydavosi kamerose. Pabrėžė, jog ši situacija vyko nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė ir tai, jog VPN tiekiamas maistas buvo nekokybiškas – sugedęs (silkė, agurkai). Taip pat nurodė, kad nebuvo laikomasi nustatytų valgiaraščių, o kai kurie produktai buvo keičiami netinkamais produktais, t. y. vietoj raugintų kopūstų buvo išduodami švieži kopūstai; vietoj margarino – palmių hidrinti riebalai; vietoj sūrio – neaiškūs sūrio pakaitalai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam 2019 m. kovo 30 d. nebuvo užtikrinta teisė antrą kartą per savaitę paskambinti šeimos nariams bei tai, jog VPN parduotuvėje neproporcingai ir be jokio pagrindo buvo keliamos kainos.
Pareiškėjo teigimu, visi išvardinti VPN veiksmai sukėlė nežmoniškas kančias, dvasinius išgyvenimus. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 Eur.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1,68 Eur už skundo teismui A4 formato lapų išspausdinimą ir 0,49 Eur už voko bei dviejų pašto ženklų panaudojimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 31–38).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.
Dėl galimybės 2 kartus per savaitę paskambinti telefonu šeimos nariams nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ VTT (ginčui aktualiu laikotarpiu) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Atsakovės atstovas informavo, jog įstaiga laikosi visų nustatytų reikalavimų ir suteikia nuteistiesiems galimybę paskambinti – nuteistieji turi specialias T+ korteles ir jas pasipildo asmeninėse sąskaitose turimomis lėšomis. Nuteistųjų telefoniniai skambučiai yra fiksuojami specialioje elektroninėje apskaitos sistemoje. Kiekvienam paprastosios grupės nuteistajam nustatytas 10 dienų į mėnesį skambinimo limitas, t. y. 10 dienų į mėnesį po 15 minučių. Pateikė teismui pareiškėjo kovo mėnesio skambinimo datas ir pabrėžė, jog pareiškėjui išnaudojus 10 dienų limitą per mėnesį, elektroninė sistema automatiškai blokavo pareiškėjo 2019 m. kovo 30 d. bandymą paskambinti telefonu.
Dėl teisės įsigyti vaistus nurodė, kad asmenų esančių laisvės atėmimo vietose gydymas ir vaistai yra apmokami biudžeto lėšomis, todėl atsižvelgiant į turimas lėšas, pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o esant galimybei ir kiti preparatai. Esant gydytojo rekomendacijoms, rekomenduojamus vaistus įsigyjama atsižvelgiant į turimas galimybes. Atkreipė dėmesį, jog specialistų rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nesant rekomenduotų vaistų, pareiškėjui yra skiriami kiti turimi analogiški preparatai tai ligai gydyti. Pabrėžė, jog VPN nuteistieji turėjo galimybę gydytojo rekomenduotus vaistus įsigyti savo lėšomis, taip pat ir pareiškėjas, jei jis buvo nepatenkintas skiriamais vaistais įstaigos lėšomis. Šiuo savo argumentus grindė 2019 m. vasario 26 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-101, kuriuo patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 41 punkto nuostatomis.
Dėl parduotuvėje esančių kainų paaiškino, jog VPN administracija vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais periodiškai vykdo pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių asortimentą ir kainų kontrolę. Nustačius kainų neatitikimus ar trūkstant prekių, įrašytų į būtiniausių prekių sąrašą, nedelsiant informuojama UAB „Lobby Baltic“ vadovybė. Kiekvieną mėnesį atliekamas parduotuvės patikrinimas, tikrinamos kainos, kad jos neviršytų tų pačių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių miesto teritorijoje, kurioje veikia VPN.
Dėl miego režimo pertraukimo paaiškino, kad apsaugos pareigūnai atlieka tikrinimą ir nakties metu. Pabrėžė, kad pareigūnai vadovaujasi 2014 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ ir privalo tikrinti nuteistųjų gyvenamąsias patalpas ir įsitikinti ar visi nuteistieji miega, ar nėra susižalojusių ir pan. Akcentavo, jog nuteistųjų žadinimas naktį kelis kartus bei švietimas žibintuvėliu nuteistajam į akis nėra įprastinė praktika, kurią taiko pareigūnai. Tokios priemonės leidžiamos naudoti išimtinais atvejais, kuomet nėra kitų galimybių nustatyti nuteistojo tapatybę. Pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčius teiginius, nepagrindžiančius jokiais įrodymais.
Dėl tiekiamo maisto pabrėžė, jog nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę. Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius ir yra sudaromi 31 dienai. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Maistas nuteistiesiems yra išduodamas tik po įstaigos darbuotojo juslinio maisto tikrinimo, tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, todėl teigė, kad sugedęs maistas VPN negali ir nėra tiekiamas. Gaminant maistą, laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maistas būtų kokybiškas, o produktų kiekiai daviniuose atitiktų taisyklių reikalavimus, vykdoma griežta kontrolė.
Šalies argumentai
Dėl skundų / prašymų neregistravimo ir nesuteikiamos galimybės išsiųsti laiškus nurodė, kad šie pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktaus pobūdžio, nenurodomi jokie konkretūs faktai. Informavo, kad VPN nuteistųjų pateikiami prašymai / skundai registruojami VPN Resocializacijos skyriaus specialistų, už kiekvieną būrį atsakingi būrių viršininkai. Visi nuteistųjų skundai registruojami Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnaluose (toliau – ir Apskaitos žurnalai). Pabrėžė, kad pareiškėjas teikė didelį skaičių skundų adresuotų tiek VPN direktoriui, tiek kitoms įstaigoms ir organizacijoms, tame tarpe ir teismui.
Pabrėžė teismui, jog pareiškėjas VPN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Atsakovės atstovo teigimu, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų laikymo VPN sąlygų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus. Tikslindamas savo pateikto skundo pagrindą pareiškėjas teismui nurodė, jog kai kurių galimai vykdytų pažeidimų laikotarpis yra nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. (b. l. 24–25). Pareiškėjas tikslindamas skundo reikalavimus esminius nusiskundimus nurodė tokius, t. y. VPN neregistruojami jo skundai/prašymai; dažnai susidarydavo situacijos, kuomet nebuvo suteikiama galimybė išsiųsti laiškus valstybės institucijoms; nebuvo išduotas gydytojos išrašytas tepalas veido odai; buvo tiekiamas nekokybiškas ir netinkamas maistas; nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė 2019 m. kovo 30 d. antrą kartą per savaitę paskambinti šeimos nariams; VPN parduotuvėje neproporcingai aukštos prekių kainos. Taigi šiuos pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytus nusiskundimus teismas vertins.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Dėl skundų / prašymų registravimo ir galimybės išsiųsti laiškus pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog pasitaikė atvejų kuomet jo teikti skundai / prašymai nebuvo registruojami, nors jie ir buvo išnagrinėti. Akcentavo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. susidarydavo situacijų, kuomet nebuvo galimybės išsiųsti laiškų į valstybės institucijas. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą kategoriškai neigė šiuos pareiškėjo argumentus ir pateikė teismui Apskaitos žurnalų kopijas.
PĮ VTT (galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d. ) 194 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, jo teikiami skundai / prašymai VPN buvo registruojami (b. l. 42–58). Todėl pareiškėjo argumentai dėl skundų / prašymų neregistravimo nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas skunduose teismui detalizavo tik kelis neva jo neregistruotus prašymus, t. y. 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. balandžio 1 d., kurie nepaisant jų neregistravimo buvo išnagrinėti, tačiau nebuvo patenkinti; 2019 m. kovo 8 d. skundas nebuvo registruotas ir nebuvo išnagrinėtas; 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. prašymai buvo neregistruoti (anot pareiškėjo), tačiau patenkinti.
Pasisakant dėl šių pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių pastebėtina, jog priešingai nei atsakovės atstovas, pareiškėjas jų niekaip nepagrindžia. Asmuo, kuris kreipiasi su prašymu / skundu į pataisos įstaigą ir jei dėl jo prašymų nėra priimamas joks sprendimas turi visas galimybes savo teises ginti įstatymų nustatytais būdais, t. y. kreiptis į teismą ir prašyti teismo apginti jo teises – prašyti teismo įpareigoti atsakovą priimti sprendimus dėl pareiškėjo skundų. Dar daugiau, pareiškėjas skunde teismui teigia, kad dalis jo prašymų nebuvo patenkinta ir taip buvo užkirstas kelias skųsti priimtus sprendimus. Tačiau pareiškėjas teismui niekaip nepaaiškina, kodėl nesikreipė į VPN administraciją, jog priimti sprendimai dėl jo prašymų / skundų jam būtų pateikti. Šių aplinkybių pareiškėjas nedetalizuoja. Pareiškėjo argumentai, kad dalis prašymų, nors jie ir nebuvo registruoti, tačiau buvo patenkinti taip pat nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjo prašymų patenkinimas niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių. Pareiškėjo argumentai, jog dažnai susidarydavo situacija, kuomet nebuvo suteikiama galimybė išsiųsti laiškų valstybės institucijoms, vertintini kaip abstraktūs ir visiškai nedetalizuoti, todėl teismo nevertintini. Dar daugiau, kaip teisingai VPN pastebėjo, jog pareiškėjas teikia iš ties didelį skaičių prašymų / skundų ne tik pataisos įstaigai, tačiau ir teismui. Šiuos argumentus teismas grindžia atsižvelgdamas į informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje esančią informaciją, kas nevienareikšmiškai paneigia pareiškėjo nusiskundimus, jog neturėjo galimybės išsiųsti laiškų valstybės institucijoms.
Dėl vaistinio tepalo pareiškėjas teismui nurodė, kad dėl veido odos bėrimo šeimos gydytoja jam išrašė tepalą „Baniocinas“, tačiau šis jam nebuvo išduotas, kaip ir nebuvo išduotas joks jį pakeičiantis vaistas. Pats tepalo įsigyti negalėjo, nes tokia teisė yra ribojama. VPN teigimu, nesant rekomenduojamų vaistų, pareiškėjui buvo skiriami turimi analogiški preparatai ligai gydyti ir pabrėžė, jog priešingai nei teigė pareiškėjas, pareiškėjas turėjo galimybę vaistus įsigyti savo lėšomis.
Teismas pažymi, jog Aprašo 41 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, turi raštu kreiptis su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka. Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėjas, jis rekomenduojamą vaistą galėjo įsigyti pats, tačiau teismui nepateikia argumentų, jog su prašymu dėl tepalo įsigijimo kreipėsi į VPN administraciją, o ši prašymą tenkinti atsisakė.
Kitas pareiškėjo keliamas nusiskundimas – nebuvo užtikrinta teisė 2019 m. kovo 30 d. antrą kartą per savaitę paskambinti šeimos nariams. VPN teigimu, pareiškėjas 10 dienų limitą per mėnesį buvo išnaudojęs, todėl elektroninė sistema automatiškai blokavo pareiškėjo 2019 m. kovo 30 d. bandymą paskambinti telefonu.
Ginčo, kad pareiškėjas turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu nėra (BVK 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš į bylą pateiktos pareiškėjo naudojimosi telefoninių skambučių apskaitos sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjas skambino: 2019 m. kovo 2 d., 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 11 d. (tris kartus), 2019 m. kovo 12 d. (du kartus), 2019 m. kovo 16 d. (du kartus), 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. kovo 23 d. ir 2019 m. kovo 26 d. (b. l. 40–41). Taigi, pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas suteiktą galimybę – 10 dienų per mėnesį paskambinti (du kartus per savaitę) 2019 m. kovo 30 d. jau buvo išnaudojęs, todėl visiškai pagrįstai elektroninė sistema pareiškėjo perteklinius skambučius blokavo.
Pareiškėjas skundžiasi, jog VPN tiekiamas maistas buvo nekokybiškas, o kartais buvo tiekiamas ir sugedęs. Atsakovės atstovas patikino, jog maistas tiekiamas griežtai laikantis valgiaraščių, kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius. Pabrėžė ir tai, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.
Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas (b. l. 39, 61–68). Pareiškėjas prieštaraudamas šiuo aspektu tik nurodė, kad maitinimas neatitiko reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, jog kartais buvo patiekiamas sugedęs maistas vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nedetalizavo iš esmės šių argumentų, o tik nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. buvo išduodama sugedusi silkė ir prarūgusi agurkų sriuba. Tačiau, kaip jau minėta, tikslesnių aplinkybių – kurią dieną sugedę maisto produktai buvo patiekti, ar kreipėsi su pretenzija dėl sugedusių maisto produktų tiekimo ir pan., nenurodė. Ir priešingai – atsakovės atstovas teismui paaiškino, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), kad gaminant maistą laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maistas būtų kokybiškas, vykdoma griežta kontrolė išduodant maistą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nekonstatuotinas.
Kitas pareikėjo nusiskundimas – VPN parduotuvėje neproporcingai didėjo prekių kainos.
PĮ VTT 78 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad periodiškai vykdo pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių asortimentą ir kainų kontrolę. Nustačius kainų neatitikimus ar trūkstant prekių, įrašytų į būtiniausių prekių sąrašą, nedelsiant informuojama UAB „Lobby Baltic“ vadovybė. Kiekvieną mėnesį atliekamas parduotuvės patikrinimas, tikrinamos kainos, kad jos neviršytų tų pačių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių miesto teritorijoje, kurioje veikia VPN. Kartu su atsiliepimu VPN pateikė teismui Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos sutarties kopiją, kurios 2 punkte detalizuoti sutarties įkainiai, kainodaros taisyklės (b. l. 69–81), maisto produktų reikalavimai ir pateikiamos kainos (b. l. 82–91) bei nustatytos kainodaros taisyklės (b. l. 92–93). Pareiškėjas teismui nurodė tik, kad parduotuvėje prekių kainos augo. Pastebėtina, jog pirminiame skunde pareiškėjas išvardino kvitų numerius ir pastebėtas augusių prekių kainas, tačiau teismo vertinimu, tai nėra pakankami įrodymai ir argumentai, jog VPN nevykdė parduotuvėje esamų kainų kontrolės. Teismas konstatuoja, jog VPN tinkamai vykdė pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainų kontrolę, todėl ir šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti VPN veiksmai.
Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.