Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria nuteistojo R. T. prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. T. atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi jam paskirtą subendrintą dešimties metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šia nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuteistajam R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausme.

13. Nuteistasis R. T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu, atsižvelgus į BK pakeitimus, įsigaliojusius 2023 m. birželio 1 d., peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį (nurodyta – nutartį), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį dėl bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo, sušvelninti bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, skiriant lygtinį bausmės atlikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl bylos pagal nuteistojo R. T. prašymą dėl bausmės sušvelninimo perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2023 m. liepos 4 d. rezoliucija nuteistojo R. T. prašymas perduotas Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

15. Nuteistasis R. T. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį ir iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl teisinės padėties švelninimo. Skunde teigiama, kad pagal naująją baudžiamojo kodekso redakciją yra numatyta mažesnė maksimali laisvės atėmimo bausmė pagal BK 182 straipsnį, o jo nusikalstamų veikų perkvalifikavimas iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį turėtų sąlygoti jam paskirtų bausmių galimą švelninimą. Taip pat, esant teisinei galimybei, prašo peržiūrėti jam skirtų bausmių subendrinimą.

16. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. T. skundas tenkinamas iš dalies.

17. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai perkvalifikavo dalį nusikalstamų veikų pagal Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendį, taip pat pagrįstai R. T. atleido nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šioje dalyje Vilniaus apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo teisinės padėties švelninimo pagal galiojančią BK 203 straipsnio redakciją, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatas aiškino ir taikė netinkamai, todėl šioje dalyje skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis keistina. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas iš naujo pasisakys ir dėl R. T. paskirtų bausmių klausimo.

18. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

19. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios. BK pakeitimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdamas organizuota grupe, 2012 m. vasario – 2017 m. vasario mėnesių laikotarpyje, sukčiaudamas mokesčių mokėjimo srityje, panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 265 004,88 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir 134 540,81 Eur pelno mokesčio. Taip pat R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012 m. vasario – 2017 m. vasario mėnesių laikotarpyje, veikdamas organizuota grupe, vadovavo juridiniams asmenimis UAB ,,P.R.“, UAB ,,P.“, UAB ,,A.“, UAB ,,S.“, naudojamiems nusikalstamai veikai – sukčiavimui nuslėpti.

20.1. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, už šioje dalyje padarytą nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur, šiuo metu patvirtintas 1 MGL yra 50 Eur) dydžio sumą. Tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal kurią R. T. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, numatė, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

20.2. Palyginus BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, su šiuo metu įsigaliojusiais BK 182 straipsnio pakeitimais, matyti, kad R. T. inkriminuoti sukčiavimą kvalifikuojantys požymiai naujoje BK 182 straipsnio redakcijoje yra numatyti BK 182 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, kad BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta nauja alternatyvi laisvės atėmimui bausmė – bauda, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog R. T. teisinė padėtis švelnėja ir nuteistojo nusikalstamą veiką pagrįstai perkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad R. T. nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvo perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ne dėl pasikeitusio (sumažėjusio) laisvės atėmimo bausmės dydžio, kaip teigiama skunde, o dėl straipsnio sankcijoje įtvirtintos naujos, švelnesnės bausmės rūšies – baudos. Laisvės atėmimo bausmės dydis šiuo atveju nesikeitė – tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje, tiek šiuo metu galiojančioje BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

20.3. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, naujos redakcijos BK 203 straipsnio 2 dalis buvo papildyta alternatyviu veikos požymiu „įsigijo juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti“, taip pat sankcijoje nustatytos ir naujos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas. Taigi, įstatymų leidėjui įtvirtinus naujas švelnesnes bausmės rūšis, laikytina, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl nuteistojo R. T. nusikalstami veiksmai iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 203 straipsnio 2 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) perkvalifikuojami į BK 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Perkvalifikavus R. T. nusikalstamą veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės paskyrimo klausimas.

20.4. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad švelninti nuteistajam R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje padarytas nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes, net ir įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 straipsnio 3 dalies, 203 straipsnio 2 dalies pakeitimus, nėra pagrindo.

20.5. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, skiriant R. T. bausmę buvo atsižvelgta į visas bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes: R. T. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į tai, kad buvo padarytos trys baigtos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos sunkių, apysunkių, nesunkių nusikaltimų kategorijoms; nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo; anksčiau buvo teistas aštuoniolika kartų, taip pat ir už panašaus pobūdžio veikas (sukčiavimą, dokumentų klastojimą), nusikalto esant neišnykusiam teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas R. T. paskyrė padarytų nusikaltimų sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė neviršijantį sankcijose numatytų bausmių vidurkių. Paskirtas bausmes, esant idealiajai veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. R. T. taip pat buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams. Taigi, aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į apylinkės teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, sprendžia, kad net ir įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 182 straipsnio 3 dalies, 203 straipsnio 2 dalies pakeitimus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistajam keisti paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikomos teisingos ir jų švelninti nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės dėl kaltės pripažinimo ar atliktos bausmės dalies, elgesio atliekant bausmę. Prašyme dėstomi argumentai dėl dabartinių sveikatos problemų įtakos paskirtų bausmių teisingumui taip pat neturi.

21. Skundžiama nutartimi apygardos teismas taip pat perkvalifikavo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu kvalifikuotą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalį.

22. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) dėl to, kad veikdamas organizuotoje grupėje, 2005 m. sausio – 2007 m. balandžio mėnesių laikotarpyje, sukčiaudami PVM apskaičiavimo ir mokėjimo srityje, panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 676 397,03 Lt (195 898,12 Eur) PVM.

23. BK 182 straipsnio 2 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 182 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip: tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

24. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas už tai, kad apgaule panaikino 676 397,03 Lt (195 898,12 Eur) dydžio, t. y. 5 203,054 MGL vertės turtinę prievolę (pagal Lietuvos Respublikos 2007 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo 2006 m. gruodžio 7 d. įstatymo Nr. X-963 8 straipsnį, nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis buvo 130 Lt (37,66 Eur) per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui). BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ (BK 178–190 straipsniai) nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, R. T. veika –panaikinimas apgaule labai didelės vertės turtinės prievolės, už kurią jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, galiojančioje BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi, švelnesnė bausmė – bauda. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatymas, švelninantis nuteistojo R. T. padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl šiuo atveju R. T. 2005 m. sausio – 2007 m. balandžio mėnesiais padaryta nusikalstama veika buvo pagrįstai perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

25. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nuteistajam R. T. skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nustatytą veiką perkvalifikavus pagal naują baudžiamąją atsakomybę švelninančią baudžiamojo įstatymo redakciją, turėjo būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis ar paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio matyti, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė; nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei apysunkį tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu. Teismas įvertino, kad R. T. nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką, jis ne tik klastojo dokumentus, organizavo jų klastojimą, tačiau kontroliavo apgaulės mechanizmo įgyvendinimą sukčiavimo nusikaltimo padaryme, koordinavo organizuotos grupės veiklą, duodavo nurodymus organizuotos grupės nariams. Teismas įvertino, kad R. T. veiksmai, nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo aktyviausi. Atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosprendžio priėmimo metu dirbo, praeityje teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Įvertinus ilgą baudžiamojo proceso trukmę, R. T. skirtos mažesnio nei sankcijos vidurkis dydžio bausmės; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) R. T. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu R. T. skirtos galutinės subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendį ir panaikindamas nuteistajam pirmosios instancijos teismo taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pažymėjo, kad nuteistasis teistas dvylika kartų, nusikalto praeityje būdamas teistas, po ko jis ir toliau darė nusikaltimus. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad yra akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra dėsningi, nulemti sąmoningo teisės normų ignoravimo, todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Visos šios bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, kurios aptartos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendyje, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, nesudaro pagrindo nuteistajam parinkti švelnesnės rūšies bausmę ar nustatyti trumpesnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta ir švelnesnė bausmė – bauda, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo minėtą bausmę švelninti. Šios išvados nepaneigia nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės dėl kaltės pripažinimo ar atliktos bausmės dalies, elgesio atliekant bausmę. Nuteistojo dėstomos aplinkybės susijusios su jo elgesiu atliekant laisvės atėmimo bausmę, galėtų būti vertinamos sprendžiant asmens lygtinio paleidimo, o ne paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimo klausimą.

26. Skundžiama nutartimi apygardos teismas atleido R. T. nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 MGL (780 Lt (225 Eur)) dydžio baudos.

26.1. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu pagal BK 221 straipsnio 1 dalį už tai, kad Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. spalio 3 d. priminus apie pareigą per 10 darbo dienų pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., laiku nepateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai metinės pelno mokesčio deklaracijos.

26.2. BK 221 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), pagal kurią buvo nuteistas R. T. 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, numatė, kad tas, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu. Galiojančioje BK 221 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

26.3. Kaip matyti, nusikalstama veika – nepateikimas valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, pagal galiojančią BK 221 straipsnio 1 dalį užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik jei padaroma su tikslu išvengti daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu galiojanti BK 221 straipsnio redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, bei konstatuoja, kad R. T. nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 6 MGL (780 Lt (225 Eur)) dydžio baudos, atleistas teisėtai ir pagrįstai.

27. Aukštesnysis teismas, dar kartą peržiūrėjęs R. T. atžvilgiu priimtus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d., Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. apkaltinamuosius nuosprendžius bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. baudžiamuosius įsakymus, sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje argumentuotai pasisakė dėl galimybės taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai atleido R. T. nuo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, atlikimo, dalį R. T. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, tinkamai perkvalifikavo pagal nuteistojo teisinę padėtį švelninantį įstatymą, motyvuotai pasisakė apie tai, kodėl perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką, skiriamos bausmės dydis, lyginant su nuosprendžiu paskirta bausme, nepakito. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors atleidus R. T. nuo bausmės atlikimo, paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis taip pat nesikeitė, Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018 yra išaiškinęs, kad net ir išteisinęs nuteistuosius dėl vienos nusikalstamos veikos (pagal analogiją – atleidęs nuteistąjį nuo bausmės), tačiau subendrinęs jiems paskirtas bausmes pagal kitus du BK straipsnius ir gavęs tą patį rezultatą kaip pirmosios instancijos teismas, įstatymo taikymo klaidos apeliacinės instancijos teismas nepadarė.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas savaime nesudaro pagrindo švelninti ar kitaip keisti nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių. Nuteistajam R. T. skundžiamoje nutartyje aptartais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra adekvačios, atitinka nuteistojo asmens ir padarytų veikų pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus nusikalstamas veikas nesikeitė paskirtų bausmių dydžiai, t. y. išliko tapatūs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų subendrintų bausmių dydžiams, bendrinti bausmes tarpusavyje ir su ankstesniais nuosprendžiais iš esmės nėra tikslinga, todėl nuteistojo R. T. prašymas sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi subendrintą bausmę atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, R. T. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), už kurią ji buvo nuteistas Vilniaus miesto aplinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.