Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, jog A. K., paveldėjęs po motinos mirties jos žemę Kaišiadorių r., Kruonio sen., Domeikiemio k., išdirbo ją ir apsėjo, nors galioja žemės nuomos sutartis, kuri yra sudaryta tarp jos ir A. K.. Tokiais savo veiksmais jis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, t. y. išdirbo ir apsėjo išnuomotą ūkininkui A. K. žemę, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 188 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino A. K. padariusį LR ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta neteisinga pažeidimo padarymo vieta, taigi kaltinimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra suformuluotas netinkamai, o institucija šios aplinkybės nepatikrino, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

LR ATPK 260 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma ir administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta. LR ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia klausimą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Sutiktina su apelianto argumentu, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime yra netiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta – Kaišiadorių r., Kruonio sen., Domeikiemio k., kuomet iš bylos duomenų matyti, jog pažeidimo padarymo vieta yra Kaišiadorių r., Kruonio sen., Krasų vs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis pažeidimas, nors ir yra reikšmingas LR ATPK 260 straipsnio prasme, tačiau nagrinėjamu atveju nesutrukdė apeliantui pasinaudoti teise į gynybą bei žinoti, kuo yra kaltinamas, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas viso proceso metu tiksliai suprato, jog yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio padarymo vieta yra Kaišiadorių r., Kruonio sen., Krasų vs.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateikta privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp nuomotojos E. G. K. ir nuomotojo A. K., kurioje nurodoma, kad išnuomojamas žemės sklypas, esantis Kaišiadorių r., Kruonio sen., Krasų vs. (b. l. 50), nuomos sutartis galioja iki 2016-07-23 (b. l. 51). Skunde, pateiktame Kaišiadorių rajono apylinkės teismui (b. l. 4), A. K. nurodo, jog tarp jo mamos ir A. K. buvo sudaryta ne viena žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat nurodo, kad A. K. pareiškime mini 2010-07-23 sutartį, o apklausos metu mini 2013-07-23 sutartį. Tačiau kaip matyti iš A. K. 2014-10-02 pareiškimo Kaišiadorių rajono policijos komisariatui, jis nurodo, kad tarp nuomotojos E. G. K. ir nuomotojo A. K. sudarytoje nuomos sutartyje yra išnuomojamas žemės sklypas, esantis Kaišiadorių r., Kruonio sen., Krasų vs., kuri galioja iki 2016-07-23. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas A. K. savo pareiškime, tiek Administracinė komisija prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime neteisingai nurodė žemės sklypo adresą, tačiau iš minėtų dokumentų matyti, jog viso proceso metu yra kalbama apie žemės sklypą, esantį ne Domeikiemio k., o Krasų vs. Jokios kitos sutarties, sudarytos tarp nuomotojos E. G. K. ir nuomotojo A. K., kurios galiojimas baigtųsi 2016-07-23 ar kuri būtų sudaryta dėl žemės sklypo, esančio Kaišiadorių r., Kruonio sen., Domeikiemio k., byloje nėra, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad yra kita, galimai tarp šių asmenų sudaryta, žemės nuomos sutartis, yra laikytina niekuo nepagrįsta jo prielaida. Apeliantas viso proceso metu galėjo susipažinti su byloje esančiais dokumentais ir matyti, jog vienintelė privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta jo motinos E. G. K. ir nuomotojo A. K., yra dėl žemės sklypo, esančio Kaišiadorių r., Kruonio sen., Krasų vs., nuomos, todėl nėra pagrindo manyti, kad Administracinės komisijos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015-01-07 nutarimas iš esmės yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Kaip ir nurodė apylinkės teismas, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013-07-23 tarp E. G. K. ir A. K. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis (b. l. 50), kurios nuostatos analogiškos 2010-07-23 Sutarties nuostatoms, išskyrus 2 punktą, kuriuo nustatyta, kad sutartis sudaroma trejiems metams iki 2016-07-23, taip pat 4 punktą, kuriuo žemės 1 ha kaina buvo nustatyta 150 Lt vietoj anksčiau sutartos 100 Lt už vieną žemės hektarą kainą. Tiek A. K., tiek ir A. K. patvirtino, kad 2013-07-23 sutartis buvo sudaryta siekiant joje nustatyti didesnę nuomos kainą, nei buvo sulygta 2010-07-23 sutartyje, todėl 2013-07-23 privačios žemės nuomos sutartis laikytina 2010-07-23 sutarties pakeitimu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. K. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisė į tinkamą teisinį procesą ir teisė į gynybą pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.