- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- TS-127-1057/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- S. D.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-259 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 13 metų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas ir S. D. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams. Bausmės pradžia: 2016 m. rugpjūčio 11 d. Bausmės pabaiga: 2025 m. rugpjūčio 11 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2021 m. vasario 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 2 metai 10 mėnesių 15 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-259 nuteistajam S. D. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 10 d. gautas nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 58-259. Skunde nurodo, kad S. D. nesutinka su (duomenys neskelbtini) pataisos namų skundžiamu Nutarimu ir mano, jog Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, bei nemotyvuotas. Komisija visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus S. D. asmeninius duomenis. Komisija visiškai nevertino jo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę, bei neatsižvelgė į tai, jog jis įvykdė visas komisijos rekomendacijas. Lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas - teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pažymi, jog S. D. jau yra atlikęs daugiau kaip 6 metus laisvės atėmimo bausmės. 2022 m. kovo 18 d. įvykusios Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, be to įvykdė ir individualiame socialinės rekomendacijos plane numatytas priemonės, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį t. y. visiškai atitinka BVK 157 straipsnio formalųjį pagrindą. Komisija nurodė, jog S. D. neturi stabilios, nuoseklios darbinės patirties, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog užsidirbdavo iš (duomenys neskelbtini) sektoriaus, taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), keletą mėnesių dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat buvo registruotas darbo biržoje, o šiuo metu užsiima individualia veikla. Iš Socialinio tyrimo išvados aiškiai matyti, jog S. D. vykdomųjų dokumentų dėl skolos neturi. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. sausio 14 d. dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbiai- Pasikeitimas“. 2020 m. gegužės 12 d. nuteistajam leista vykdyti apmokestinamą individualią veiklą - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos mėnesį kreipėsi dėl psichologo konsultacijų. 2022 m. rugpjūčio 16 d. atliko gerbūvio darbus: sutvarkė gyvenamąją sekciją Nr. (duomenys neskelbtini), dažė sienas, spinteles, kas de facto patvirtina, jog tokio pobūdžio darbais S. D. užsiėmė ir laisvėje. Nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo tiksliniuose ,,Asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ užsiėmimuose, kuriuos vedė resocializacijos skyriaus specialistė. 2022 m. rugsėjo 9 d. dalyvavo „Tarptautinės savižudybių prevencijos dienos“ minėjimui skirtame renginyje, bei nuolat dalyvauja įvairiuose užimtumo programuose. Pabrėžtina ir tai, jog S. D. 7 kartus paskatintas dėl nepriekaištingo elgesio pataisos įstaigoje. Taigi, kaip jau minima ir aukščiau Komisija nepagrįstai nenurodė aukščiau nurodomų teigiamų faktinių aplinkybių ir atsisakė patenkinti S. D. prašymą, nors jis stengėsi dirbti, prisideda prie gerbūvio tvarkymo darbų, sutvarkė kameros patalpas, o laisvėje turi galimybę įsidarbinti ir gauti legalias pajamas. Darytina išvada, jog S. D. įvairiausiais būdais stengėsi įrodyti, jog yra vertas Komisijos nutarimo, kuriuo jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, tačiau komisija nuolat nepagrįstai atsisako patenkinti nuteistojo prašymą. Lygtinio paleidimo komisijos Nutarime visiškai neįvertintas socialinis bendravimas su šeima, nepilnamečiu vaiku ir artimaisiais. Komisija neatsižvelgė į tai, jog S. D. turi garantuotą darbą, gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma ir intensyvi priežiūra. Iš Nutarimo tampa akivaizdu, jog pataisos namuose jis mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, dirbo. Šiuo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir yra įvykdęs rekomendacijas ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikalsiu, tačiau (duomenys neskelbtini) pataisos namų komisija, tikėtina sąmoningai neįvertino šių aplinkybių viseto, neatsižvelgė į teismų praktiką ir padarė visiškai priešingas išvadas. Komisija visiškai netinkamai įvertino S. D. asmenybę, norą dirbti ir elgesį bausmės atlikimo metu, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo institutą. Dar daugiau, Nutarime nepagrįstai nurodoma, jog nuo 2017 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje jis kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdant turto prievartavimą, veikiant nusikalstamame susivienijime ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Pateikti teismų praktikos pavyzdžiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmiausia pasisakytina, jog S. D. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Visgi, iš asmens bylos duomenų matyti, jog nutarimo tokiu numeriu nėra. 2022 m. rugsėjo 28 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė nutarimą Nr. 58-259. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida ir pasisakytina dėl 2022 m. rugsėjo 28 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 58-259.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. D. 2021 m. vasario 11 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant S. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų apskritai būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. S. D. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo S. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta S. D. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Pastebėtina, kad pirminio įvertinimo metu 2022 m. kovo 4 d. ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2022 m. rugsėjo 12 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar S. D. gali būti paleistas lygtinai.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. D. vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“; nuo 2022 m. gegužės 12 d. nuteistajam leista vykdyti apmokestinamąją individualią veiklą - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 16 d. atliko gerbūvio darbus, septynis kartus skatintas. Teismas pirmiau minėtas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, išleistas iš pataisos įstaigos, jau galėtų laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nors, kaip minėta anksčiau ir matyti iš asmens bylos, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 7 kartus, tačiau 1 kartą baustas. Nuteistajam nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos veiksniai – oficialios darbinės patirties stygius, neigiamas požiūris į darbus, darbinės patirtis stoka, nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir priemonėmis stygius, negebėjimas įsisavinti ir priimti savo negatyvios patirties stygius ir kt. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik S. D. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Svarbu paminėti ir tai, kad S. D. anksčiau teistas du kartus, nusikaltimai sunkėjo. Paskutinį kartą teistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurie įvykdyti organizuotoje grupėje. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu. Pažymėtina ir tai, kad S. D. 2013 m. jau buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir po lygtinio paleidimo padarė naujas nusikalstamas veikas. Išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą. Minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos formuoją bendrąją nuomonę teismui įvertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad yra glaudus ryšys su artimaisiais, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai neužkirto kelio jų padarymui. Todėl šios aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina nuteistojo pasiektą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Apibendrinant pažymėtina, jog skunde nuteistasis dėsto deklaratyvius teiginius bei abstrakčiai vadovaujasi teismų praktika, tačiau, kas yra svarbiausia – nepateikia jokių naujų, objektyvių įrodymų apie pasikeitusį savo požiūrį į darbą, visuomeninę veiklą, žalos atlyginimą ir visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog gali likusią dalį bausmės atlikti lygtinio paleidimo metu ir ateityje jis nebenusikals. Ir nors skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog S. D. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas vienbalsiai. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus S. D. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo S. D. skundo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-259.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-259.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.