Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Ingai Patapaitei,

2017 m. lapkričio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 25 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundas atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas, Administracija) dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5605 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ panaikinimo, įpareigojimo atsakovą pakartotinai išspręsti klausimą dėl būsto šildymo, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos skyrimo, 100 000 Eur turtinės žalos bei 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP1-5605 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ (b.l.12), kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šioje byloje priimtų nagrinėtų reikalavimų apimtis ir šios bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2017 m. liepos 25 d. nutartimi (b. l. 2 - 5).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 70 – 73), prašydama, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., skirti jai karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją. Prašyme – paraiškoje pareiškėja nurodė, jog jos įsiskolinimas už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį siekia apie 20 000 Eur ir informuoja, jog nėra sudariusi sutarčių dėl skolos už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį apmokėjimo, kadangi komunalinių paslaugų tiekėjai nesutinka, kad jiems būtu mokama po 1 Eur į mėnesį. Prašyme – paraiškoje pažymėta, jog pareiškėja nepateikė su AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ sudaryto įsiskolinimų grąžinimo grafiko ir (ar) teismo sprendimo dėl skolos priteisimo (b. l. 73). Skyrius išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. gegužės 9 d. prašymą – paraišką 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-5605 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ nutarė neskirti pareiškėjai karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos. Teisiniu sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1 ‚Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Pinginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T2-5 redakcija).

Dėl 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5605 teisėtumo ir pagrįstumo

Paramos įstatymo 5 straipsnis numato šias piniginės socialinės paramos rūšis: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Pagal Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Vadovaujantis Paramos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją. Aprašo 3 punkte numatyta, jog dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys ir vieni gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą ar nuomojantys būstą Klaipėdos miesto savivaldybėje (jeigu kreipiamasi dėl kompensacijų), arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos mieto savivaldybėje, kreipiasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį ir pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jo priedus.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, reikalaujamos formos prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti pateikė tinkamam subjektui t. y. Skyriaus Socialinių išmokų poskyriui. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra ginčo tarp proceso šalių, kad pareiškėja atitinka Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, tačiau analizuojant Skyriaus 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5605 turinį, o taip atsiliepimo į skundą argumentus, akivaizdu, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėja neįvykdė Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos, o būtent per nustatytą terminą nepateikė jai prašymo - paraiškos pateikimo metu įteiktame informaciniame lapelyje nurodytų dalies trūkstamų dokumentų, būtinų sprendžiant klausimą dėl socialinės paramos skyrimo. Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato reikalavimų besikreipiančiam būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pateikti duomenis, kad su komunalinių paslaugų teikėjais yra sudaryta sutartis (sutartys) dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismo sprendimą, kuriuo priteista apmokėti skolas už komunalines paslaugas.

Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis numato, kad savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo - paraiškos pateikimo dieną ir prašymą - paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo - paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus. Paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo.

Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog asmuo siekiantis gauti piniginę socialinę paramą privalo per vieną mėnesį nuo prašymo – paraiškos pateikimo pateikti visus reikalingus dokumentus, o jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų savivaldybės administracija privalo priimti sprendimą neskirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos arba nutraukti jos teikimą.

Iš 2017 m. gegužės 9 d. prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti turinio matyti, kad pareiškėja nepateikė dalies piniginei socialinei paramai gauti reikalingų dokumentų, kuriuos ji buvo įpareigota pateikti: 1) su AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ sudarytus įsiskolinimo grąžinimo grafikus ir (ar) teismo sprendimą dėl skolos priteisimo arba dokumentus patvirtinančius, jog įsiskolinimai apmokėti; 2) turto pardavimo iš varžytinių aktą. 2017 m. birželio 1 d. pareiškėja atvyko į Skyrių ir pateikė turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau analizuojant byloje esančius rašytinius dokumentus nustatyta, jog pareiškėja per vieną mėnesį nuo prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti pateikimo ir informacinio lapelio jai įteikimo, nepateikė su AB „Klaipėdos vanduo“ bei AB „Klaipėdos energija“ sudarytų sutarčių dėl dalies skolos apmokėjimo pagal grafiką arba (ir) teismo sprendimų, kuriuose komunalinių paslaugų tiekėjų naudai ir pareiškėjos priteistos skolos už komunalines paslaugas arba dokumentų patvirtinančių, kad įsiskolinimai yra apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nagrinėdama pareiškėjos prašymą – paraišką savo iniciatyva kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“ prašydama suteikti informacijos ar su pareiškėja yra sudarytas įsiskolinimų grąžinimo grafikas. Iš AB „Klaipėdos energija“ 2017 m. birželio 5 d. pateiktos informacijos (b. l. 102) matyti, jog susitarimas su T. Ž. dėl įsiskolinimų grąžinimo grafiko sudarymo nėra sudaryta, įsiskolinimas už šilumos energiją, iš viso siekia 806.58 Eur ir jis susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., iš pareiškėjos nėra priteistas. Pažymėtina, kad pareiškėja aukščiau nurodytų aplinkybių neneigia, tačiau teigia, kad šiuo metu jos mėnesinės pajamos siekia tik 81.60 Eur, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ atsisako sudaryti įsiskolinimų grąžinimo grafikus.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2941-328/2016, tenkino AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį ir iš T. Ž. ieškovei priteisė įsiskolinimą susidariusį už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugą laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7398-769/2016, iš dalies tenkino ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį ir iš pareiškėjos priteisė skolą susidariusią už karštą vandenį laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes T. Ž. turėjo visas galimybes įvykdyti Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, tačiau šios prievolės neatliko.

Kaip jau ir minėta pareiškėja skunde akcentuoja, kad dėl sunkios materialinės padėties bei turimų sveikatos problemų 2017 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjai pateikė prašymą, kuriame prašoma institucija pačiai iš komunalinių paslaugų tiekėjų išsireikalauti visus piniginei socialinei paramai reikalingus dokumentus. Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punktas teigia, kad viena iš piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigų yra pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą darytina išvada, jog asmuo siekiantis gauti piniginę socialinę paramą turi prievolę pateikti visus socialinei paramai gauti reikalingus dokumentus ir teisės aktai nenumato atsakovui pareigos pačiam kreiptis į komunalinių paslaugų tiekėjus dėl trūkstamos informacijos pateikimo.

Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar skirti pareiškėjai kompensacijas, ar ne. 2017 m. gegužės 9 d. pareiškėjai teikiant prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir jį užregistravus buvo įteiktas informacinis lapelis su informacija apie trūkstamus dokumentus. Kaip jau paminėta pareiškėja 2017 m. birželio 1 d. pateikė tik vieną iš informaciniame lapelyje nurodytų dokumentų – turto pardavimo iš varžytinių aktą, kitų trūkstamų dokumentų nustatytu laiku nepateikė, todėl savivaldybės administracija priėmė sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos. Taigi Pareiškėjai nepateikus įrodymų apie sudarytas skolų apmokėjimo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir priimtus teismo procesinius sprendimus dėl įsiskolinimų priteisimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą neskirti pareiškėjai kompensacijų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Teismas įvertinęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5605 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ turinį, pripažįsta, jog minėtas individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Teismas, nenustatė ir kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl naikinti priimto sprendimo bei tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo - įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo - nėra pagrindo. Įvertinus aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, Paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos T. Ž. skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-5605 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl būsto šildymo, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos skyrimo pareiškėjai.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pareiškėja skunde taip pat prašė iš priteisti iš atsakovo 100 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo 2017 m. liepos 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nustatyta neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.