- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 2-790-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09870-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- Genovaitei I, G. I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., S. P., V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai Genovaitei I. S. ir jos atstovui adv. Z. Burbai, suinteresuotiems asmenims: R. Ž., S. P., neatvykus V. S. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. I. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: R. Ž., S. P., V. S. ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. I. S. su pareiškimu 2014-12-11 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po jos vyro K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014-06-22, priimti. Pareiškėja teigė, kad jos vaikai R. Ž., S. P. ir V. S. į jiems priklausančią tėvo palikimo dalį nepretenduoja. Atskirai nurodė, kad po velionio vyro K. S. mirties pasikeitus teisės aktams ji įgijo turtinę teisę į velioniui vyrui neišmokėtos pensijos dalį. Dėl atsiradusio palikimo ji kreipėsi į vietos notaro biurą, tačiau notarė jai paaiškino, kad įpėdinė yra praleidusi 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą atsiradusiam palikimui priimti. Kadangi velionis sutuoktinis turto ar testamento nepaliko, todėl ji ir anksčiau per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą bei paveldėjimo teisės byla dėl vyro palikimo nebuvo pradėta. Be to pareiškėja yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų.
Pareiškėjos G. I. S. atstovas paaiškino teismui, kad tik pasikeitus teisės aktams pareiškėja įgijo teisę į velionio vyro K. S. vardu atsiradusį palikimą. Tačiau įstatymo nustatytą terminą ji yra jau praleidusi, todėl kreiptis į vietos notaro biurą pareiškėja nebegali. Papildomai paaiškino teismui, kad iki velionio vyro mirties pareiškėja reikalų susijusių su palikimo priėmimu neturėjo. Kadangi ji jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Be to prašė teismo pripažinti, kad terminą kreiptis į vietos notaro biurą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, tuo pačiu atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būseną. Prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, kadangi ji nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų tvarkymą. Pareiškėja papildomai nurodė, kad jokie kiti suinteresuoti asmenys nepretenduoja į jos vyro palikimą ir jie palikimo nėra priėmę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Ž. paaiškino teismui ir pareiškime nurodė, kad neprieštarauja motinos prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam palikimui priimti. Tuo pačiu teigė, kad į motinos vardu atsiradusį palikimą, tai yra į jai priklausančią palikimo dalį ji nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo S. P. paaiškino teismui ir pareiškime nurodė, kad neprieštarauja motinos prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam palikimui priimti. Tuo pačiu teigė, kad į motinos vardu atsiradusį palikimą, tai yra į jai priklausančią palikimo dalį ji nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo V. S. teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad neprieštarauja motinos prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo VMI teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nereiškia pretenzijų į palikėjo palikimą, neprieštarauja, kad pareiškėjai terminas būtų atnaujintas ir prašė teismo procesinį sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Pareiškėjos G. I. S. vyras K. S. mirties dieną jokio turto neturėjo, tačiau jam buvo mokoma senatvės pensija, kuri atitinkamą laiko terminą buvo mokoma sumažinto dydžio. Pažymėtina, kad yra paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradusios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis.
Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.
Kaip matyti pagal byloje esančius duomenis, palikėjas K. S. pasikeitus teisės aktams įgijo turtinę teisę į jam negrąžintos pensijos dalį, kuri buvo sumažinta pagal anksčiau priimtus teisės aktus. Velioniui neišmokėtos pensijos dalis yra 527,29 Eur arba 1 820,64 Lt (5 b.l.). Palikėjas mirė 2014-06-22 (4 b.l.). Po velionio vyro K. S. mirties tik buvusi sutuoktinė pareiškėja G. I. S. išreiškė valią priimti jo palikimą, tai yra jam neišmokėtos pensijos dalį, o kiti įpėdiniai savo valios dėl to neišreiškė. Vietos notaro biure iki pareiškėjos sutuoktinio palikimo atsiradimo, nebuvo pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionio K. S. palikimą (6 b.l.). Pareiškėja G. I. S. yra velionio K. S. buvusi sutuoktinė (3 b.l.), o kiti įpėdiniai jiems priklausančios tėvo palikimo dalies atsisako (18, 20-23 b.l. 7).
Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.
Kaip jau minėta velionio K. S. palikimą sudaro jam neišmokėtos pensijos dalis (5 b.l.). Pakeitus teisės aktus po palikėjo mirties, jo vardu atsirado palikimas į jam neišmokėtos pensijos dalį. Pareiškėja anksčiau po velionio vyro mirties kaip įpėdinė į vietos notaro biurą nesikreipė, kadangi tuo metu jokio velionio palikimo nebuvo. Teisės aktų nuostatos pagal kurias palikėjui yra grąžinama neišmokėtos pensijos dalis įsigaliojo daugiau kaip po trijų mėnesių po palikėjo mirties.
Visos aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinė G. I. S. apie būsimą palikimą ir jos paveldėjimo teisę į jį sužinojo tik 2014-11-27 kuomet jai VSDFV Šiaulių skyrius išdavė pažymą po velionio vyro mirties. Tačiau dėl praleisto įstatymo nustatyto termino ji nebegali realizuoti savo teisės ir kreiptis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui į atsiradusį palikimą gauti. Dėl to šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja G. I. S. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui priimti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai ir sutuoktinis. Pareiškėja G. I. S. būdama mirusio vyro teisėta įpėdine (CK 5.13 str.), įgijo teisę paveldėti palikėjo K. S. vardu atsiradusį palikimą (5 b.l.). Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai G. I. S. priklauso paveldėjimo teisę į velionio vyro K. S. palikimą, kurį sudaro neišmokėta pensijos dalis (5 b.l.). Palikimo atsiradimo dieną įpėdinė G. I. S. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę ir šį jos teisė turi būti ginama atnaujinant jai įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notaro biurą. Kadangi tik viena iš pretendenčių į palikimą, tai yra pareiškėja išreiškė valią priimti po velionio vyro mirties atsiradusį palikimą, tuo pačių pripažintina, kad tik ji turi paveldėjimo teisę.
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis nuo tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjai G. I. S. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusio velionio vyro K. S. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai G. I. S. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjai Genovaitei I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notaro biurą, atsiradusiam palikimui po jos vyro K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014-06-22, priimti.
Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.