Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nuteistojo R. T. gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas G. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas I. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas M. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas A. A. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas V. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams,

pagal BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 4 d. bausmes subendrinus paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo ir 2015-04-09 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2015-06-11 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2015-10-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausme (9 metai 22 dienos), prie neatliktos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant šiuo ir 2015-04-09 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas švelnesnes bausmes, R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. P. (B.), E. J., G. D., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su S. P. (B.), G. D., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suklastojo dokumentą ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2013 m. liepos 30 d., R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) , paskambinus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), G. K., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kad parduoda savo vardu registruotą automobilį ,,SAAB 9-5“, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir G. D., kurioms 2013 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, apgaule, teigiant, kad skambinęs telefonu G. D. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys iki 2013 m. rugpjūčio 18 d., įtikinus perduoti automobilį, tokiu būdu įgijo svetimą turtą – G. K. priklausantį automobilį ,,SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1593 Eur (5500 Lt) vertės, su registracijos liudijimu, kuris R. T. nurodymu buvo parduotas (duomenys neskelbtini) mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

be to, R. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su S. P. (B.), G. D., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suklastojo dokumentą ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2013 m. liepos 31 d., R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), I. M., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kad parduoda savo vardu registruotą automobilį ,,Opel Omega“, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir G. D., kurioms 2013 m. liepos 31 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiajam I. M. apgaule, teigiant, kad skambinęs telefonu G. D. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per 30 dienų bei suklastojant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, įrašant joje tikrovės neatitinkantį pirkėjo adresą – „(duomenys neskelbtini)“, įtikino nukentėjusįjį I. M. perduoti automobilį ir tokiu būdu įgijo svetimą turtą – I. M. priklausantį automobilį ,,Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2606,58 Eur (9000 Lt ) vertės, su registracijos liudijimu, kuris R. T. nurodymu buvo parduotas (duomenys neskelbtini) mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

be to, R. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su S. P. (B.), G. D., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis suklastojo dokumentą ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2013 m. rugpjūčio 2 d., R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), M. S., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kad parduoda savo motinos D. K. vardu registruotą automobilį ,,VW Golf”, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir G. D., kurioms 2013 m. rugpjūčio 2 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie prekybos centro “ (duomenys neskelbtini) ” esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiajam M. S. apgaule, teigiant, kad skambinęs telefonu G. D. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per savaitę, bei suklastojant paprastąjį vekselį, įrašant jame tikrovės neatitinkantį pirkėjo adresą – „(duomenys neskelbtini)“, įtikino nukentėjusįjį M. S. perduoti automobilį ir tokiu būdu įgijo svetimą turtą – M. S. priklausantį automobilį ,,VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4199,50 Eur (14500 Lt) vertės, su registracijos liudijimu, kuris R. T. nurodymu buvo parduotas (duomenys neskelbtini) mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

be to, R. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su S. P. (B.), G. D., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suklastojo dokumentą ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2013 m. rugpjūčio 3 d., R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), A. A., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kad parduoda savo motinos D. K. vardu registruotą automobilį ,,Audi A6”, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir G. D., kurioms 2013 m. rugpjūčio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nukentėjusiajam A. A. apgaule, teigiant, kad skambinęs telefonu G. D. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per 30 dienų bei suklastojant paprastąjį vekselį, įrašant jame tikrovės neatitinkantį pirkėjo adresą – „(duomenys neskelbtini)“, įtikino nukentėjusįjį A. A. perduoti automobilį ir tokiu būdu įgijo svetimą turtą – A. A. priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1737,72 Eur (6000 Lt) vertės, su registracijos liudijimu, kuris R. T. nurodymu buvo parduotas (duomenys neskelbtini) mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

be to, R. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su S. P. (B.), E. J., kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, suklastojo dokumentą ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2013 m. rugpjūčio 11 d., R. T., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) V. K., pasiskelbusiam internetinėje svetainėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kad parduoda savo vardu registruotą automobilį ,,Mersedes Benz”, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą sutarė dėl automobilio pirkimo bei davė tolimesnius nurodymus kaip apgaule užvaldyti automobilį S. B. ir E. J., kurioms 2013 m. rugpjūčio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. K. apgaule, teigiant, kad skambinęs telefonu E. J. vyras dirba statybose ir baigęs darbus gaus atlyginimą ir už perkamą automobilį atsiskaitys per 60 dienų bei suklastojant paprastąjį vekselį, įrašant jame neegzistuojantį pirkėjo adresą – „(duomenys neskelbtini)“ įtikino nukentėjusįjį V. K. perduoti automobilį ir tokiu būdu įgijo svetimą turtą – V. K. priklausantį automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1100,55 Eur (3800 Lt) vertės, kuris R. T. nurodymu buvo parduotas (duomenys neskelbtini) mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Apeliaciniame skunde R. T. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., išteisinti. Jeigu teismas manys, kad pripažintas kaltu yra pagrįstai, prašo kaip įmanoma daugiau sušvelninti bausmę, bausmes bendrinti palankesniu apėmimo būdu ir bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2010-12-22 nuosprendžiu, subendrinti visų teismų nuosprendžius, įskaityti į bausmę laiką, kurį yra atlikęs nuo 2008-06-04. Nuteistasis tvirtina, kad BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų nedarė, buvo pataisos namuose ir dokumentų suklastoti, jų panaudoti tikrai negalėjo. Mano, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., nuteistas nepagrįstai. Taip pat nepagrįstai nuteistas ir dėl BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Dėl šio nusikaltimo savo kaltės nepripažino ir šiuo metu neprisipažįsta, kadangi nesukčiavo. R. T. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prašė, kad būtų atliktas balso atpažinimas, ištirtos skambučių balso išklotinės, kad išsiaiškinti, ar jis skambino automobilių savininkams. Tačiau į tokius prašymus nei tyrėjas, nei teismas nekreipė dėmesio. Nuteisė remiantis tik S. B. parodymais, kurie yra melagingi. S. B. teigia, kad pinigus už automobilius pervesdavo į banko sąskaitas, už kurias jau yra prisipažinęs apelianto brolis K. T. ir už kurias yra nuteistas. Teismas bylos iki galo ir pilnai netyrė, nesiaiškino, kodėl S. B. teigė, kad pinigus į banko sąskaitas vedė apelianto nurodymu.

Teismo posėdyje nuteistojo R. T. gynėja advokatė V. Bradulskienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (5 nusikalstamos veikos) numatytus nusikaltimus. Nuteistojo įsitikinimu, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. T. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisėjų kolegija neturi motyvų jas paneigti. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas, skirtingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, savo išvadas dėl R. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas grindė ne tik S. P. (B.) parodymais, bet ir iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis. Teismas išsamiai išanalizavo kaltinamųjų G. D., E. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, nukentėjusiųjų I. M., G. K., A. A., V. K., liudytojų M. K., G. L., P. M., BPK 276 str. tvarka pagarsintais liudytojo M. S., parodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos. Taip pat pirmosios instancijos teismas išvadas dėl R. T. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus grindė ir nuosprendyje detaliai aprašytais ir išanalizuotais rašytiniais įrodymais. Teismas vertino ir nuteistojo R. T. duotus paaiškinimus, tačiau pagrįstai juos vertino kritiškai, kaip gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Savo nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis apeliantas iš esmės grindžia savo subjektyvių byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nenurodydamas jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo skunde dėstomus samprotavimus dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, negu juos vertina apeliantas, nuosprendyje padarytų išvadų nedaro neteisingomis ar nepagrįstomis. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal nustatytas taisykles, vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu. Nagrinėjamu atveju apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai ar nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.

Apeliantas skunde tvirtina, kad BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo jis negalėjo padaryti, kadangi tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, dokumentų tikrai negalėjo klastoti, tačiau tokie teiginiai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos teisingai. BK 300 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. R. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dokumento suklastojimą, kuris šiuo atveju pasireiškė žinomai melagingų duomenų įrašymu į tikrą dokumentą – vekselį. Nuteistojo argumentas, kad jis tuo metu, kai buvo klastojami dokumentai, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl klastoti dokumentų negalėjo, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius šią veiką nepaneigia. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. T. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su S. P. (B.), G. D. ir E. J. ir, kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, R. T. buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Jo vaidmuo klastojant dokumentus šiuo atveju pasireiškė nurodymų, kokius žinomai melagingus duomenis įrašyti į vekselį, davimu. Aplinkybė, kad R. T. nurodytus žinomai melagingus duomenis į vekselius faktiškai įrašė kitas asmuo, jo, kaip organizatoriaus, kaltės padarius BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nešalina. Jokių kitų argumentų, kodėl mano, kad pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai, R. T. skunde nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neturėdama teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius šią veiką, nuosprendžio motyvų dar kartą nekartoja.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinka ir nuteistojo skundo teiginiai, kad jis dėl sukčiavimo nuteistas remiantis tik melagingais S. P. (B.) parodymais. Kai jau minėta, teismas savo išvadas dėl R. T. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus grindė ne tik S. P. (B.) parodymais, bet ir kitais įrodymais: kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais duomenimis, kurie skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašyti, išanalizuoti ir tinkamai įvertinti. S. P. (B.) viso proceso metu nuosekliai tvirtino kad pradėjus bendrauti su R. T. šis nurodė, kad užsiima automobiliais, sakė, kad reikia žmogaus, kuris pasirašinėtų vekselius. Perkant automobilius su R. T. nuolat buvo palaikomas ryšys. Jo nurodymu ji skambindavo automobilių pardavėjams, susitardavo dėl susitikimo, automobilių pirkimo metu R. T. sakydavo, kokį adresą, kokią sumą vekseliuose įrašyti. Netikėti S. P. (B.) parodymais teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi jos nurodytos aplinkybės neprieštarauja iš kitų įrodymų šaltinių gautiems duomenims, kiti įrodymai jas patvirtina. Visi nukentėjusieji, apklausiami teisme, patvirtino, kad dėl automobilio pirkimo su jais iš pradžių susisiekdavo vyras, kuris nurodydavo, kad apžiūrėti automobilio atvažiuos kiti asmenys (sesuo, žmona, pusseserė). Susitikti su pardavėjais vykdavo S. P. (B.), G. D. ir E. J., prisistatydavo pardavėjams skambinusio vyro giminaitėmis. Apžiūrėjus automobilius taip pat būdavo kažkam skambinama, kaip nukentėjusieji suprato – vyriškiui, kuris prieš tai telefonu tarėsi dėl automobilio pirkimo. Visos šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad sukčiavimo organizatorius buvo R. T., kuris, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, šiuo atveju automobilius, žinodamas, kad už automobilius savininkams nebus sumokėta, nurodydavo šios nusikalstamos veikos bendrininkams, kokius veiksmus atlikti, kad tikslas būtų pasiektas. Aplinkybė, kad dėl automobilių pirkimo su S. P. (B.) telefonu bendraudavo būtent R. T., įrodyta ne tik S. P. (B.) nuosekliais ir neprieštaringais parodymais, bet ir kitais objektyviais duomenimis: skambučių išklotinėmis, informacija iš (duomenys neskelbtini), duomenimis apie abonento prisijungimą prie konkrečios celės. Šiais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-08-07 S. P. (B.) bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. T.. Tuo pačiu metu bendravimas intensyviai vyko tiek su šiuo abonentu, tiek su nukentėjusiaisiais, iš kurių, panaudojant apgaulę, buvo perkami automobiliai. Nukentėjusieji patvirtino, kad dėl automobilių telefonu iš pradžių susisiekdavo vyras, kuris skambindavo iš numerio (duomenys neskelbtini), nurodydavo, kad pirkti automobilio atvažiuos žmona su seserimi, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Netrukus nukentėjusiesiems iš šio abonento būdavo skambinama ir, kaip nustatyta, skambindavo S. P. (B.). Nukentėjusiajam V. K. dėl automobilio buvo skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus neplaninę kratą (duomenys neskelbtini), kurioje bausmę atlieka R. T., buvo surastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip paaiškėjo atlikus tyrimą, buvo naudotasi SIM kortelėmis, kurių abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 1, t. y. tie patys, iš kurių buvo susisiekta su nukentėjusiaisiais dėl automobilių pirkimo ir bendrauta su S. P. (B.). Iš skambučių išklotinių nustatyta, kad abonentas nusikalstamų veikų metu nuolat registravosi toje pačioje celėje, veikiančioje (duomenys neskelbtini) kur yra (duomenys neskelbtini). Nuteistasis R. T. iš (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2013-07-29 iki 2013-08-12 (tuo metu, kai buvo vykdomos nusikalstamos veikos), konvojuotas nebuvo. Įvertinęs šių duomenų visumą, palyginęs juo su S. P. (B.), kitų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, logišką, faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad R. T., iš anksto žinodamas, kad už perkamus automobilius jų savininkams nebus sumokėta, padedant kitoms šioje byloje nuteistoms bendrininkėms, automobilius nupirko pažadant atsiskaityti vėliau, tačiau už juos nesumokėjo, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Tokie T. T. veiksmais teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Skunde dėstomi nuteistojo samprotavimai, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, teismo padarytų išvadų nepaneigia.

Nuteistasis skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos iki galo ir pilnai netyrė, tačiau nenurodo, kokie įrodymai byloje liko neištirti ir neįvertinti, kokios teisiškai reikšmingos aplinkybės liko nenustatytos. Kolegijai pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nuosprendyje padarytos išvados abejonių nekelia, o vien ta aplinkybė, kad nuteistojo netenkina jo atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių.

Neatitinkančiais tikrovės kolegija laiko apelianto skundo motyvus, kad teismas ignoravo jo prašymus atlikti balso atpažinimą ir ištirti skambučių išklotines. Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad nuteistasis ar jo gynėja tokio prašymo bylos nagrinėjimo metu nereiškė, baigiamųjų kalbų metu abejonės dėl paminėtų aplinkybių taip pat nebuvo išsakytos. Nagrinėjamu atveju teismui pakako objektyvių įrodymų išvadoms dėl R. T. kaltės padarius BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus pagrįsti, nebuvo pagrindo abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad su nukentėjusiaisiais ir su S. P. (B.) dėl automobilių pirkimo ir dokumentų klastojimo, duodant atitinkamus nurodymus, bendravo R. T.. Nors nuteistasis savo kaltės nepripažino ir neigė jam inkriminuotų veikų aplinkybes, tačiau, įvertinęs kitus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R. T. parodymus ir jais, darydamas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesivadovavo. Kartu pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų asmens kaltės klausimui išspręsti. Neabejotina, kad šiuo atveju teismui pakako įrodymų R. T. kaltei pagrįsti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl R. T. kaltės padarius BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, paisė BPK 20 str. reikalavimų, vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, juos vertino nešališkai, atsižvelgdamas į visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Visi įrodymai byloje išanalizuoti ir tinkamai įvertinti, išvados pagrįstos nustatytomis bylos aplinkybėmis, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas vienais įrodymais grindė savo išvadas, o kitus atmetė, kaip nepatikimus, nuosprendyje nurodyti. Aukštesnysis teismas su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis pilnai sutinka.

Apeliaciniame skunde nuteistasis reiškia alternatyvų prašymą: sušvelninti bausmę. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai, bausmę paskyrė atsižvelgęs tiek į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. Skiriant bausmę buvo įvertinta tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti tyčiniai, nesunkūs nusikaltimai, R. T. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, pataisos namų charakterizuojamas neigiamai ir pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, didesnes, negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas bausmę švelninti. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

Nuteistasis skunde prašo bausmes bendrinti palankesniu, apėmimo, būdu. Kolegija pažymi, kad bausmės pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, buvo bendrinamos taikant apelianto nurodomą apėmimo būdą, t. y. vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 p. numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Už šias atskiras veikas tarpusavyje apėmimo būdu subendrintos bausmės buvo bendrinamos BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, t. y. visas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas ir tarpusavyje apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimą reglamentuojančios BK normos šiuo atveju buvo pritaikytos tinkamai.

Nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-06-04 iki 2010-06-22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015-10-02 nuosprendžiu, paskirta bausme. Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu, kuris buvo subendrintas su Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendžiu, į paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas R. T. suėmime išbūtas laikas nuo 2008-06-04 iki 2010-06-22, t. y. tas laikas, kurį nuteistasis prašo įskaityti į bausmės laiką savo apeliaciniame skunde. Skundžiamu Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinama ir su jau minėtu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su skunde nurodomu Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nuosprendžiu, todėl dar kartą bendrinti jau subendrintą bausmę ir įskaityti suėmime išbūtą laiką, kuris jau yra įskaitytas, nėra teisinio pagrindo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. T., išlaidas sudaro 81,07 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 81,07 Eur, iš nuteistojo R. T. nepriteisti.