Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1956-03-12 Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, gyvenantis Čižiūnų kaime, Trakų rajone, dirbantis UAB „Kovas“ darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 140 str. 2 d., 138 str. 1 d.

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1981-03-02, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis Čižiūnų kaime, Trakų rajone, dirbantis UAB „Kovas“ darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2005 m. liepos 19 d. tarp 20 ir 24 val., būdamas neblaivus, aptikęs savo žmoną T. V., J. N. namuose, esančiuose Paukšteliškių kaime, Trakų rajone, įtaręs ją neištikimybe su kartu girtavusiais J. N. ir S. V. ir dėl to supykęs, su pertraukomis tyčia sudavė J. N. rankomis ir kojomis 22 smūgius į galvą, po 5 į krūtinę ir nugarą, metaliniu strypu sudavė 2 smūgius į pakaušį, 1 į krūtinę, 2 į juosmenį, 2 kartus užšoko ant gulinčio J. N., tuo padarydamas pastarajam daugybinius odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, juosmens dešinėje pusėje, muštines žaizdas dešiniojo antakio išorinio galo projekcijoje, pakaušyje, daugybines poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, pilve nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, nosies kaulų lūžį, dešiniojo VI ir kairiųjų VI, VII, XI, VII-X šonkaulių lūžius, plaučių sumušimą, kraujo išsiliejimą tuščiosios žarnos pasaite, kas sukėlė J. N. hemoraginį – trauminį šoką, pasireiškusį kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, oro susikaupimu krūtinplėvės dešinėje pusėje ir krūtinės ląstos dešinėje – paodyje bei kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Tokiu būdu A. V. nužudė kitą žmogų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Be to, kaltinamieji A. V. ir G. D., veikdami bendrininkų grupėje, būdami neblaivūs, tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, J. N. namuose supykę ant S. V. (A. V. įtaręs žmonos neištikimybę su pastaruoju, o G. D., kerštaudamas dėl savo nepilnametės sesers, buvusios S. V. sugyventinės mirties) sudavė pastarajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam kairio antakio, viršutinės lūpos muštinės žaizdas bei smegenų sukrėtimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais A. V. ir G. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Taip pat, kaltinamasis A. V. 2005-07-19 tarp 20 ir 24 val. suradęs savo žmoną T. V. J. N. namuose girtaujančią su S. V. ir J. N., supykęs ant jos sudavė pastarajai daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai galvos ir veido sumušimą, smegenų sukrėtimą, sėdmenų nubrozdinimus bei devintojo dešinės pusės šonkaulio lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė T. V. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis A. V. dėl T. V. ir S. V. sužalojimų prisipažino pilnai, dėl J. N. tyčinio nužudymo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad 2005-07-19 užėjo pas kaimynus (duomenys neskelbtini). Ten buvo K. ir jo žmona, Gintaras ir H. Z., visi jie gėrė alkoholinius gėrimus. K. pasakė, kad jo žmona kažkur kaime girtauja. Tada jis paprašė G. Z., kad šis jį nuvežtų paieškoti V.. Jie apsilankė pas Baliukonienę, Daumantienę, vėliau pas Noreiką. Vinickienę surado pastarojo namuose girtą gulinčią lovoje. Supykęs jis sudavė žmonai keletą kartų ir išvažiavo pas Kaminskus, kur vėl gėrė alkoholinius gėrimus. P. K. atėjo ir D.. Po kurio laiko kartu su Z. ir D. vėl nuvažiavo pas N.. Šis pasakė, jog V. jo namuose nėra. Jis pastūmė N., nuo ko tas parkrito, įėjęs į namą sudavė keletą smūgių V., po to spintoje rado V., kurią taip pat mušė. D. įėjo į namą iš paskos ir sudavė smūgius V., aiškinosi su juo, be to mušė ir N.. Po to jis tempė V. į lauką, kai į namą įėjo G. Z., rankoje turėjo metalinį strypą, su kuriuo sudavė V., po to N.. V. lauke kažkur pasislėpė, rado ją žolėje ir nutempė į automobilį. G. Z. pasakė, jog „nemokate muštis“ ir kad „reikia suduoti kontrolinį smūgį“. Sugrįžęs po 10 minučių, pasakė: „dabar viskas, galim važiuoti“. Po kurio laiko prie automobilio atėjo H. Z., tuomet G. Z. paklausė, kur šis padėjo metalinį strypą, Henrikas pasakė, kad išmetė, tuomet Gintaras liepė jam eiti strypo ieškoti. Vėl visi nuvažiavo pas Kaminskus, ten gėrė. Pripažįsta, jog V. sudavė apie 10 smūgių, V. sudavė daug smūgių, pyko ant jos kam ši girtauja ir yra jam neištikima. N. iš viso sudavė apie 10 smūgių rankomis ir kojomis, metalinio strypo neturėjo ir juo nieko nemušė, ant parkritusio N. nešokinėjo ir niekam nesakė, jog ant parkritusių asmenų šoko lambadą. Važiuojant į parodymų patikrinimą, G. Z. reikalavo, jog jis prisipažintų dėl metalinio strypo panaudojimo.

G. D. parodė, kad 2005-07-19 išgėrė su V., po to abu nuvažiavo į namus. Vėliau jis atėjo pas K., ten buvo V., Gintaras ir H. Z. bei Kaminskai, visi gėrė. Po kurio laiko jis paprašė G. Z. parvežti į namus. Šis sutiko. Išvažiavo keturiese – abu Z., jis ir V.. Sustojus prie N. namų, V. paprašė padėti parvežti į namus žmoną. Įėjus į namą, pamatė N. gulintį ant grindų prie krosnies. Ž. V. rado spintoje ir ėmė ją mušti. Jis nuėjo į kitą kambarį, kur gulėjo V., sudavė jam du smūgius. V. mušė ir V. K. V. mušė N. jis nematė. Jis padėjo V. išvešti į lauką žmoną. Prie automobilio stovėjo G. Z., H. Z. miegojo, buvo girtas ir iš automobilio nebuvo išlipęs. G. Z. paėmęs kažkokį daiktą nuėjo link namo, po to sugrįžęs pasakė „Taip reikėjo“ ir Henrikui padavė kažkokį pailgą daiktą. Važiuojant atgal Gintaras paklausė Henriko, kur šis padėjo strypą. Henrikas pasakė, kad išmetė, tada Gintaras jam liepė išlipti ir ieškoti; G. D. teigimu, N. jis nemušė, su juo nekonfliktavo. G. Z. N. name nematė.

Motyvuojamoji dalis

A. V. ir G. D. kaltę įvykdžius nusikaltimus patvirtina byloje surinkti įrodymai –specialistų išvados, liudytojų parodymai ir kt.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad 2007-07-20 Paukšteliškių k. Trakų raj. J. N. gyvenamajame name – virtuvėje, aptiktas jo lavonas su daugybiniais išoriniais kūno sužalojimais. Apžiūros metu virtuvėje ir kambaryje aptikti ir paimti pėdsakų, panašių į kraują pavyzdžiai, 32 metrų atstumu nuo J. N. namo aptiktas metalinis strypas, susuktas į skudurą (1 t. 16-32 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad J. N. mirtis įvyko nuo daugybinių kūno sužalojimų, pasireiškusių odos nubrozdinimais veide, krūtinėje, juosmens dešinėje pusėje, muštinėmis žaizdomis dešiniajame antakyje, pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis veide, galvos plaukuotoje dalyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, nosies kaulų lūžiais, dešinio VI ir kairiųjų VI, VII, XI (viengubais), VII-X (dvigubais) šonkaulių lūžiais, plaučių sumušimu, kraujo išsiliejimu tuščiosios žarnos pasaite. Tas komplikavosi hemoraginiu-trauminiu šoku, pasireiškusiu kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, į kairę krūtinplėvės ertmę, oro susikaupimu krūtinplėvės dešinėje pusėje ir krūtinės ląstos dešinėje – poodyje, kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu.

J. N. lavone konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniajame sėdmenyje ir kairėje alkūnėje bei poodinės kraujosruvos rankose ir kojose vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai padaryti prieš keliasdešimt minučių – keletą valandų iki mirties mažiausiai 38 smūgiais, iš kurių 24 – į galvą, 6 – į krūtinę, 2 – į pilvą, 5 – į nugarą ir 1 – į juosmenį.

5 sužalojimai: dvi muštinės žaizdos pakaušyje, odos nubrozdinimas krūtinėje ir du odos nubrozdinimai juosmens dešinėje, galėjo būti padaryti suduodant smūgius paimtu iš įvykio vietos metaliniu strypu; poodinės kraujosruvos pilve, kraujo išsiliejimas tuščiosios žarnos pasaite galėjo būti padaryti žalojusiam asmeniui užšokant nukentėjusiajam ant pilvo (1 t. 35-46 b.l., 2 t. 174-176, 179-181 b.l., 6 t. 81-83 b.l., 8 t. 40-41, 43-44 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad T. V. 2005-07-19 buvo padarytas galvos sumušimas, abiejų sėdmenų nubrozdinimai, smegenų sukrėtimas, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir dešinio IX-to šonkaulio lūžis, kuris įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau 3 trauminių poveikių (smūgių). Tikėtina, kad sužalojimai sėdmenyse ir veide buvo padaryti daugybiniais poveikiais, tačiau tikslesnio skaičiaus nustatyti negalima (2 t. 25-27 b.l., 8 t. 14-16 b.l.).

Iš 2006-01-10 specialisto išvados seka, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo įvykio vietoje 2005-07-20 įvykio vietos apžiūros metu rasto flanelinio audeklo, į kurį buvo susuktas metalinis strypas, rastas įtariamojo A. V. kvapas, bet nerasti įtariamųjų G. D., G. Z. ir H. Z. kvapai (2 t. 140-143 b.l.).

Iš 2006-02-03 specialisto išvados matyti, kad paimtuose iš J. N. virtuvės pavyzdžiuose, kaladės, kėdės ir pečiaus durelių yra J. N. kraujas. Namo kambariuose bei ant G. D. marškinėlių aptiktas T. V. kraujas. Ant dviejų paklodžių, marškinių, veidrodžio, grindų, pavyzdžiuose iš kambario bei ant A. V. marškinių ir sportinių kelnių, G. D. kelnių yra S. V. kraujas (2 t. 107-126 b.l.).

Iš 2005-11-23 specialisto išvados matyti, kad ant vienos iš grindų lentų nuopjovų, paimtos iš J. N. namo kambario įvykio vietos apžiūros metu, užsifiksavęs avalynės pėdsakas paliktas bato, kurio pado reljefas analogiškas G. D. batams (2 t. 148-151 b.l.).

N. S. V. parodė, kad 2005-07-19 jis kartu su T. V. ir J. N. pastarojo namuose vartojo alkoholį. Vakare, gerokai apsvaigęs nuėjo miegoti. Kas vyko toliau neprisimena, nes sąmonę atgavo tiktai ligoninėje, kur suprato, kad J. N. namuose jis buvo sumuštas. Kas jį sumušė, o taip pat kas sumušė ir nužudė J. N. jis nežino, nes nieko nematė. Pretenzijų jį sužalojusiems asmenims neturi.

N. T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005-07-19, dienos metu nuėjo į J. N. namus, kur kartu su juo bei S. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Dar nesutemus į J. N. namus atvažiavo jos vyras A. V., kartu su juo buvo G. D. bei anksčiau jai nepažįstami Gintaras ir H. Z.. A. V. ją J. N. namuose sumušė ir išvažiavo, kitų nelietė. Maždaug po 2 valandų jie visi sugrįžo. Ji pasislėpė nuo vyro spintoje, tačiau pastarasis ją surado ir ištraukęs pradėjo mušti rankomis, o pargriovęs ant grindų spardė į įvairias kūno vietas bei tampė už plaukų. Vienu metu jai pavyko nuo A. V. pasprukti ir ji nubėgo į namo kiemą, tačiau buvo sugauta ir mušama kieme. Kiti vyrai buvo likę name. Būdama namo kieme, ji girdėjo, kaip namo viduje rėkė J. N. ir S. V.. A. V., baigęs ją mušti, sugrįžo į namą ir ten vėl girdėjosi riksmai. Po kiek laiko visi keturi iš namo išėjo, vyras ją įsodino į automobilį ir išvežė pas K. į Čižiūnų kaimą, kur R. K. jai davė drabužius, nes jos buvo suplėšyti. V. G. ir H. Z. ją nuvežė į T. N. namus, kur jie ir liko nakvoti. Ryte ji nutarė nueiti į J. N. namus, nes ten paliko savo rankinę su pinigais bei dokumentais. Jai priėjus, kažkokia moteris pasakė, kad J. N. nužudytas (2 t. 17-18 bl.).

Kadangi nukentėjusioji T. V. 2006-08-28 mirė (6 t. 29 b.l.) jos parodymai sutinkamai su BPK 276 str. 1 d. 1 p. buvo perskaityti.

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad jos motina gyveno asocialų gyvenimą, girtavo, po keletą dienų negrįždavo namo, šeima rūpinosi tėvas. T. V. mirė. Prieš mirtį ji su tėvu susitaikė, atleido jam už tai, kad 2005-07-19 jis ją sumušė.

N. S. S. parodė, kad J. N. buvo jos tėvas. Jo mirties aplinkybių nežino, žinojo, jog tėvas bijojo V.. Prašo patenkinti civilinį ieškinį – turtinei žalai atlyginti 6000 Lt, neturtinei žalai – 50 000 Lt.

Liudytojas G. Z. parodė, kad 2005-07-19 su pusbroliu Henriku lankėsi pas Kaminskus gyvenančius Trakų rajone. Ten buvo ir V. bei D., visi gėrė alkoholinius gėrimus. V. paprašė nuvežti jį paieškoti žmonos, nes ji kaime kažkur gėrė. V. užpylė kuro ir jie važinėjo, ieškojo V. Kai grįžo iš vieno namo, pasakė, jog žmoną rado ir ją sumušė. Po to vėl grįžo pas K, toliau gėrė, D. paprašė nuvežti namo. Važiavo jis, Z. H., V. ir D.. V. V. paprašė sustoti ir su D. nuėjo į sodybą. Jis su Henriku pasiliko automobilyje, pastarasis miegojo. Maždaug po 10-15 minučių išlipo iš automobilio, girdėjo namo viduje duslius garsus. V. su D. atitempė į automobilį sumuštą moterį, o patys grįžo atgal į namą. Nesulaukęs jų, nuėjo pasižiūrėti. Virtuvėje pamatė gulintį ant žemės, dejuojantį žmogų. Kambaryje buvo kitas žmogus. D. buvo vienoje patalpoje, o V. – kitoje. Kažkuris iš jų atrodė V. virtuvėje spardė gulintį žmogų. Tada jis grįžo prie automobilio; neužilgo atėjo V. su D., kažkuris kalbėjo, kad sušoko lambadą. Sugrįžus pas K. V. šaukė, kad užmuš žmoną, todėl nuvežė ją nakvoti pas kaimynus. Jo automobilyje buvo metalinių strypų, tačiau jis strypo nebuvo paėmęs ir nieko nemušė, kad reikėtų suduoti kontrolinį smūgį, nesakė. Parodymų su V. jis nederino ir neprašė jų keisti.

Liudytojas H. Z. parodė, kad 2005-07-19 su Gintaru atvyko pas K., ten buvo girtaujama. Jis greitai pasigėrė, nuėjo miegoti į automobilį. Nieko neprisimena, atsibudo sekantį rytą kažkokiame vienkiemyje.

Liudytojas E. L. (Trakų PK pareigūnas) parodė, jog 2005-07-20 dalyvavo sulaikant kaltinamuosius. S. V. pasakė, kad jis pasikarščiavo, o D. nekaltas. A. Z. dalyvavimą įvykyje niekas nekalbėjo.

Liudytojas D. G. (Trakų PK pareigūnas) dalyvavęs sulaikant D. ir V., parodė, kad sulaikymo metu abu kaltinamieji jau žinojo, jog N. miręs. V. sakė, kad jis yra kaltas. Jokių kitų asmenų galėjusių dalyvauti nusikaltimo padaryme pavardžių neminėjo.

Liudytojas V. L. (policijos pareigūnas) davė analogiškus parodymus kaip E. L. ir D. G.. Be to, V. L. parodė, kad specializuotu automobiliu vežant asmenis atlikti parodymų patikrinimą vietoje, būna patalpinti kiekvienas atskirai, tarpusavyje laisvai bendrauti jie negalėjo.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2005-07-19 pas juos atvažiavo vyro pažįstami Z., po to atėjo V., visi išgerdinėjo, vienu metu buvo kažkur išvažiavę, grįžę vėl gėrė. Po to, atėjo D.. Po kurio laiko Z., V. ir D. vėl išvažiavo, kai grįžo – V. buvo išsigandęs, sakė, jog ten kur jie buvo, liko vienas ar du lavonai. Automobilyje buvo sumušta Vinickienė. Bijodama dėl pastarosios prašė Z. jos į namus nevežti, nes V. ją dažnai mušdavo.

Liudytojas H. K. miręs, todėl jo parodymai posėdyje buvo perskaityti BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad išgertuvių metu girdėjo V. sakant „tikriausiai du lavonai, o trečia sėdi mašinoje“. Kitą dieną jis sužinojo, kad nužudytas N. ir sumuštas V. (1 t. 53-54 b.l.).

Teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas J. P. patvirtino anksčiau paminėtas išvadas dėl J. N. mirties priežasties bei lavone rastų sužalojimų. Eksperto nuomone, specialisto išvadose konstatuoti kai kurie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant metaliniu strypu, o poodinės kraujosruvos pilve bei kraujo išsiliejimas tuščiosios žarnos pasaite galimai užšokant ant nukentėjusiojo. Dėl sužalojimų galvoje didelio skaičiaus neįtikėtina, kad juos galėjo pasidaryti N. pats krisdamas ir atsitrenkdamas į krosnies dureles. Plaučių sužalojimas, žarnų pasaito plyšimas griūnant nesusidaro. J. N. lavono kraujyje rastas alkoholio kiekis leidžia manyti, kad skausmo pojūčiai nukentėjusiajam buvo sumažėję.

Specialistės V. V. ir J. A. patvirtino odorologinio tyrimo išvadą. Jos paaiškino, kad atliekant šį tyrimą šuns reakcija tikrinama ne mažiau 3 kartus. Objektas gali išlaikyti 2-3 žmonių kvapus. Šuo ant tyrimui pateikto objekto – flanelinio audeklo skiautės aptiko V. kvapą, tačiau neaptiko kitų asmenų kvapų.

Teismo posėdyje 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu buvo pagarsinti kaltinamųjų parodymai, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu 2005-07-22 įtariamasis A. V. parodė, kad 2005-07-19, apie 19 val., po darbo, parduotuvėje išgėręs alaus ir degtinės, nuėjo pas H. K., kur pamatė anksčiau nepažįstamus Gintarą ir H. Z.. Išgertuvių metu, iš H. K. sužinojęs, kad ilgą laiką negrįžtanti namo jo žmona Tatjana yra pas J. N., paprašė G. Z. jį ten nuvežti. Iš pradžių apsilankė pas J. A., kuri patvirtino, kad T. V. išvažiavo pas J. N.. Pastarojo name suradęs žmoną ir supykęs, ją stipriai sumušė ir su G. Z. grįžo pas H. K.. Vėliau, jau atėjus G. D., kartu su juo ir Z. dar kartą nuvažiavo pas J. N.. Nustūmęs duris atidariusį J. N., apieškojo namą. Dideliame kambaryje aptiko S. V., kuriam sudavė kelis smūgius. Žmoną rado pasislėpusią spintoje ir vėl ją sumušė, smūgius sudavė į įvairias kūno vietas, tampė ją kambaryje už plaukų. Be to, J. N. jis smūgiavo ir kojomis. Jis matė, kad G. D. kambaryje mušė S. V., ir taip pat spardė kojomis J. N.. G. Z. buvo užėjęs į namą ir sudavė S. V. ir J. N. metaliniu strypu po vieną smūgį. Ar buvo į namą užėjęs H. Z., jis neprisimena. Jis jokio strypo neturėjo ir juo nieko nemušė. J. N. jis viso sudavė apie 10 smūgių. Sugrįžus pas K. T. V. jis nemušė, paprašė G. Z. nuvežti ją namo, tačiau automobilis prie jo namo nesustojo ir kažkur nuvažiavo. Jis su G. D. nakvojo savo namuose, o ryte nuvažiavo į darbą (4 t. 83-85, 110-111 b.l.).

Šiuos parodymus A. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t. 98-109 b.l.).

2005-08-22 papildomos apklausos metu A. V. pakeitė parodymus G. Z. dalyvavimo klausimu, teigdamas, kad G. Z. su strypu rankoje buvo nuėjęs vienas J. N. namo link jau po to, kai jis ir G. D. grįžo į automobilį (4 t. 110-111, 116 b.l.). Šiuos parodymus A. V. patvirtino apklausos metu 2006-03-03, teigdamas, kad namo viduje jis G. Z. nematė (4 t. 118-119 b.l.).

2006-11-06 papildomos apklausos metu A. V. teigė, kad atvažiavus prie J. N. namo antrą kartą, į namą užėjo jis pats, G. D. bei kartu ir G. Z.. Pastarasis buvo užėjęs į didelį kambarį, kur buvo S. V. ir sudavė jam vieną stiprų smūgį į kojas. Be to, G. Z. strypu sudavė vieną smūgį ir J. N. ir dar mažiausiai vieną kartą spyrė koja (8 t. 111-127 b.l.). Dalyvauti akistatoje su G. D. A. V. atsisakė (8 t. 135 b.l., 9 t. 37-41 b.l.).

Teismo posėdyje perskaičius išdėstytus parodymus, A. V. negalėjo paaiškinti jų prieštaringumo atskirais klausimais, teigė, kad teisingus parodymus davė teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu G. D. parodė, kad sudavė S. V. kelis smūgius į veidą, kiek kartų neprisimena. Be to, jis matė A. V. kruvinas rankas, o suteptus krauju drabužius A. V. paslėpė (9 t. 100, 101 b.l.).

Kitos apklausos metu G. D. parodė, kad 2005-07-19, po 21 val. Kaminskų namuose vartojo alkoholį su A. V. ir anksčiau jam nepažįstamais Z.. Gerokai apsvaigęs, paprašė G. Z. pavežti jį namo. To paties pasiprašė ir A. V.. Be to, pastarasis dar norėjo užsukti į J. N. namus ir pasiimti savo žmoną T. V.. A. V. jam sakė, kad jau ten buvo nuvažiavęs su Gintaru ir H. Z.. Kartu su A. V. jis užėjo į J. N. namą, kur matė pastarąjį gulintį ant grindų virtuvėje, ar jis buvo sužalotas, tamsoje nematė. Kambaryje lovoje gulėjo girtas S. V., kuriam jis delnu sudavė vieną kartą į krūtinę, kad jis nesikištų į V. – ų reikalus, ir liko stovėti prie jo. Matė, kad A. V. spintoje surado savo žmoną ir ištraukęs ją, pradėjo mušti. Po to, supykęs A. V. priėjo prie J. N., priekaištavo, kad pastarasis santykiavo su jo žmona ir pradėjo jį mušti. Po to mušė S. V.. Taip ir lakstė nuo vieno prie kito ir visus daužė, t.t. ir kojomis. Jam pavyko nuraminti A. V. ir jie kartu išvedė T. V. prie automobilio. Jo manymu, A. V. sudavė J. N. apie 10 smūgių. Tuo metu buvęs lauke G. Z. pasakė, kad jie nemoka mušti ir reikia suduoti kontrolinį smūgį. Tai pasakęs, jis vienas nuėjo į J. N. namą, rankoje turėjo armatūros strypą (4 t. 9-10, 20-21, 38-41 b.l.).

2006-08-23 apklausos metu G. D. nurodė, kad G. Z. rankoje laikė ilgą, ploną daiktą, ką tiksliai, pasakyti negalėjo (7 t. 73-74 b.l.).

2006-11-07 apklausos metu G. D. parodė, kad S. V. jis sudavė vieną kartą delnu ne į krūtinę, o į veidą (8 t. 104-108, 109 b.l.).

Savo parodymus G. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t. 26-33 b.l.).

Įvertinusi anksčiau išdėstytus įrodymus kolegija laiko įrodyta, kad A. V. tyčia nužudė J. N. – sudavė jam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis, geležiniu strypu bei užšokdamas ant parkritusio nukentėjusiojo kūno. Kaip matyti, kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau kolegija šią jo poziciją vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. N. galėjo sužaloti kiti asmenys. Kaip seka iš A. V. nenuoseklių parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atskirų apklausų metu jis parodė neva matęs kaip G. Z. metaliniu strypu mušė V. ir N., vėliau teigė nematęs ar Z. buvo užėjęs į namą, tik matęs, kad G. Z. nešinas strypu nuėjo į N. namo (4 t. 119 b.l.), kaltinamasis negalėjo nuosekliai paaiškinti parodymų keitimo priežasčių, painiojosi savo parodymuose, aiškindamas tai dideliu susijaudinimu, kad įvykio metu buvo tamsu, kad praėjo daug laiko po įvykio ir pan. Vertinant A. V. poziciją, atsižvelgiama ir į tai, kad jis sekančią dieną po įvykio sulaikymo metu nekalbėjo, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo kiti asmenys, neminėjo Z. pavardžių, teigė, jog D. nekaltas ir kad jis mušė tik V.. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai E. L., D. G., V. L.. Kolegijos nuomone, sprendžiant A. V. kaltės klausimą svarbi ir odorologinio tyrimo išvada. Kaip jau buvo minėta, tyrimo metu ant audeklo, į kurį buvo suvyniotas įvykio vietos apžiūros metu netoli N. namų rastas strypas, aptiktas A. V. kvapas. Kitų asmenų – H. Z. ar G. Z. kvapų nerasta. Kritiškai vertinti G. Z. parodymus nėra pagrindo. Atsižvelgiama ir į tai, jog išskyrus A. V. niekas kitas (G. D. ar H. ir G. Z.) nebuvo priešiškai nusiteikę J. N. atžvilgiu ir neturėjo pagrindo panaudoti smurtą. Tokią išvadą patvirtina ir paties A. V. parodymai, būtent, kad J. N. namuose suradęs girtaujančią žmoną ir pamatęs pusnuogį J. N., supyko ant pastarojo ir įtarė, jog jis ir S. V. galėjo su T. V. lytiškai santykiauti, dėl tos priežasties ir mušė nukentėjusiuosius. Antrą kartą atvykęs dar labiau supyko ant J. N., nes šis pamelavo, kad V. jo namuose nėra. Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų R. K., R. K. parodymais, kad sugrįžęs iš N. namų V. sakė: „tikriausiai yra du lavonai, o trečia sėdi automobilyje. Kaip matyti iš G. Z. parodymų, A. V. sakė, jog susitvarkė su žmona bei dviem vyrais, kad ant jų sušoko lambadą. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie tai, kad dalis sužalojimų J. N. lavone galėjo būti padaryti ant jo užšokant. Kaip žinia, J. N. lavonas surastas ant grindų, A. V. pripažino spardęs nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į tai, jog A. V. įvykio metu buvo girtas ir dėl to gali kai kurių savo veiksmų neprisiminti bei į objektyvius bylos duomenis paneigiančius jo gynybinę poziciją, kolegija laiko, jog A. V. pagrįstai kaltinamas mušęs J. N. geležiniu strypu bei dalį sužalojimų padaręs užšokant kojomis ant nukentėjusiojo.

Kolegijos nuomone, A. V., suduodamas J. N. smūgius į įvairias kūno dalis, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į jo gyvybę, numatė, jog gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. kaltinamasis nužudė J. N. veikdamas netiesiogine tyčia.

Tačiau kolegija laiko, kad kvalifikuoti A. V. veiką dėl J. N. gyvybės atėmimo kaip įvykdytą kankinant nukentėjusįjį ar kitaip itin žiauriai, nėra pagrindo. Kaip žinia, sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika, kankinimu pripažįstami kaltininko veiksmai sukeliantys dideles fizines ar dvasines nukentėjusiojo kančias, atimant gyvybę itin skausmingu būdu, tyčiojantis iš nukentėjusiojo ir pan., jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Kaip seka iš bylos, A. V. tyčia nebuvo nukreipta nužudyti J. N. itin žiauriai ar jį kankinant; be to, teismo medicinos ekspertas posėdyje pripažino, kad dėl girtumo nukentėjusiojo skausmo pojūčiai buvo susilpnėję. Dėl paminėto A. V. veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad S. V. atžvilgiu smurtą, būdami supykę, pavartojo abu kaltinamieji – A. V. įtardamas, kad jo žmona buvo jam neištikima su nukentėjusiuoju, o G. D. kerštaudamas už prieš keletą metų nusižudžiusią seserį, gyvenusią su S. V..

Iš teismo medicinos specialisto išvadų seka, kad S. V. 2005-07-19 buvo padaryti daugybiniai galvos ir veido sumušimai, kairio antakio ir viršutinės lūpos muštinės žaizdos, smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t. 1-4 b.l., 6 t. 92-94 b.l.).

Kaip jau buvo minėta, abu kaltinamieji savo kaltę dėl S. V. sužalojimo pripažino iš dalies, tačiau akivaizdu, jog iki įvykio nukentėjusysis nebuvo sužalotas; įvykio metu jį mušė būtent kaltinamieji, o ne kiti asmenys.

Tačiau kolegija laiko, kad šiame nusikalstamos veikos epizode A. V. ir G. D. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., nes duomenų patvirtinančių, jog S. V. buvo kankinamas nėra, pats nukentėjusysis įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, pretenzijų kaltinamiesiems nereiškia, kad būtų jautęs didelį skausmą nenurodė.

Taip pat, kolegijos nuomone, nekyla abejonių, jog A. V. supykęs ant T. V. už jos girtavimą su J. N. ir S. V., su pertraukomis tyčia sudavė jai daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš A. V. parodymų, savo kaltę dėl T. V. sužalojimo prisipažino, jo kaltę patvirtina anksčiau išdėstyti kaltinamojo G. D. bei liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada (2 t. 25-27 b.l., 8 t. 14-16 b.l.). A. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Kaip žinia, asmenys pagal BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d. atsako tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas. Todėl nors nukentėjusysis S. V. dėl A. V. ir G. D., o I. V. dėl A. V. veiksmų pretenzijų neturėjo, byla šiuo pagrindu negali būti nutraukta. Kolegija nenustatė pagrindo kaltinamųjų atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės šioje kaltinimo dalyje kaip susitaikiusius su nukentėjusiaisiais. Pirma, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, antra, kolegija neturi pagrindo manyti, jog A. V. ir G. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skirdamas A. V. ir G. D. bausmes, teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamųjų įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, veikos motyvus, kaltininkų asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

A. V. įvykdė labai sunkų bei du nesunkius nusikaltimus.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kolegija, skirdama A. V. bausmę, be kita ko atsižvelgia į tai, jog jis teigiamai charakterizuojamas, anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, rūpinasi dukra, nusikaltimų padarymui neabejotinai turėjo įtakos tai, kad jo žmona vedė asocialų gyvenimo būdą, girtavo, negrįždavo į namus, nesirūpino šeima. Vienok, A. V. įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės neatstatomos, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko tikslinga A. V. skirti laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę nei BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkis. Remiantis BK 63 str. 5 d. 2 p., kadangi A. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, skiriant jam galutinę bausmę taikytinas apėmimo principas.

G. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas girtas ir tai įtakojo nusikaltimo padarymą. G. D. ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis charakterizuojamas neigiamai. Teismui buvo pateikta teigiama charakteristika iš jo darbovietės.

Kolegija, atsižvelgusi į visas reikšmingas bylos aplinkybes, laiko tikslinga G. D. skirti įstatymo (BK 140 str. 1 d.) sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Neturtinė žala, remiantis CK 6.250 str. 2 d. atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sunkumai ir t.t. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir pan., taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir pavojingumo kriterijus. Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes šioje byloje kolegija laiko tikslinga nužudytojo J. N. dukros S. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos kaip pagrįstą bylos duomenimis, tenkinti pilnai ir priteisti jai iš A. V. 6000 Lt. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 30000 Lt.

Valstybinės ligonių kasos ieškiniai už T. V. gydymą (714 Lt) ir už S. V. gydymą (714 Lt) tenkintini.

Nukentėjusioji I. V. atsisakė nuo ikiteisminio tyrimo metu T. V. pareikšto civilinio ieškinio.

Remiantis išdėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., taisyklėmis, bausmes subendrinti taikant dalinio sudėjimo ir apėmimo principus ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti A. V. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2005-07-20 iki 2006-09-22.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Į bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2005-07-20 iki 2006-09-22 ir G. D. laikyti atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje panaikinti. Dokumentus grąžinti G. D..

P. V. teritorinei ligonių kasai iš A. V. 714 Lt už T. V. gydymą ir solidariai iš A. V. ir G. D. 714 Lt už S. V. gydymą.

Iš dalies patenkinti S. S. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. V. 6000 Lt turtinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: metalinį strypą, 3 vokus su nuorūkomis, grindų nuopjovas, 6 tepinėlius, kaladę, lentelę, plaktuką medine rankena, 2 paklodes, marškinius ir marškinėlius paimtus iš J. N. namų nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Grąžinti A. V.: rudos spalvos basutes, mėlynas sportines kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis, moterišką baltos spalvos striukę.

Grąžinti G. D.: rudos spalvos pusbačius, mėlynus džinsus, džinsinę striukę, žalius marškinėlius.

H. Z. grąžinti: juodus pusbačius, rudos spalvos sportines kelnes, sportinę striukę, marškinėlius trumpomis rankovėmis.

G. Z. grąžinti: rudos spalvos pusbačius, mėlynus marškinėlius, sportines kelnes, pilką striukę.

S. S. grąžinti: kėdę, veidrodį, vyrišką juodos spalvos striukę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.