Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, išnagrinėjęs R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant pažeidėjui,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 56P-78205369-16 kuriame nurodyta, kad R. P. pasisavinimo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, t.y. 2016-08-11 tiksliai nenustatytu laiku, pažadėjęs D. V. išsiųsti sutartas prekes – dvi poras kedų – bei gavęs iš nukentėjusiojo 91,70 €, jam prekių neišsiuntė tokiu būdu pasisavinimo būdu pagrobė 91,70 €, t.y. smulkų svetimą turtą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Pažeidėjas teismo posėdyje parodė, kad jam pravedė pinigus už dvi poras sportinių batelių -kedų, kuriuos buvo prižadėjęs atsiųsti. Jis buvo paskelbęs jog pardavinėja sportinius batelius-kedus. Jam už kedus į sąskaitą pervedė 91,70 eurų sumą. Minėtų kedų jis pats neturi. Jis tiktai žmogui, kuris nori kedų, juos užsako iš puslapio ALBEXPRES.O. U. kad prekė būtų išsiųsta užsakovų adresu. Ar prekės pasiekia žmogų, ar prekes žmogus gauna, niekados nesidomėjo. Pilnai savo kaltę pripažįsta, kad minėtų kedų negavo šis žmogus. Tačiau pasidomėjęs sužinojo, kad kedai jam buvo atsiųsti ir jis jų neatsiėmė pašte. Todėl praėjus nustatytam terminui gedai buvo grąžinti į internetinę parduotuvę. Iš R. P. gautus pinigus jam grąžino.

LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.).

LR ATPK 257 str. įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal LR ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. LR ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad LR ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, t.y. dėl to, kad R. P. 2016 m. rugpjūčio 11 d. gavo 91,70 € už iš D. V. ir kad šie pinigai buvo sumokėti už perkamus sportinius batelius (kedus).

Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir pats R. P.. Kita vertus, teismo nuomone, vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog R. P. veikė tyčia. Visos administracinės teisenos metu R. P. pripažino, kad gavo pinigus už parduodamas prekes, tačiau teismui pateikė įrodymus, kad minėtos prekės buvo užsakytos, jos buvo atsiųstos į Anykščių paštą 2016-09-12, tačiau 2016-10-25 grąžintos siuntėjui, kadangi užsakovas prekių neatsiėmė pašte. Taip pat teismui pateikti įrodymai, kad R. P. pinigus D. V. grąžino.

Tokiu būdu, teismo nuomone, netikėti R. P. duotais parodymais teismui nėra pagrindo, kadangi aplinkybių, paneigiančių minėtus parodymus nenustatyta.

Teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina R. P. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jo veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t.y. nėra nustatyta tyčia pasisavinti smulkųjį svetimą turtą (į jo sąskaitą pervestus pinigus). Kaip minėta, veika numatyta LR ATPK 50 str. pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaip minėta, veika numatyta LR ATPK 50 str. pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. Pagal LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu R. P. administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 50 str. bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286-287 str. ir 291-293 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą