- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-197-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mados žaidimai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mados žaidimai“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11205-528/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mados žaidimai“, trečiasis asmuo antstolė A. A., dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-5) ir prašė pripažinti, jog atsakovė 4 300,55 Lt sumą gavo neteisėtai; taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovės 4 300,55 Lt, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teisme 2009-07-22 buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rodiklis“, tą pačią dieną visam bendrovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdytas išieškojimas iš jos turto pagal vykdomuosius dokumentus. Nepaisydama teisme paduoto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, antstolė vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje nesustabdė ir atsakovei neteisėtai pervedė 4 300,55 Lt sumą. Kadangi minėta pinigų suma buvo išieškota pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, ji turėtų būti grąžinta ieškovei, tačiau atsakovė jų negrąžino.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 64-67) ieškinį patenkino visiškai: pripažino, kad atsakovė 4 300,55 Lt sumą gavo neteisėtai bei taikė restituciją – priteisė iš atsakovės ieškovei 4 300,55 Lt sumą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės 129 Lt žyminio mokesčio bei 26,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2009-07-22 iki 2009-09-08 įskaitytinai išieškojimui iš UAB „Rodiklis“ turto galiojo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas – turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas, todėl visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš UAB „Rodiklis“ turto (lėšų), turėjo būti sustabdyti, o išieškotų iš skolininko lėšų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje, kol jos neišmokėtos išieškotojams (kreditoriams), nereiškė vykdymo procedūrų pabaigos. Nurodė, kad ĮBĮ nustatytas draudimas iki bankroto bylos iškėlimo vykdyti atsiskaitymus yra imperatyvus, o jo galiojimas bei taikymas nepriklauso nei nuo to, kaip bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas, nei nuo kitos šalies ar antstolės žinojimo arba nežinojimo apie nustatytą draudimą. Ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2009-09-01 nutartimi atsisakė iškelti UAB „Rodiklis“ bankroto bylą, negalėjo reikšti bankroto procedūros metu antstolio atliktų vykdymo procese draudžiamų veiksmų įteisinimo, nes tokia teismo nutartis neturi retroaktyvaus poveikio iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir sukelia tik išieškojimo atnaujinimą, t. y. reiškia, kad iki vykdomosios bylos sustabdymo atlikti teisėti vykdymo veiksmai tęsiami toliau, o neteisėti – atliekami iš naujo. Pažeidus ĮBĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir įmonei neteisėtai atsiskaičius su vienu iš kreditorių, net jeigu neteisėtą atsiskaitymą su kreditoriumi atliko ne pati įmonė, o vykdymo veiksmus – šiuo atveju išieškojimą iš skolininkės UAB „Rodiklis“ lėšų – atlikusi antstolė, situacija iš esmės yra analogiška, o toks, nors ir priverstinis, skolininkės prievolės vykdymas, yra neteisėtas bei negali sukelti teisėtų padarinių. Kadangi reikalavimo dalyku esantis turtas buvo gautas neteisėto veiksmo pagrindu, tai konstatavęs tokio veiksmo neteisėtumą, teismas ab initio taikė CK šeštos knygos X skyriuje įtvirtintas restitucijos taisykles. Nurodė, kad XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, netaikytinos, nes šiuo atveju restitucijos pakako.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė (b. l. 74-77) prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju buvo atliktas formalus pažeidimas – 4 300,55 Lt skola nuo ieškovės sąskaitos buvo nurašyta teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Rodiklis“ iškėlimo ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Jei antstolė vykdomųjų dokumentų pagrindu būtų lėšas iš skolininkės sąskaitos nurašiusi ir išmokėjusi atsakovei ne laikotarpiu kai UAB „Rodiklis“ turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o iš karto po 2009-09-01 teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB „Rodiklis“ bankroto bylą, įsiteisėjimo, ginčo dėl antstolės veiksmų nebūtų kilę. Be to, antstolė apie pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Rodiklis“ iškėlimo nežinojo, tačiau bankas, nors ir žinodamas apie tai, minėtą sumą iš ieškovės sąskaitos nurašė;Minėtas formalus pažeidimas negali būti pagrindu taikyti restituciją pagrįstai teismo įsakymo pagrindu išieškotoms lėšoms. Antstolė šią sumą būtų sėkmingai išieškojusi ir po teismo nutarties atsisakyti iškelti UAB „Rodiklis“ bankroto bylą įsiteisėjimo, nes bendrovė yra moki;Taikydamas restituciją teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teisėtus kreditorės lūkesčius, kuriuos nulėmė teismo įsakymo atidavimas vykdymui. Už šį procesą kreditorė neatsako, todėl reikalavimas grąžinti jai išieškotas lėšas, neatitinka pagrįstų jos lūkesčių. Nors išieškota suma nėra didelė, jų išmokėjimas gali turėti neigiamos įtakos apeliantės veiklai, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų lėšų išieškojimo būtų pažeisti kurio nors kito UAB „Rodiklis“ kreditoriaus interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (b. l. 81-85) prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė neginčija fakto, jog antstolė išieškojimą atliko pažeisdama ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies imperatyvias nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepanaikina pasekmių, kurias sukėlė neteisėti antstolio veiksmai. Laikinosios apsaugos priemonės UAB „Rodiklis“ turtui Turto arešto aktų registre buvo įregistruotos 2009-07-22, t. y. tą pačią dieną pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, arešto pagrindu nurodant ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl antstolė, turėdama plačius jai suteiktus įgaliojimus, privalėjo šią informaciją matyti. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nebuvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, nes kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti galimai nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus, bei apsaugoti skolininko interesus. Tokie apribojimai yra imperatyvūs, todėl paneigiant juos, būtų paneigiami bendri bankroto procedūrų principai. Kadangi pinigai apeliantei buvo pervesti neteisėtai, jie privalo būti grąžinti į ieškovės sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas neneigia, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė - teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimas buvo patenkintas skolininkės atžvilgiu antstolei atlikus priverstinius veiksmus būtent pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, tačiau apeliantas mano, kad 4300,55 Lt skolos nurašymas nuo UAB „Rodiklis“ sąskaitos yra tik formalus pažeidimas, kuomet Kauno apygardos teismo 2009-09-01 nutartimi UAB „Rodiklis“ iškelti bankroto bylą buvo atsisakyta, todėl ši suma būtų vis tiek nurašyta nuo skolininkės sąskaitos, tik vėliau, todėl prašo atsižvelgti ir į kreditoriaus teisėtus lūkesčius, nes išieškotos lėšos jau yra panaudotos.
Kolegija sutinka su apeliantu, kad ĮBĮ įtvirtintas draudimas priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirtas bankrutuojančios įmonės turto padalijimui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata vertintini kaip imperatyvieji ribojimai. Šiuos ribojimus pažeidžiantys atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; kt.). Kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai taikė imperatyvias teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad antstolė ginčijamus vykdymo veiksmus atliko po to, kai teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir šios įmonės turtui uždėtas areštas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad ginčo vykdymo veiksmai pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą ir teismo nutartį dėl arešto įmonės turtui taikymo, todėl objektyviąja prasme jie atitinka neteisėto veikimo požymius (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, ieškovei ginčyti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą nebuvo jokios teisinės būtinybės, nes tų veiksmų prieštaravimas įstatyme nustatytiems draudžiamiesiems imperatyvams ir tų veiksmų neteisėtumas yra akivaizdūs, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tokie veiksmai negali sukelti teisėtų padarinių. (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2012-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-427/2012). Kauno apygardos teismo 2009-09-01 nutartis atsisakyti UAB „Rodiklis“ iškelti bankroto bylą negali pakeisti antstolės veiksmų vertinimo arba sudaryti pagrindą nepaisyti bankroto procedūras reglamentuojančių imperatyvių teisės normų nuostatų vien remiantis apelianto lūkesčiais dėl skolos išieškojimo arba netaikyti restitucijos todėl, kad išieškotą sumą jis jau yra panaudojęs (CK 6.145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas ir pagal įstatymą, ir pagal bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo teisės principus turėjo sugrąžinti neteisėtai išieškotas lėšas skolininkei, o vykdymo veiksmai dėl jų būtų tęsiami iš naujo, panaikinus ĮBĮ numatytus draudimus dėl turto išieškojimo sustabdymo (CK 1.5, 1.6 str.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir tinkamai pritaikė jau paminėtas materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.