Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998 m. birželio 11 d., Alytuje, pilietybė Lietuvos Respublikos, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 11.30 val., prie (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nepilnamečio I. Š. paprašė parodyti telefone laiką, o šiam parodžius turėtą telefoną ,,Huawei Y6“ liepė jį atiduoti, nukentėjusiajam neatidavus, išsitraukė peilį, atlenkė geležtę ir sugriebė nukentėjusįjį už rūbų, taip grasino nepilnamečiui I. Š. ir atėmė jam galimybę priešintis, liepė jam suvesti apsaugos simbolį, o šiam suvedus, iš pastarojo paėmė minėtą telefoną ir išėjo iš įvykio vietos, taip pagrobė A. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei Y6”, padarydamas pastarajai 200 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

be to, jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent:

jis, 2018 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Alytuje, Jaunimo parke rado ir paėmė, taip neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems priskiriamą ginklą – pramoninės gamybos lenktinį peilį, kurį nešiojosi su savimi iki 2018 m. spalio 5 d. 13.50 val., kuomet savanoriškai pateikė Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, jog jis kaltinime nurodytu laiku atvyko į Vilnių, nes norėjo čia pradėti naują gyvenimą, įsidarbinti. Jis važiavo taksi automobiliu, tačiau neturėjo pinigų sumokėti už taksi, dėl ko taksi vairuotojas paprašė jo parodyti asmens dokumentą, jis taksistui padavė savo asmens dokumentą, o pastarasis tada jam pasakė, jog asmens dokumentą atiduos, tik jeigu jis (K. Z.) atiduos jam savo mobiliojo ryšio telefoną. Jis taksi vairuotojui atidavė savo telefoną ir dėl to labai susinervino. Nuėjo į stotį ir stotyje pamatė berniuką, kuris turėjo išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną. Šį berniuką jis nusekė iki mokyklos, esančios Fabijoniškių mikrorajone, ir pagrasinęs peiliu iš berniuko mobiliojo ryšio telefoną atėmė. Paaiškino, jog į Vilnių atvyko, siekdamas įsidarbinti, tačiau sumaišė laiką ir nepavyko įsidarbinti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog paaiškinti, kodėl važiuodamas į Vilnių pasiėmė peilį, negali, tiesiog jį turėjo su savimi. Anksčiau niekada nėra užpuolęs žmogaus su peiliu, tai pirmas kartas, jis pats išsigando tokio savo elgesio, kad taip pasielgė. Savo poelgį vertina labai blogai, tačiau jam taip gaunasi, galvojo, kad gyvenime bus gerai, o vis išeina blogai. Jis augo vaikų namuose, nes tėvams atimtos teisės jį auginti, išėjęs iš vaikų namų gyvena pas senelius, jiems padeda, mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, įgijo apdailininko profesiją. Po to kai išėjo iš vaikų namų, bandė dirbti pagal profesiją, bet jam nesisekė, nes neturėjo tokio darbo patirties. Šiuo metu nedirba, nes nežino, kaip čia bus dėl ateities, kaime nėra darbų, norėtų dirbti statybose, nuo kovo 6 d. bus registruotas darbo biržoje be to ir draugas sakė padės rasti darbą. Paaiškino, jog tuo metu, kai užpuolė tą vaiką jis nebuvo vartojęs alkoholio, nes ir šiaip jo nevartoja. Narkotinių medžiagų nėra bandęs vartoti. Anksčiau jis niekada nebuvo teistas ir policijoje jo atžvilgiu jokių tyrimų nėra pradėta. Nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl to kaip pasielgė, daugiau toks elgesys niekada nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Z. parodė, kad prisipažįsta visiškai dėl padaryto plėšimo. 2018 m. rugsėjo mėnesį, iš Alytaus rajone esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo seneliai, atvyko į Vilnių. Ketino pradėti naują gyvenimą, įsidarbinti. Prieš tai niekur nedirbo ir neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Neturėjo pinigų pragyvenimui, Vilniuje gyveno kur papuola, bandė įsidarbinti (duomenys neskelbtini), bet nesėkmingai. Galimai 2018 m. rugsėjo 22 d., ryte, jis buvo Vilniaus geležinkelio stotyje. Apie 10 val., visuomeninio transporto stotelėje, pastebėjo vieną 14-16 metų amžiaus vaikiną, šviesių plaukų, kuris vilkėjo sportines kelnes. Vaikinas naudojosi išmaniuoju telefonu. Jis nusprendė vaikiną pasekti ir pasitaikius tinkamai progai pagrobti telefoną. Buvo nusprendęs panaudoti peilį, kurį turėjo su savimi. Peilį, kurio geležtė automatiškai atsilenkia, jis atsivežė į Vilnių šiaip sau. Tuo metu neturėjo savo telefono. Vaikinas įsėdo į autobusą, numerio nežino, kuris vyko maršrutu į Fabijoniškių rajoną. Jis irgi įsėdo į autobusą, priekyje vaikino, kad matytų, kur vaikinas išlips. Važiavo gan ilgai, kol pamatė, kaip vaikinas išlipo iš autobuso, o jis irgi išlipo iš paskos. Vaikinas nuo stotelės perėjo gatvę ir ėjo link mokyklos pastato. Vaikinui einat taku, pasitaikius tinkamam momentui jis nutarė tą vaikiną apiplėšti, aplinkui žmonių nebuvo. Prie mokyklos pasivijo vaikiną, paskui kurį ėjo ir užkalbino paklausęs ,,kiek valandų“. Vaikinas išsitraukė išmanųjį telefoną ir pasakė laiką, buvo po 11 valandos. Tada jis paprašė parodyti laiką telefone, o vaikinas ištiesė rankoje laikomą telefoną link jo. Telefoną norėjo paimti iš vaikino rankos, tačiau vaikinas tai pamatęs neleido jo paimti ir patraukė telefoną link savęs. Tuomet jis išsitraukė iš kelnių kišenės peilį, atlenkė paspaudęs mygtuką geležtę ir juo pagrasino pasakęs: „duok telefoną“. Kita ranka sugriebė vaikinui už rūbų, prie kaklo. Norėjo vaikiną tik pagąsdinti, neketino panaudoti peilio ir vaikino žaloti. Vaikinas atsakė, kad tuoj atiduos. Matėsi, kad vaikinas išsigando. Liepė vaikinui telefoną atblokuoti, nupiešti atblokavimo simbolį. Jis ant telefono ekrano pirštu nupiešė simbolį, po ko atidavė telefoną. Kai telefonas buvo jo rankose jis nubėgo stadiono link, grįžo į stotelę ir autobusu nuvažiavo į Vilniaus stotį. Pavogė telefoną HUAWEI Y6, juodos spalvos. Važiuojant stoties link ištraukė iš telefono SIM kortelę ir išmetė, bet kur – neatsimena, ištrynė nuotraukas. Iš stoties nuvyko į CUPą, ten veikia bevielis ryšys, naudojosi pagrobtu telefonu, naršė internete. Draugas į kortelę atsiuntė pinigų kelionei į Alytų ir jis tą pačią dieną išvyko į Alytų, o tada ir į (duomenys neskelbtini). Būnant kaime, po dviejų dienų jis į pagrobtą telefoną įstatė savo ,,Tele2“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis. Įvykio metu buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsus ir pilką džemperį. Dėl savo poelgio labai gailisi. Reikėjo labai telefono, nes savo neturėjo (b. l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis K. Z. parodė, kad atlenkiamą peilį rado 2018 m. rugsėjo mėnesį, datos tiksliai nepasakys, vakaro metu lankantis Alytuje. Atlenkiamą peilį rado kuomet vaikščiojo po Alytaus miesto jaunimo parką, gatvės nežino. Jis gulėjo žolėje. Peilio geležtė atsilenkdavo automatiškai, peilio rankena buvo kamufliažinė. Kadangi dažnai stovyklauja ir laiką leidžia gamtoje tai įsigytas peilis jam pravertė. Nuo to laiko jis tą peilį pastoviai nešiojosi su savimi kišenėje. Tą peilį pasiėmė ir į Vilnių šiaip sau, galvojo prireiks. Po plėšimo grįžo į (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone. Spalio mėnesį jį sulaikė policijos pareigūnai, jiems ir pateikė tą peilį. Kad tokio peilio negalima nešiotis, nežinojo, nesidomėjo tuo ( b. l. 129-130, 134).

2018 m. spalio 5 d. K. Z. parodymų patikrinimo vietoje metu papasakojo apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (b. l. 123-126).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad globoja vaiką I. Š., kuris gyvena kartu su ja. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 10.30 val., I. Š. vyko į varžybas, vykusias (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną jai buvo pranešta, kad I. Š. buvo užpultas ir iš jo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Apie 12 val. ji kartu su sugyventiniu A. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur stadione rado I. Š.. I. Š. jai papasakojo, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 11.27 val., buvo prie (duomenys neskelbtini) ir prie jo priėjo vyriškis, paklausė kiek valandų, šis jam pasakė laiką, tačiau vyriškis pasakė, kad parodytų. I. Š. išsitraukė jos mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI Y6, kuriuo naudojasi ir parodė laiką. Vyriškis iš striukės kišenės išsitraukė peilį, kita ranka laikė I. Š. ir pasakė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. I. Š. išsigandęs atidavė telefoną, minėtas vyriškis dar pareikalavo, kad pasakytų PIN kodą ir nuėjo nuo mokyklos. Telefono vertė yra 200 eurų. Į telefoną buvo įstatyta bevertė BITĖ SIM kortelė. Ji peržiūrėjusi telefono numerio išklotines nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., 12.38 val., kažkas naudojosi iš minėto telefono numerio internetu. I. Š. pasakė, kad įtariamojo nematė, nes į veidą nežiūrėjo, vyras buvo apsirengęs juodais džinsais, mėlynos spalvos striuke su gobtuvu (b. l. 20).

Papildomos apklausos, vykusios 2018 m. gruodžio 4 d., metu A. L. parodė, kad jai pas tyrėją kabinete buvo parodytas mobiliojo ryšio telefonas ,,Huawei Y6“. Sutikrinus parodyto telefono IMEI kodus, serijos numerį su IMEI kodais ir serijos numeriu, esančius ant telefono įpakavimo dėžutės, kurią pateikė ikiteisminiam tyrimui, paaiškėjo, kad IMEI kodai ir serijos numeriai sutampa. Todėl ji tvirtai įsitikinusi, kad parodytas mobiliojo ryšio telefonas ,,Huawei Y6“ yra jos. Būtent šis telefonas 2018 m. rugsėjo 22 d. apie pietus buvo pagrobtas plėšimo būdu iš jos globotinio I. Š.. Telefone dar buvo SIM kortelė, bet ji jai yra bevertė. Telefonas jai grąžintas, pretenzijų dėl telefono neturi (b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas nepilnametis I. Š. parodė, kad 2018 metais, mėnesio tiksliai jau neatsimena, bet buvo šeštadienis, jis 2G autobusu nuvyko iki stotelės, esančios Fabijoniškėse. Išlipęs iš stotelės nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Jis turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną ,,Huawei Y6“ juodos spalvos. Pakeliui iki mokyklos jis klausėsi per ausines muzikos. Prie mokyklos, dar nepriėjus stadiono, tiksliau prie mokyklos vartų prie jo pribėgo iš galo nepažįstamas vaikinas. Vaikinas paklausė, kiek dabar valandų. Jis išsitraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną, ekranas rodė laiką ir tada tam vaikinui pasakė kiek yra valandų. Vaikinas paprašė parodyti, kiek telefonas rodo valandų. Jis laikydamas rankose telefoną vaikinui parodė. Staiga vaikinas iš striukės kišenės ištraukė peilį. Vaikinas liepė atiduoti telefoną. Vaikinas stovėjo arčiau metro nuo jo. Viena ranka jis sugriebė jam už striukės, o kita laikė peilį, po to prispaudė jį prie sienos. Jis labai išsigando ir atidavė vaikinui telefoną ,,Huawei“. Vaikinas liepė atblokuoti telefoną, išjungti PIN kodą. Jis išjungė PIN kodą, kad nereikėtų ant ekrano piešti atrakinimo simbolio. Tada vaikinas nuėjo, bet į kurią pusę – neatsimena (b. l. 40-41).

Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 22 d. A. L. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 11.27 val., prie (duomenys neskelbtini), vyriškis pagrasinęs globotiniui I. Š. peiliu pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI Y6. A. L. padaryta 200 eurų žala (b. l. 1).

2018 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti neaptikta (b. l. 15-18).

Iš 2018 m. rugsėjo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. L. pateikė telefono HUAWEI Y6 IMEI numerių, padarytų nuo dėžutės kopiją (b. l. 44-45).

Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) budintis S. L. pateikė išorinę kompaktinę laikmeną su įrašytais 2018 m. rugsėjo 22 d. vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašais (b. l. 47-48).

2018 m. spalio 4 d. kompaktinio disko apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, pateiktas 2018 m. rugsėjo 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu, kuriame yra video failai pavadinimais: „ch01_20180922112128.mp4“, „ch01_20180922112154.mp4“, „ch04_20180922112128.mp4“ ir „ch04_20180922112207.mp4“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti apžiūros protokole ( b. l. 49-54).

Iš 2018 m. spalio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis K. Z. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI Y6 be SIM kortelės IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir peilį (b. l. 55-56).

2018 m. gruodžio 4 d. daikto apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas K. Z. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI Y6 be SIM kortelės IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-60).

2018 m. gruodžio 4 d. daikto apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas peilis, dalyvaujant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. K., kurį 2018 m. spalio 5 d. savanoriškai pateikė K. Z.. Specialistas apžiūros metu nurodė, kad tai lenktinis pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią geležtę. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm) dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrengimų modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 bei 2013 m. kovo 5 d. posėdžio protokolo Nr. 15 išrašais, peilis priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (b. l. 62-65).

2018 m. gruodžio 4 d. mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI Y6 be SIM kortelės IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą buvo grąžintas nukentėjusiajai A. L. ( b. l. 61).

Peilis pagal 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir kvitą perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 66, 67).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodydamas, kad jis prarado savo telefoną, dėl ko, siekdamas įgyti kito asmens, t. y. nukentėjusiojo I. Š. turėtą mobiliojo ryšio telefoną, pastarąjį pasekė ir vėliau jam pagrasinęs su savimi turėtu peiliu, automatiškai atsilenkiančia geležte, telefoną pagrobė ir pasiliko sau, telefoną naudojo savo asmeninėms reikmėms. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, sutampa ir kitais byloje esančiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. Š. nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini), jį pasivijo vaikinas, kuris pagrasinęs peiliu pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. L. nurodė, kad jos globotinis I. Š. jai papasakojo, kad jis buvo užpultas vyriškio, kuris grasindamas peiliu iš jo atėmė mobiliojo ryšio telefoną, byloje esančiais vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotos kaltinamojo K. Z. padarytos veikos, apžiūros protokolais, specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog peilis, kurį panaudojo K. Z., priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kita bylos rašytine medžiaga. Aptariamos nusikalstamos veikos baigtos, teisingai kvalifikuotos kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo K. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad K. Z. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskirtina sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), kita – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad K. Z. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik 2014 m. už mažareikšmį KET pažeidimą (ėjo kelio važiuojamosios dalies kelkraščiu transporto priemonių važiavimo kryptimi), paskirtą baudą yra sumokėjęs, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip jis pats nurodė, po to, kai 2017 m. išėjo iš vaikų globos namų, kuriuose gyveno, nes jo tėvams atimtos tėvystės teisės, jis gyveno pas močiutę, pas kurią gyvena ir šiuo metu, padeda močiutei, siekia pradėti dirbti.

BK 180 straispnio 2 dalies sankcijose numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Vadovaujantis šiais pagrindais, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tos rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Iš ko seka, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes, nustačius tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan. gali motyvuotai paskirti kaltininkui švelnesnę nei numatytą sankcijoje bausmės rūšį. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Kaip minėta, šios minėtos nuostatos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės teisingumas yra vienas iš pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, K. Z. asmenybės pavojingumas, atsižvelgus į tai, jog praeityje, kaip minėta, nebuvo teistas, taip pat nebuvo ir baustas administracine tvarka, už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus) susijusius su smurtu, alkoholio vartojimo, viešosios tvarkos pažeidimais ar nuosavybe, paskirtą baudą už vienintelį mažareikšmį administracinį nusižengimą, už kurį jis buvo baustas 2014 m., sumokėjo laiku, kas rodo, jog asmuo atsakomybės už savo neteisėtus veiksms nevengia, bei į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos jis būtų nusižengęs įstatymams, vertinamas kaip mažesnis, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nusikalto, susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms. Jo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos būdą, motyvus ir kitas aplinkybes, yra mažesnis negu rūšinis šių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, prieš nukentėjusįjį buvo padaryti, nes pats kaltinamasis atvažiavęs iš kito miesto, nuturėdamas pinigų, prarado mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam, kaip matyti iš nukentėjusiojo apklausos, iš esmės nebuvo grasinta smurtu, buvo tik parodytas peilis, nukentėjusiojo atžvilgiu fizinis smurtas, apart laikymo už striukės, nebuvo naudojamas, jokių fizinei sveikatai pasekmių nesukelta, iš nukentėjusiojo pagrobtas telefonas tyrimo metu buvo grąžintas teisėtai jo savininkei, kas rodo, jog nusikalstama veika turtinė žala nebuvo padaryta. Šių aplinkybių pagrindu manytina, kad K. Z. už BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama švelnesnė, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė.

Motyvuojant šią išvadą, pažymėtina tai, kad, kaip buvo minėta, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kas suponuoja išvadą, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į BK nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, bet ir įvertinti, ar paskirta bausmė atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgus į K. Z. asmenybę, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo, veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu bei elgesį po nusikalstamos veikos, pritaikius kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtinos švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta baudžiamojo įstatymo. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus K. Z. už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamajam už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat ir už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas atsižvelgus į byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybes, apibūdinančias asmens ir veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, K. Z. padarytos nusikalstamos veikos yra ne jau susiformavusių kriminalinių nuostatų, o veikiau gyvenimiško patyrimo, socialinio įgūdžių, bendražmogiškų taisyklių suvokimo stokos rezultatas, o būtent laisvės apribojimo bausmė, priešingai nei realus laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju gali turėti realią teigiamą įtaką kaltinamojo K. Z. pozityvių nuostatų bei socialinių įgūdžių formavimuisi.

Paskirtosios bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu, taikant bausmių apėmimo būdą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka K. Z. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantys kompaktiniai diskai (du su vaizdo įrašais, vienas – įrašytomis telefono numerių išklotinėmis, prisegti prie baudžiamosios bylos viršelio) po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, peilis, supakuotas į voką, ir 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių ((duomenys neskelbtini)) (2018 m. gruodžio 14 d. kvitas (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Iš bylos medžiagos bei teismui perduoto kaltinamojo akto turinio matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje už psichologės J. Š. dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo I. Š. apklausoje buvo patirtos 18,42 Eur išlaidos. Prokurorė šių išlaidų neprašė pripažinti proceso išlaidomis ir jų priteisti iš kaltinamojo. Teismas pažymi, jog psichologės dalyvavimas, apklausiant nepilnametį nukentėjusį, buvo būtinas siekiant užtikrinti BPK normų laikymąsi bei užtikrinti tinkamą duomenų, kurie teismo pripažįstami įrodymais, surinkimą, tai buvo atliekama ne kaltinamojo, o ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, psichologė dalyvaudama nepilnamečio apklausoje iš esmės atliko savo darbines funkcijas, todėl šios patirtos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti K. Z. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Z. skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti, mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

K. Z. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje saugomą K. Z. asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti K. Z..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- prie bylos saugomus tris kompaktinius diskus (du su vaizdo įrašais, vienas – įrašytomis telefono numerių išklotinėmis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

- peilį, supakuotą į voką, ir 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių ((duomenys neskelbtini)) (2018 m. gruodžio 14 d. kvitas (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Išaiškinti K. Z., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.