Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 23 d., apie 10.30 val., Kaune, T. Masiulio g. ties namu Nr. 7A , L. S., vairuodama transporto priemonę BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. S. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 10.30 val. važiavo į vaistinę nupirkti sergančiam vaikui vaistų. Važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipo pažiūrėti, kas nutiko. Pamatė, kad buvo nubraukti kito automobilio dažai. Kadangi nebuvo automobilio savininko, o ji neturėjo nei popieriaus, nei tušinuko užrašyti savo telefono numeriui, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Nepaskambino policijai, nes labai skubėjo, kadangi pas močiutę buvo paliktas vaikas su aukšta temperatūra. Vaistų pagalba numušusi vaikui temperatūrą, pati važiavo į policiją pranešti apie eismo įvykį ir važiuodama sulaukė skambučio iš policijos, kuri kvietė atvykti dėl įvykusio įvykio.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2014 m. gruodžio 23d. apie 10.30 val. buvo namuose ir išgirdo duslų smūgį, po kurio suveikė jo automobilio signalizacija. Priėjęs prie lango, pamatė, kad prie jo automobilio stovi moteris ir pasilenkusi apžiūrinėja jo automobilį. Netrukus moteris sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. V. M. truputį palaukęs ir nesulaukęs, kad moteris sugrįžtų, paskambino į policiją bei ten pats nuvažiavo. Netrukus į policiją atvyko ir ta pati moteris. Ji iš karto pripažino padariusi eismo įvykį ir paaiškino, kad iš vietos išvažiavo dėl streso bei išgąsčio. Draudimo bendrovė jo automobiliui padarytą žalą įvertino 700 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), 2014 m. gruodžio 23 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 24 d., apie 10.45 val. iš Kauno apskrities VPK budėjo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Masiulio 7A, yra eismo įvykis, o eismo įvykio kaltininkas pasišalino. Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko automobilio Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris paaiškino, kad matė, kaip į jo automobilį, stovintį aikštelėje, atsitrenkė kitas automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodoma, jog automobiliui Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis buferis, galinė kairės pusės arka (b. l. 4), V. M. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2014-12-23, apie 10.30 val., jis, būdamas savo bute, išgirdo duslų garsą ir savo automobilio signalizaciją. Priėjęs prie lango, pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Išlipusi iš automobilio BMW vairuotoja priėjo prie V. M. automobilio galo, kažką patrynė su ranka ir nuėjo į savo automobilį. V. M. norėjo atidaryti buto langą ir pasakyti, kad nevažiuotų, bet pamatė, kad nespės. Kai BMW automobilis pradėjo važiuoti, V. M. įsižiūrėjo valstybinį numerį ir jį užsirašė. Po to, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė iškviesti Kelių policiją. Nurodo, kad vairuotoja išlipusi iš automobilio ranka patrynė tą vietą, kur atsitrenkė, ir sėdo į savo automobilį. Jos veido nematė, nes ji buvo toli ir nusisukusi. V. M. nuomone, tai buvo 30-35 metų moteris normalaus sudėjimo (b. l. 6; 7), L. S. paaiškinimas 2014 m. gruodžio 23 d., apie 10.30 val. važiavo į vaistinę. Pasistačiusi mašiną, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė. Išlipo pažiūrėti, kas nutiko. Pamatė, kad buvo nubraukti dažai. Minutę palaukė ir išvažiavo. Nurodo, kad labai skubėjo, nes buvo palikusi sergantį vaiką pas močiutę. Vairavo BMW 5 automobilį sidabrinės spalvos, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra ji pati. L. S. paaiškino, kad tikrai nenorėjo išvažiuoti iš įvykio vietos, tik skubėjo pas vaiką, bet tikrai keto pranešti policijai apie įvykį. Kai jai paskambino, ji jau vyko į Kelių policiją ir netrukus ten prisistatė (b. l. 8), dokumentų kopijos (b. l. 9), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad ant automobilio BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: užpakalinis bamperis, užpakalinė panelė, užpakalinis kairės pusės žibintas. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 12), foto nuotraukos (b. l. 13-15), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo (b. l. 3), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 4), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 12) bei foto nuotraukų (b. l. 13-15), liudytojo V. M. parodymų matyti, kad L. S., vairuodama automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadino pastarojo apatinį buferį, galinę kairės pusės arką.

L. S. pilnai pripažino, jog ji 2014 m. gruodžio 23 d. apie 10.30 val., padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini), todėl tiek jos paaiškinimu, tiek kitais byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad L. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 23 d. apie 10.30 val., Kaune, T. Masiulio g. prie 7A namo, L. S., vairuodama transporto priemonę BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešusi nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjusi įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš jos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš tarnybinio pranešimo, L. S. ir V. M. pirminių paaiškinimų (b. l. 6; 7; 8) bei jų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad L. S., vairuodama transporto priemonę BMW530, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą transporto priemonę Skoda Fabia, v. n. (duomenys neskelbtini), išlipusi apžiūrėjo kliudytą automobilį, matė, jog jį apgadino, tačiau nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešusi nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjusi įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, kaip to reikalauja KET 222 p., iš jos išvažiavo ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. S. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

L. S. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl ji turi atsakyti už savo veiksmus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad L. S. yra vieną kartą bausta už KET pažeidimus, nuobauda yra galiojanti, tačiau pažeidimas, už kurio padarymą turi galiojančią nuobaudą, nebuvo šiukštus ar itin pavojingas eismo saugumui. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad abi transporto priemonės buvo apgadintos nežymiai, V. M. automobiliui padaryta žala nėra didelė. Nėra duomenų, kad L. S. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi, nes iš jos paaiškinimų matyti, kad eismo įvykį padarė skubėdama pas sergantį vaiką. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Tiek iš R. S. paaiškinimo, tiek iš V. M. parodymų matyti, kad V. M. pranešus apie eismo įvykį policijai ir pačiam nuvykus į policiją, visiškai netrukus į policiją atvyko ir pati kaltininkė – L. S., todėl nėra nuneigta L. S. nurodyta aplinkybė, jog ji vaistais sumažinusi savo vaikui aukštą temperatūrą, pati vyko į policiją pranešti apie eismo įvykį.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, L. S. asmenybę, į V. M. poziciją L. S. ir jos padaryto pažeidimo atžvilgiu, kuris prašo griežtai L. S. nebausti, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą L. S., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. S. mažesnę papildomą nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui, tačiau nustatant nuobaudų dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje yra nustatyta viena L. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.