- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1011-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis (pran.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Teisėja A. Pilipaitienė Proc. sprendimo kategorijos:93.2.3;98;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugsėjo 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Petro Jaržemskio (kolegijos pranešėjo)
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-12 nutarties, kuria atsisakyta priimti L. S. atskirąjį skundą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 18909,15 Lt ir 1238,50 Lt žalai atlyginti; priteisti ieškovo naudai 0,04 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kuria sumokėti praleistas terminas, viso 1474,06 Lt; priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo 2007-05-24 pagal pretenziją Nr. (9.4)-R3-3544 kuria neatlyginta 18909 Lt ir nuo 2007-11-23 pagal pretenziją Nr. (9.4)-R3 kuria neatlyginta 1238,50 Lt iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, jog kelyje Vilnius-Molėtai 2005-06-14 įvyko autoįvykis, kai L. S. vairuojamas automobilis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su V. R. vairuojamu automobiliu. V. R. nuo patirtų sužalojimų mirė. Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendimu įvykį pripažino draudiminiu ir įpareigojo Utenos VSDFV skyrių išmokėti 99 000 draudiminę išmoką žuvusiojo šeimai. Minėta išmoka buvo pervesta žuvusiojo šeimai, o kitam autoavarijoje nukentėjusiam V. R. (sūnui) laikotarpiu nuo 2005-06-15 iki 2007-09-30 buvo išmokėta ligos pašalpa bei netekto darbingumo kompensacija 6174,98 Lt sumai. Išmokėjus minėtas sumas ieškovas įgijo teisę į regresinį reikalavimą iš atsakovo, kadangi pagal Transpoto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui patirtas išlaidas kompensuoja draudimo kompanijos (31 str.). Autoįvykyje dalyvavusi automobilio WP PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. S. buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ ir ieškovo patirtas išlaidas privalėjo atlyginti atsakovas, kuris reikalavimą patenkino iš dalies, 2007-11-16 pavedimu į ieškovo sąskaitą pervesdamas 80090,85 Lt. Savo atsisakymą pervesti visas lėšas atsakovas motyvavo tuo, jog ginčijama 18909 Lt suma buvo išmokėta mirusio V. R. sutuoktinei A. R. kaip laidojimo išlaidos ir atlygintos būti negali. Toks atsisakymas ieškovo nuomone, prieštarauja Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei 6.290 straipsniui. Atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti 1238,50 Lt kurie buvo išmokėti V. R. kaip kompensacija. Remdamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsniu ieškovas nurodė, jog draudimo išmokos turėjo būti išmokėtos per 30 dienų arba turėjo būti pateiktas motyvuotas atsisakymas jas sumokėti, nepagrįstai uždelsus atlikti mokėjimus atsakovas privalo mokėti 0,04 procentų dydžio delspinigius bei 6 procentus metinių palūkanų nuo 2007-11-23 pateiktos pretenzijos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti.
Tretysis asmuo L. S. atsiliepime į ieškinį prašė teismo išreikalauti papildomus dokumentus susijusius su autoįvykiu.
Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.
Nurodė, jog tretysis asmuo sutinka su pareikštu reikalavimu atlyginti padarytą žalą. Eismo įvykio metu 2005-06-14 dėl L. S. kaltės žuvo V. R. ir buvo sužalotas jo sūnus. Įvykį Panevėžio apygardos administracinis teismas pripažino draudiminiu. Teismo sprendimas liko nepakeistas ir VSDFV Utenos kkyrius išmokėjo nukentėjusiajai A. R. draudiminę išmoką bei pašalpą sūnui dėl netekto darbingumo. Atsakovas tik iš dalies atlygino ieškovo patirtas išlaidas o ginčijamą 18 909,15 Lt sumą be pagrindo atsisakė kompensuoti, todėl ši suma turi būti priteista.
Šalies argumentai
L. S. 2009-03-02 pateikė prašymą nušalinti teisėją I. Š.. Teismas 2009-03-06 nutartimi prašymą tenkinti atsisakė. L. S. 2009-04-09 pateikė atskirąjį skundą, kuris teismo 2009-04-20 nutartimi buvo atsisakytas priimti, kadangi teismo nutartis kuria išsprendžiamas teisėjo nušalinimo klausimas atskiruoju skundu neskundžiama. Teisėja I. Š. paaiškėjus aplinkybės keliančioms abejonių dėl teisėjos nešališkumo 2009-05-04 nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-12 nutartimi trečiojo asmens L. S. atskirasis skundas dėl 2009-04-20 nutarties buvo atsisakytas priimti.
Teismas pažymėjo, kad teisėja I. Š. nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir išnyko pagrindas skųsti bylą nagrinėjusios teisėjos nusišalinimo nuo bylos klausimą. Teismas sprendė, jog įstatymui tiesiogiai nenumatant galimybės pareikšti atskirojo skundo dėl 2009-04-20 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti L. S. atskirąjį skundą, ji negali būti apeliacijos objektu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Tretysis asmuo L. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009-05-12 nutartį.
Nurodo, jog teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teisėja pati nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors aplinkybės sudarančios nusišalinimo pagrindą jai buvo žinomos jau reiškiant pareiškimą dėl nušalinimo. Trečiajam asmeniui kelią abejonių teisėjos nusišalinimo nuo bylos pagrindas, nes apie teisėjos A. R. dalyvavimą baigiamajame įgytų žinių patikrinime 2008 metais ir dalyvavimą žinių patikrinime 2009 metais teismui buvo žinoma anksčiau. Nepagrįstas teismo argumentas, jog išnyko apskundimo objektas, nes bylą nagrinėjo ir procesinius veiksmus atliko neteisėtos sudėties teismas ir tokių veiksmų atlikimas sudaro absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindą. Teismas, priimdamas 2009-04-20 nutartį, nepasisakė dėl L. S. prašymo nušalinti teisėją I. Š. nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nenurodė nutarties apskundimo tvarkos ir terminų. Tuo šiurkščiai pažeista Civilinio proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata. Teismo argumentas, jog teismo nutartis dėl teisėjo nusišalinimo neskundžiama atskiruoju skundu, nepagrįsta jokia įstatymo norma. Civilinio proceso kodekso 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog neišsprendus teisėjo nušalinimo klausimo byla negali būti nagrinėjama iš esmės. Byloje gali būti atliekami tik būtiniausi veiksmai, tačiau teisėja I. Š. nagrinėjo bylą iš esmės, tuo sukurdama teisines pasekmes kurios turi būti pašalintos. Teisėjos atlikti veiksmai sudaro absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindą ir teismo priimta nutartis yra apeliacinio apskundimo objektas. Teismas nepagrįstai, skundžiamoje nutartyje taikė teisės analogiją nes Civilinio proceso kodekso 334 bei 338 straipsniai numato kaip teismas turi elgtis gavęs byloje dalyvaujančio asmens atskirąjį skundą.
Teismo pirmininko pavaduotoja Alma Pilypaitienė turėjo ne atsisakyti priimti, o pati panaikinti skundžiamą nutartį ir išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims priimtos nutarties nuorašus, tačiau teismo nutartis buvo išsiųsta ir byloje nedalyvaujančiam asmeniui E. S..
Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikti nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Įstatymų leidėjas numato, kad teismui turint suinteresuotumą bylos baigtimi arba paaiškėjus jog yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu, jis privalo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantija civiliniame procese įgyvendinama užtikrinant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, pareikšti teisėjui nušalinimą. Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje įtvirtinti absoliutūs teisėjo nusišalinimo pagrindai, o Civilinio proceso kodekso 66 straipsnis nustato, jog teisėjas gali būti nušalinamas ir kitais pagrindais, leidžiančiais abejoti teismo ar teisėjo nešališku ir objektyviu bylos nagrinėjimu. Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams nušalinimo teise bei užtikrinti operatyvų ir koncentruotą bylos nagrinėjimą, įstatymų leidėjas numatė, kad pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo turi motyvuotas ir pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. S. savo prašymą dėl teisėjos I. Š. nušalinimo grindė tuo, kad bylą tikslinga perduoti nagrinėti Molėtų apylinkės teismui, kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Taip pat nurodė, jog teisėja Rima Krušnienė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo vengdama galimo spaudimo visam teismui, kai į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta teisėja A. R..
Su tokiais L. S. argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Civilinio proceso kodekso 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nušalinus ar nusišalinus apylinkės teismo teisėjui, bylą nagrinėja kitas teismo teisėjas. Kai teisėjo (ar teisėjų) pakeisti kitu (ar kitais teisėjais) nėra galimybės, byla siunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą tos pačios apygardos teritorijoje esantį teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. S., reikšdama nušalinimą teisėjai I. Š., nenurodė įstatyme nustatytų pagrindų sudarančių pagrindą suabejoti teismo šališkumu ir nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.
Atskirajame skunde S. S. nurodo, jog teisėjai I. Š. nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, jau anksčiau buvo žinoma aplinkybė, jog į bylos nagrinėjimą įtraukta teisėja A. R., galinti daryti įtaką teismui nagrinėjančiam bylą.
Su tokia S. S. išvada teisėjų kolegija sutikti negali. Byloje esantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko 2008-05-19 įsakymas Nr. (1.4)-1T-18 nustato, kad į teisėjų mokymo organizavimo ir įgytų žinių patikrinimo komisiją, vadovaujantis 2005-11-07 Teismų tarybos nutarimu Nr. 13 P-391, skiriama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja A. R.. Sutinkamai su Teisėjų mokymo organizavimo ir įgytų žinių patikrinimo taisyklių 23 punktu, komisija sudaroma penkerių metų laikotarpiui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik paskyrus teisėją A. R., kuri į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, teisėjų komisijos vertinimo nare, atsirado aplinkybės galinčios kelti abejonių teisėjos nagrinėjančios bylą nešališkumu. Esant tokioms aplinkybėms teisėjai buvo pakankamas pagrindas pačiai pareikšti apie savo nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo. Todėl, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teisėjai I. Š. nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo neliko apeliacijos pagrindo.
Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teisėjo nagrinėjančio bylą nušalinimo nutartis neskundžiama atskiruoju skundu.
Su tokia S. S. išvada teisėjų kolegija sutikti negali. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios teisėjo nušalinimo pagrindus ir tvarką nenumato atskirojo skundo padavimo galimybės, nes tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str.). Šalis, kurios prašymas atmestas, savo nesutikimo argumentus susijusius su teisėjo nušalinimu gali pareikšti apeliaciniame arba kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės kolegijos 2000-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2000).
Atskirasis skundas grindžiamas Civilinio proceso 68 straipsnio 3 dalimi, bei nurodoma, jog teismas neišsprendęs teisėjo nušalinimo klausimo bylą sprendė iš esmės. Toks atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir yra paneigtas bylos medžiaga.
Parengiamasis teismo posėdis byloje įvyko 2009-02-03, jo metu šalys sutiko bylą nagrinėti iš esmės (b.l. 117). Teismo posėdis skirtas 2009-03-02, 10 valandai. Tą pačią dieną S. S., pateikė prašymą nušalinti teisėją I. Š.. Teismo nutartimi, posėdis buvo atidėtas be datos, kol bus išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo (b.l. 137). Teismas, 2009-03-06 nutartimi, netenkino prašymo nušalinti teisėją. Teismo nutartyje nurodoma, jog pareiškėja (S. S.) nesutikdama su teismo sprendimu turi teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekse įtvirtintomis procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (apeliacija ar kasacija). Išsprendus teisėjo nušalinimo klausimą 2009-04-01 nutartimi byla buvo skirta nagrinėti 2009-04-24 teismo posėdyje (b.l. 139).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas bylą nagrinėjo iš esmės, neišsprendęs teisėjo nušalinimo klausimo, todėl konstatuoti, jog buvo padarytas procesinės teisės pažeidimas (CPK 68 str. 3 d.) nėra teisinio pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties.
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2058-614/2009, o trečiojo asmens L. S. atskirąjį skundą atmesti.