Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-19370-897/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
e2-19370-897/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13698-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Tamulevičienė
Ieškovas
J. J. V.
Atsakovas
R. R.
Advokatai
Adomas Kunčius, Artūras Cibulskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19370-897/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13698-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,sekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant ieškovei J. J. V.,ieškovės atstovui advokatui Adomui Kunčiui,atsakovei R. R.,atsakovės atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,

išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. V. ieškinį atsakovei R. R. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su motina pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečio vaiko G. V. bendravimo su motina R. R. tvarką, nustatant tokią bendravimo tvarką: 1) motina R. R. bendrauja su vaiku G. V. kas antrą sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; 2) jei nustatytu laiku vaikas G. V. dėl objektyvių priežasčių negali susitikti su motina R. R., toks susitikimas perkeliamas į kitą laiką, kurio data ir laikas suderinamas iš anksto su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V.; 3) motina R. R. turi teisę bendrauti su vaiku G. V. ir kitu laiku, iš anksto suderinusi laiką su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V.; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei R. R. laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko G. V. atžvilgiu, vaiko nuolatine globėja paskirta ieškovė J. J. V.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės namuose nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos vaiko gyvenimui bei poilsiui, atsakovė nepalaikė tvarkos namuose, juose lankėsi pašaliniai asmenys, kurie vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Motina netinkamai rūpinosi vaiku, nesirūpino jo sveikata. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas patvirtino R. R. ir J. J. V. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pagal kurią R. R. turi teisę bendrauti su G. V. kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. R. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val., kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo tvarka (laikas, vieta ir pan.) išlaikant ne mažesnį kaip bendrą taikos sutartimi nustatytą bendravimo laiką, dėl objektyvių priežasčių gali būti keičiama abipusiu šalių susitarimu, R. R. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną informuoti J. J. V., jei negalės atvykti nustatytu laiku. Pažymėjo, kad aukščiau nurodyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra vykdoma, nes atsakovė su vaiku bendrauja formaliai, susitikimų metu ji nebendrauja su vaiku, o tiesiog būna su juo viename kambaryje, vaikas tuo metu žiūri televizorių ar klausosi muzikos, o atsakovė naršo telefone. Atsakovė su vaiku praktiškai niekur nevyksta. Šiuo metu vaikui G. V. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko (duomenys neskelbtini), turi savo ritmą ir pomėgius, aktyviai lanko būrelius: anglų kalbos (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 16.30 val. iki 17.30 val.), baseiną (sekmadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val.), savaitgaliais berniukas išvyksta su (duomenys neskelbtini) į pratybas. Vaikas ne kartą yra nurodęs, kad nenori susitikinėti su mama, kadangi ji jam kelia neigiamas emocijas, tačiau atsakovė nuolat priekaištauja ir net grasina ieškovei, kad ji nuteikinėja G., kad jis nenorėtų su ja bendrauti paskirtu laiku. Mano, kad atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka turėtų būti pakeista, nes galiojanti motinos ir sūnaus bendravimo tvarka vaikui kelia neigiamas emocijas, jis vengia susitikimų su motina, jų metu elgiasi apatiškai reaguodamas į motinos indiferentiškumą jo atžvilgiu, o po susitikimų berniukas būna sudirgęs, išsako savo nuomonę, kad nenori bendrauti su motina.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ji netrukdo atsakovei bendrauti su sūnumi ir nedalyvauja atsakovei bendraujant su vaiku. Atsakovei atėjus bendrauti su sūnumi, ji išeina į virtuvę dažniausiai spręsti kryžiažodžių, o atsakovė su sūnumi lieka kambaryje. Kai baigiasi atsakovės bendravimo su sūnumi laikas ir ji išeina, vaikas būna piktas, susikaupusį pyktį išlieja ant jos ir klausia, kodėl ji įsileidžia atsakovę, nes jis su atsakove bendrauti nenori. Mano, kad vaikas nuo vaikystės jaučia nuoskaudas, nes gimus mergaitei jis buvo atstumtas, jam tapo įprasta, kad mamos nėra. Gali būti, kad vaikas pyksta ant mamos, kad ji jo neaugino, bet per tiek laiko jis prie to priprato ir mamos jam dažnesniam bendravimui nereikia. Vaikas nori bendrauti su mama tada, kai jis nori ir gali ir tokiu būdu, koks jam yra priimtinas, o ne tada, kada privalo pagal kažkieno nustatytą tvarką. Kai G. kažkas liepiama daryti priverstinai, tai jis visada kelia klausimą, kodėl jo nelaiko už žmogų. Jis save laiko lygiateisiu žmogumi, kaip ir visi suaugę ir nori, kad su juo skaitytųsi ir įsiklausytų į jo nuomonę. Kadangi tai atsakovė, tai vaikas išvažiuodavo, tai bendravimo vasarą praktiškai nebuvo. Gal kelis kartus atsakovė su vaiku buvo susitikę mieste per šventes. Prasidėjus mokslo metams G. turi daug pamokų ir popamokinės veiklos, jo grafikas įtemptas, vaikas pavargsta ir nori poilsio. Vaikas su mama niekada artimai nebendravo, ryšio tarp jų nebuvo. Psichologai įžvelgia vaiko traumą, kurią jis patyrė dėl to, kad atsakovė jo neaugino.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad toks bendravimas, koks yra nustatytas, traumuoja vaiką, todėl reikia keisti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, juo labiau, kad lankstumo iš atsakovės bendrauti su sūnumi atsižvelgiant į vaiko interesus nėra. Priešingai – atsakovė kategoriškai reikalauja bendrauti su vaiku nustatytu laiku, net jei tas bendravimas yra visiškai neturiningas, beprasmis ir keliantis neigiamus išgyvenimus vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė supranta, kad jos sūnui reikia mokytis, jis papildomai lanko anglų kalbos pamokas, plaukimo būrelį, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, todėl sutinka savo bendravimo su sūnumi laiką derinti su jo užimtumu. Kadangi G. sekmadieniais lanko baseiną ir turi kitų užsiėmimų, sutinka, kad bendravimas sekmadieniais nevyktų, tačiau penktadieniais ir šeštadieniais bendravimas turėtų išlikti, siekiant išlaikyti sūnaus ir motinos ryšį. Siūlo pakeisti dabar galiojančią jos bendravimo su sūnumi G. tvarką, nustatant tokią bendravimo tvarką: motina R. R. bendrauja su vaiku G. V. kiekvieną penktadienį nuo 19 val. iki 21 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. R. R. pasiima vaiką G. V. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko globėja J. J. V. suderintos vietos ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val., jei nustatytu laiku vaikas dėl objektyvių priežasčių negali susitikti su motina R. R., toks susitikimas perkeliamas į kitą laiką, kurio data ir laikas suderinamas iš anksto su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V., motina R. R. turi teisę bendrauti su vaiku G. V. ir kitu laiku, iš anksto suderinusi laiką su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V..

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad sūnus jai paskambina, kai nori su ja susitikti ir išeiti į miestą. Mieste jie eina į tuo metu vykstančius renginius. Tokių susitikimų metu ji nuperka sūnui kokių nors smulkmenų. Mano, kad ieškovė neturi teisės daryti kliūčių jos bendravimui su sūnumi. Ji pati G. augino iki vienuolikos metų, o tada ieškovė pasiėmė vaiką sau. Nori ir toliau bendrauti su vaiku penktadieniais ir šeštadieniais vaikui patogiu laiku, nes toks bendravimas buvo ir yra, vaikas visada noriai bendravo, pats ją ne kartą yra kvietęs eiti į miestą. Jos santykis su vaiku yra geras. Būtų geriau, kad būtų nustatytas konkretus laikus, nes jei to nebus, ieškovė jai iš viso neleis matytis su vaiku, nurodydama, kad vaikas visada yra užimtas kokia nors veikla. Pats vaikas jai niekada nėra sakęs, kad nenori su ja bendrauti. Vieną ar du kartus per metus vaikas buvo atėjęs pas ją į svečius. Paskutinį kartą G. pas ją lankėsi pavasarį, apsilankymo metu sūnus ieškojo kompiuteryje informacijos apie galimybę jam įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Ieškovė beveik visada dar net nepasibaigus jos bendravimo su sūnumi laikui ateina į kambarį ir paprašo, kad ji jau išeitų, nes jie turi planų ir reikalų mieste, nors tuo metu ji būna su vaiku sutarusi eiti į miestą. Per mėnesį vieną kartą šeštadieniais visada važiuoja į miestą. Prieš rugsėjo 1-ąją buvo su sūnumi išėję į šventę, nupirko G. skanios arbatos ir ledų. Kai ji ateina pabendrauti su sūnumi į namus, vaikas jos laukia, jeigu ji vėluoja - vaikas jai skambina ir tikslinasi, ar ji atvažiuoja, ar jie eis abu į miestą. Būdami namuose abu sėdi prie kompiuterio, nes sūnus ieško darbo. Jai mokykla neleidžia prisijungti prie (duomenys neskelbtini) dienyno, nes yra tik vienas prisijungimo kodas, kuris atiduotas ieškovei. Kodėl ji atsisakė psichologų pasiūlytos šeimos terapijos – negali atsakyti, bet mano, kad jokios terapijos nereikia, nes bendravimas su vaiku yra normalus, ji neturi jokių problemų dėl bendravimo su sūnumi. Vaikas eina į mokyklą nuo 9 val. ir grįžta apie 16 val. ar 17 val., o tada eina arba į anglų kalbos kursus, arba į (duomenys neskelbtini) užsiėmimus ir namo grįžta apie 20 val. Visą savaitę vaikas užimtas iki 19.30 – 20.00 val. G. labai rūpinasi mokslais ir jau dabar galvoja, ką jam reikės dirbti pabaigus mokyklą. Jis jau dabar nori dirbti bent jau per vasarą, nes jam norisi veiklos ir užsiėmimų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad motina bendrauja su sūnumi pagal savo supratimą ir nesiekia vaiko traumuoti ar jam kažkaip pakenkti. Sutinka, kad bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti lankstesnė. Mano, kad kažkoks bendravimas turi būti tikslu palaikyti ir išsaugoti vaiko ir motinos ryšį. Galbūt dabartinis vaiko nenoras bendrauti su motina yra paauglystės maištas, o jam praėjus – G. pats norės matytis su mama, o dabar reikėtų nustatyti jo bendravimą su mama penktadieniais ir šeštadieniais, atsižvelgiant į vaiko galimybes ir norą bendrauti.

Teismo posėdyje išklausytas nepilnametis vaikas G. V., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad nenori bendrauti su mama, nes ji jam trukdo, skambinėja. Jam labai nepatinka su mama bendrauti, nes ji neįsiklauso į jį, kaskart klausinėja tų pačių dalykų. Kai mama ateina bendrauti – jis įsijungia kompiuterį, nes tai jį nuramina. Į mamos užduodamus klausimus jis neatsakinėja, nes ji klausinėja to paties. Kelis kartus su mama buvo išėję į miestą. Buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mama pamokų jam ruošti nepadeda. Močiutė netrukdo jam bendrauti su mama, nėra liepusi mamai išeiti. Pamokos prasideda 9 val., baigiasi – 15.40 val. Po pamokų važiuoja į anglų kalbos kursus arba į (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais būna pratybos, tenka išvažiuoti, o sekmadieniais – baseinas. Jo niekas nenuteikinėja, jis pats nenori bendrauti su mama, nes mama turėtų keisti bendravimo su juo taktiką, keisti klausimus, siūlyti kur nors išeiti, o ne jam duoti sugalvoti, ką jiems veikti. Nori mažiau bendrauti su mama. Vis dar atsimena tai, kas vyko vaikystėje, dėl to labai pyksta ir nenori dažnai matytis su mama, nes iš jo tyčiodavosi, jam ir dabar ten niekas nepasikeitę, išlikęs tas pats kvapas. Pas mamą lankytis nenori, gali susitikinėti pas močiutę arba mieste, bet tikrai ne pas mamą namuose.

Išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prašomas nustatyti minimalus bendravimas šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko raidą, nes maksimalus bendravimas šiuo metu, esant įtemptiems mamos ir sūnaus tarpusavio santykiams, daro žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Esant itin sudėtingiems atsakovės ir jos sūnaus tarpusavio santykiams, atsakovės noras bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką traumuoja vaiką psichologiškai, dėl ko jo brandai ir pasaulėžiūrai daroma žala. Atsakovės teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi negali būti svarbesnė už nepilnamečio vaiko interesus. Išklausius vaiko nuomonę, manytina, kad vaiko nenoras bendrauti su motina negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančia motina ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma, tačiau įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus, tikslinga sumažinti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, nustatant minimalų vaiko bendravimą su motina.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti pilnai, nes maksimalus G. bendravimas su mama daro žalą vaiko vystymuisi. Minimalus bendravimas atitiktų vaiko interesus ir poreikius. Vaikas turi suicidinių minčių, Skyriuje yra sakęs, kad nusižudys, jei jam ir toliau reikės bendrauti su mama. Nemano, kad tai buvo pasakyta šiaip sau, siekiant pagąsdinti. Socialiniai darbuotojai siūlo įvairias paslaugas, padėsiančias normalizuoti motinos ir vaiko santykį, tačiau atsakovė kategoriškai atsisako visų siūlomų paslaugų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei R. R. laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko G. V. atžvilgiu, vaiko nuolatine globėja paskirta ieškovė J. J. V.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės namuose nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos vaiko gyvenimui bei poilsiui, atsakovė nepalaikė tvarkos namuose, juose lankėsi pašaliniai asmenys, kurie vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Motina netinkamai rūpinosi vaiku, nesirūpino jo sveikata. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas patvirtino R. R. ir J. J. V. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pagal kurią R. R. turi teisę bendrauti su G. V. kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. R. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val., kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo tvarka (laikas, vieta ir pan.) išlaikant ne mažesnį kaip bendrą taikos sutartimi nustatytą bendravimo laiką, dėl objektyvių priežasčių gali būti keičiama abipusiu šalių susitarimu, R. R. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną informuoti J. J. V., jei negalės atvykti nustatytu laiku. Dėl itin komplikuotų nepilnamečio G. V. santykių su motina R. R. aukščiau nurodyta bendravimo tvarka nėra vykdoma. (duomenys neskelbtini) nepilnametis G. V. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybos koordinatorę, prašydamas atsižvelgti į jo nuomonę, nori nutraukti susitikimus su mama R. R., nes po susitikimų su mama jaučiasi blogai, jaučia nerimą, negali susikaupti mokslams, nenori matytis su mama. Nuo (duomenys neskelbtini) G. V. teikiamos psichologo konsultacijos (duomenys neskelbtini) centre. Po individualaus pokalbio su G. globos centre ir apsilankymo šeimos namuose paaiškėjo, kad motina galimai taiko psichologinį smurtą tiek prieš J. J. V., tiek prieš nepilnametį G. V., specialistai mato poreikį tęsti psichologinę pagalbą, tačiau R. R. nesilaiko bendravimo tvarkos ir savo iniciatyva ieško bei skambina vaikui nepaisydama nustatytos bendravimo tvarkos ir vaiko interesų ((duomenys neskelbtini)), kategoriškai atsisako lankyti šeimos terapiją, nesudaro galimybių specialistam teikti reikiamą pagalbą gerinant šeimos narių tarpusavio santykius ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo išklausyta nepilnamečio G. V. nuomonė ir surašytas Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad po susitikimų su motina R. R. G. V. jaučiasi blogai, kadangi motina neatsižvelgia į jo norus, nepagarbiai elgiasi su juo, nuolat jam skundžiasi, kad neturi pinigų, prašo jo sutaisyti dviratį ar atlikti kitus darbus. Vaikas prisiminė praeityje patirtus išgyvenimus dėl motinos elgesio, jos susitikinėjimus su vyrais jo akivaizdoje. Berniukas pažymėjo, kad susitikimų metu motina dažniausiai tyli, neatsižvelgia į jo norus, pomėgius, niekada nepaklausia jo kur jis norėtų su ja nueiti, dažnai nesilaiko nustatyto bendravimo grafiko, neatsižvelgia į jo užimtumą, ligą. Atvykusi jo aplankyti neatneša lauktuvių. Tokie susitikimai su motina kenkia jo psichinei sveikatai, todėl jis lanko psichologo konsultacijas (duomenys neskelbtini) centre. Vaikinas prašė nutraukti bendravimo tvarką su motina. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) Psichologo išvada, kurioje nurodyta, kad dėl psichologinės pagalbos gavimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi paauglys G. V.. Kreipimosi priežastis – sudėtingi santykiai su mama, neigiamos emocijos, nerimas dėl artėjančių mokslo metų pradžios naujoje mokykloje. G. – pakankamai savarankiškas, nuovokus paauglys, yra mandagus, laikosi taisyklių, klauso nurodymų, realistiškai vertina savo gebėjimus bei esamą situaciją. Paauglys geba įveikti nerimą keliančias situacijas, užsiimdamas mėgstama veikla – nusiramina. Nuotaika ir emocijos – stabilios, adekvačios situacijai. G. susiduria su natūraliais, amžiaus tarpsniui būdingais raidos uždaviniais – siekia autonomijos, nori būti mažiau priklausomas ir kontroliuojamas. Vasarą paauglys jautėsi gana vienišas, itin mažai palaikė kontakto su bendraamžiais, laiką leido vienas, tačiau prasidėjus mokslo metams situacija keičiasi, G. sekasi užmegzti naujus ryšius mokykloje bei užklasinėje veikloje. G. savo santykius su mama apibūdina kaip sudėtingus, jam sunku rasti bendrą kalbą su mama, užmegzti ryšį. Pasak vaikino, jų nesieja jokie bendri interesai. G. dažnai jaučiasi nesuprastas, nepriimamas, perdėtai kontroliuojamas. Priverstiniai susitikimai su mama G. vargina, todėl paauglys įvairiais būdais jų vengia, siekia sukontroliuoti situaciją ir pasiekti savo tikslų tam, kad išvengtų bendravimo su mama, kuris jam sukelia nemalonius jausmus. Pats paauglys taip pat nėra linkęs ieškoti būdų, kurie palengvintų bendravimo situacijas, siekia atsiriboti nuo mamos. Pozityvaus ryšio tarp mamos ir vaiko nėra, priverstiniai susitikimai ir dėl to kylantys konfliktai didina įtampą santykiuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK)3.180 straipsnio 4 dalimi, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Nuo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos R. R. ir J. J. V. sudarytos taikos sutarties dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pagal kurią R. R. turi teisę bendrauti su G. V. kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. R. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 18 val., kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, bendravimo tvarka (laikas, vieta ir pan.) išlaikant ne mažesnį kaip bendrą taikos sutartimi nustatytą bendravimo laiką, dėl objektyvių priežasčių gali būti keičiama abipusiu šalių susitarimu, R. R. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną informuoti J. J. V., jei negalės atvykti nustatytu laiku, susidariusi padėtis iš esmės pasikeitė dėl objektyvių priežasčių. Viena vertus, šalių sutartas ir teismo nutartimi patvirtintas atsakovės bendravimas su sūnumi toliau negali vykti tokia pačia tvarka dėl G. V. dienotvarkės, pamokų ir popamokinės veiklos. Kita vertus, aukščiau nurodyta atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka kenkia nepilnamečio G. V. vystymosi raidai, neatitinka jo interesų bei lūkesčių. Teismo vertinimu, nepilnametis G. V., būdamas (duomenys neskelbtini) metų, yra pakankamai brandus, kad išsakytų savo nuomonę, į kurią turėtų būti atsižvelgiama, nes ji nekenkia paties vaiko interesams. Anot nepilnamečio G. V., santykiai su mama yra įtempti, o nusistovėjęs bendravimas jam kelia stresą, kenkia mokslams, nes po susitikimų su mama jam reikia laiko atsigauti, jis negali susikaupti mokslams. Tas pačias aplinkybes, kad nusistovėjęs atsakovės bendravimas su vaiku, šiuo metu neatitinka jo interesų, patvirtino ir (duomenys neskelbtini) psichologė bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė. Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir šioje civilinėje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, byloje pasitvirtinus duomenims, kad atsakovės maksimalus bendravimas su vaiku kenkia jo interesams, teismas sprendžia, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) vaiko G. V., gebančio išreikšti savo nuomonę, kuri nėra priešinga jo interesams, teisės ir teisėti interesai bus tinkamai apsaugoti ir užtikrinti, toliau vaikui minimaliai bendraujant ir palaikant ryšius su mama, todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir nustatytina, kad: 1) motina R. R. bendrauja su vaiku G. V. kas antrą sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; 2) jei nustatytu laiku vaikas G. V. dėl objektyvių priežasčių negali susitikti su motina R. R., toks susitikimas perkeliamas į kitą laiką, kurio data ir laikas suderinamas iš anksto su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V.; 3) motina R. R. turi teisę bendrauti su vaiku G. V. ir kitu laiku, iš anksto suderinusi laiką su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V..

Teismo vertinimu, tokia atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka šiuo metu padės išsaugoti atsakovės ryšį su vaiku, o taip pat nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė, teikdama ieškinį teismui sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, tačiau atsakovei šioje civilinėje byloje buvo teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo. Esant aukščiau išdėstytam ieškovės patirtos žyminio mokesčio išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Į bylą yra pateiktas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad mokėtojas (duomenys neskelbtini) sumokėjo gavėjui advokatui Adomui Kunčiui 1203,95 Eur, mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini). Be to, į bylą yra pateikta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas – (duomenys neskelbtini), sąskaitos aprašymas – atstovavimas pirmojoje instancijoje civ. byloje dėl nepilnamečio G. V. bendravimo tvarkos su motina R. R. pakeitimo. Pažymėtina, kad ieškovės J. J. V. ieškinys atsakovei R. R. dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su motina pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini). Advokatas Adomas Kunčius ieškovę J. J. V. šioje civilinėje byloje atstovavo (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutarties pagrindu, kurioje nėra jokių duomenų, kad advokato išlaidas už ieškovės atstovavimą šioje civilinėje byloje dar (duomenys neskelbtini) bus apmokėjusi (duomenys neskelbtini). Esant aukščiau išdėstytam, teismas neturi teisinio pagrindo laikyti, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini) apmokėta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra būtent ieškovės J. J. V. šioje civilinėje byloje patirtos atstovavimo išlaidos, todėl ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1203,95 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų atmeta, kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant tokią atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) motina R. R. bendrauja su vaiku G. V. kas antrą sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.;

2) jei nustatytu laiku vaikas G. V. dėl objektyvių priežasčių negali susitikti su motina R. R., toks susitikimas perkeliamas į kitą laiką, kurio data ir laikas suderinamas iš anksto su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V.;

3) motina R. R. turi teisę bendrauti su vaiku G. V. ir kitu laiku, iš anksto suderinusi laiką su vaiko globėja J. J. V., jei dėl tokio susitikimo sutinka vaikas G. V..

Ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė