Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka bausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia melagingai pranešė, o vėliau būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtindama savo parašu, parašė pareiškimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai Viktorijai Kontenei, t. y. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. R., smurtaudamas artimoje aplinkoje vieną kartą trenkė jai į galvą, kojomis nemažiau šešių kartų spyrė jai į kairę koją ir taip sukėlė fizinį skausmą, dėl ko 2017 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate Akmenės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kuris 2017 m. spalio 4 d. buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji R. N., kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad ji su sugyventiniu A. R. kartu gyvena 7 metus, vaikų neturi. Šiuo metu jau tris savaites visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų ir tvarkosi gyvenimą. Prieš tai ilgą laiko tarpą beveik ištisai, su nedidelėmis pertraukomis, gėrė alkoholinius gėrimus. 2017-08-27 nuo pat ryto su sugyventiniu A. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Dienos metu, tiksliai laiko neprisimena, būdama girta, paskambino į policiją ir pasakė, kad sugyventinis ją nori užmušti, grasina su peiliu, tampo ją už plaukų. Prisimena, kad nuėjo į (duomenys neskelbtini) gaisrinę, kuri yra šalia jos namų, ir ten paprašė kažkokio darbuotojo telefono, iš kurio paskambino į policiją. Taip elgėsi dėl girtumo. Sugyventinis nieko panašaus jai nedarė. Prisipažįsta, kad melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje ir dėl to dabar labai gailisi (b .l. 90–91).

Motyvuojamoji dalis

Be R. N. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2017 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje ir fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ir tuo pačiu nutarimu pradėtas ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-00218-17, R. N. atžvilgiu, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą (b. l. 1–5);ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad jis dirba gaisrininku (duomenys neskelbtini) miestelyje. 2017-08-27 dienos metu į gaisrinės pastatą atėjo moteris, vardu R., kurios jis nepažįsta, tačiau ji į gaisrinę ateina dažnai, nes jai reikia tai GMP, tai policijos pagalbos. Ji visada būna neblaivi, tą dieną R. taip pat buvo neblaivi, atėjo su kažkokiu vyriškiu. Ji paprašė telefono paskambinti ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, dėl ko ji nori paskambinti į policiją. Jokių matomų sužalojimų ant jos kūno, jis nepastebėjo, ji buvo patinusi, mano, nuo gėrimo. Jis davė jai telefoną paskambinti, o pats buvo pastato viduje. Po kelių minučių R. jam telefoną grąžino (b. l. 39–40).ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. nurodė, kad R. N. jis gerai pažįsta, ji nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Prieš porą savaičių, kada tiksliai neprisimena, pas jį į namus atėjo girta R. N. ir jo paprašė telefono, sakė, kad nori skambinti į policiją, nes ją mušė sugyventinis. Jis jai telefono nedavė ir pasakė, kad gali ją nuvesti į šalia esančią gaisrinę, kad ji iš ten galėtų paskambinti policijai. Žino, kad ji nuolat skambina ir kviečiasi policiją, kai jis jai duoda telefoną, jis sulaukia nemalonumų. Gaisrinėje gaisrininkas R. N. davė telefoną ir ji iš jo paskambino į policiją. Prisimena, kad ji telefonu lyg sakė, kad ją puola, muša sugyventinis (b. l. 45);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. nurodė, kad R. N. yra jos sesuo, gyvena viena šalia kitos. Sesuo vartoja alkoholį daug metų, jau 4 mėnesius ji geria diena iš dienos be pertraukų. Pastaroji dažnai melagingai kviečia policiją ir GMP. 2017-08-27 kartu su seserimi gėrė ir jos sugyventinis A. R.. Jis dirba, stengiasi ir geria daug mažiau nei sesuo. Tą dieną ji buvo užėjusi pas seserį, ji buvo visiškai neblaivi, o A. R. išgėręs. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė A. R. Tada ji sužinojo, kad sesuo jam iškvietė policiją, nes neva jis ją sumušė. Ji yra įsitikinusi, kad A. R. jos nemušė, o sesuo eilinį kartą bus pranešusi melagingai, A. R. niekada sesers nemušė. Jis yra ramus žmogus. Kai ji atėjo, sesuo jai nieko nesakė, kad ją būtų A. R. mušęs. Jokių žymių, sumušimų ant sesers kūno nebuvo (b. l. 42–43);ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. nurodė, kad jis savo sugyventinės R. N. nemušė. Su ja kartu gyvena sugyventinės name apie 7 metus, vaikų neturi. Jis niekada nėra mušęs R. N.. Jo sugyventinė labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jis taip pat kartais išgeria, tačiau tikrai daug rečiau nei ji. Kai R. N. būna girta, ji dažnai melagingai kviečia policiją. Už melagingus pranešimus policijai ji daug kartų yra bausta administracine tvarka. 2017-08-27 nuo ryto kartu su sugyventine namuose vartojo alkoholinius gėrimus, sugyventinė gėrė jau apie savaitę laiko. Apie 14.50 val. girta R. N. pradėjo be priežasties šūkauti, kad neva jis ją muša, lenda prie jos, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Ji taip elgiasi visada, kai būna girta. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Ji norėjo iš jo telefono paskambinti į policiją, bet jis telefono nedavė, tada ji išbėgo pas kaimyną, vardu A., ir iš jo paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė (b. l. 47–48);Iš 2017 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-08-27 14.55 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pil. R. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (b. l. 51);Iš policijos informacinės sistemos ROIK (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad 2017-08-27 14.55 val., gautas pranešimas, kad neblaivus vyras mušasi rankomis, grasino peiliu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 12–15);2017 m. spalio 2 d. apžiūros protokolu apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta CD kompaktinė plokštelė su garso įrašu, iš kurio matyti, kad R. N. praneša BPC operatoriui apie smurtą artimoje aplinkoje, nurodo, kad ją vyras daužo, jai skauda, įvykio vieta (duomenys neskelbtini) miestelyje. Mušė rankomis, su diržu, grasino peiliu papjauti. Greitosios medicininės pagalbos nereikia (b. l. 52–53, CD kompaktinė plokštelė su garso įrašu pridėta prie bylos viršelio);Iš 2017 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo surašyto įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 20) matyti, kad R. N. būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtindama savo parašu, 2017 m. rugpjūčio 27 d. parašė ir policijai pateikė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. sugyventinis A. R. jai spyrė koja ir trenkė kumščiu į įvairias kūno vietas (b. l. 20, 22–24);Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. 15.30 val. A. R. nustatytas 3,29 promilių girtumas, 2017 m. rugpjūčio 27 d. 15.35 val. R. N. nustatytas 2,63 promilių girtumas (b. l. 28–29);Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. N. bausta administracine tvarka dėl žinomai melagingo policijos pareigūnų iškvietimo (b. l. 72–81).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu daro pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų kaltinamosios R. N. kaltei, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyti.

Be kaltinamosios prisipažinimo, aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad R. N. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia melagingai pranešė, o vėliau būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtindama savo parašu, parašė pareiškimą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai Viktorijai Kontenei, t. y. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. R., smurtaudamas artimoje aplinkoje vieną kartą trenkė jai į galvą, kojomis nemažiau šešių kartų spyrė jai į kairę koją ir taip sukėlė fizinį skausmą, dėl ko 2017 m. rugpjūčio 27 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate Akmenės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kuris 2017 m. spalio 4 d. buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamosios R. N. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog R. N. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (b .l. 94–96).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. R. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteista (b. l. 71), ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnyje, dėl žinomai melagingo policijos pareigūnų iškvietimo (b. l. 72–81), nedirbanti ir darbo biržoje neregistruota (b. l. 82–83), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre registruota, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą centre gydyta 2017 m. gegužės 17 d., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 86).

R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų; bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais; asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant prokuroro siūlomą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. N. prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, skiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BPK 351 straipsnio 1 dalimi R. N. išaiškintina viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos, nuteistojo teisės ir pareigos, kaip visa tai reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso VIII skyriuje ir BK 46 straipsnyje.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 92–93).

Turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti CD laikmena su garso įrašu saugotina byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 valandų), paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. N. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Bausmės laiką skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti R. N. viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei jos teises ir pareigas:

– Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos, kurios nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas nustatytas pareigas;

– Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą;

– Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

– Viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Viešuosius darbus atliekantys nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikatą Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

– Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus ir nemokamai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis;

– Žala, kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų arba kitai valstybės ar savivaldybės institucijai, nevyriausybinei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam padaro sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais;

– Viešųjų darbų atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais;

– Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas;

– Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

– Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

– Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti R. N. 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

CD kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kuri pridėta prie bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Išaiškinti R. N., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.