- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-915-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00098-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- G. Ž., kreditoriaus G
- Kreditorius
- G. Ž.
- Skolininkas
- VšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-373-836/2015 pagal pareiškėjo kreditoriaus G. Ž. pareiškimą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo iš skolininko VšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kreditorius G. Ž. pateikė teismui pareiškimą priteisti iš skolininko VšĮ „Kėdainių krepšinio perspektyvos“ 579,24 Eur atlyginimo įsiskolinimą, 40 119,42 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, 145 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2015-01-21 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. Ž. pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 3). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Nuo 2013-01-01 darbo ginčams dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tokius ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nustatyta tvarka kreipėsi į darbo ginčų komisiją.
II. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas G. Ž. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. perduoti G. Ž. pareiškimą su priedais tolesnei proceso eigai. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, reglamentuojančios civilinių įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, nes kreditoriaus turtinių reikalavimų dalykas yra iki 2013-01-01 susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie tęsėsi iki krepšinio sezono pabaigos, tai yra iki 2013-04-18. Šie darbo teisiniai santykiai buvo susiformavę iki naujos darbo ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka tvarkos nustatymo, todėl iš jų kilusių teisinių pasekmių klausimai turi būti sprendžiami pagal teisę, galiojusią tuo metu, tai yra iki 2013-01-01, kada įsigaliojo naujos procesinės teisės normos, reglamentuojančios darbo bylų nagrinėjimo tvarkos ypatumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalis nustato, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius (įskaitant ir darbo teisinius santykius) reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, kaip ir darbo įstatymai (DK 12 straipsnis). Todėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo klausimai spręstini tiesiogiai teisme (DK 295 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 297 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto pareiškimą dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atsisakyta priimti dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnis įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam neturėjo būti taikoma išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, kadangi kreditoriaus turtinių reikalavimų dalykas yra iki 2013-01-01 susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie tęsėsi iki 2013-04-18, t. y. šie darbo teisiniai santykiai buvo susiformavę iki naujos darbo ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka tvarkos nustatymo, todėl iš jų kilusių teisinių pasekmių klausimai turi būti sprendžiami pagal teisę, galiojusią tuo metu, tai yra iki 2013-01-01, kada įsigaliojo naujos procesinės teisės normos, reglamentuojančios darbo bylų nagrinėjimo tvarkos ypatumus.
CPK 3 straipsnio 8 dalis numato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Pagal DK 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis baigiami nagrinėti būtent iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai. Kadangi apeliantas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2015-01-23, jam nebetaikoma iki šios datos galiojusi išimtis (galiojusi DK 295 str. 2 d. 5 p.), kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Kita atskirojo skundo argumentacija iškeltam klausimui spręsti nėra reikšminga, todėl neanalizuotina.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pateiktą nesilaikant privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.