- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- AS-146-343-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00679-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei ir akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. kovo 5 d. kreipėsi skundu (b. l. 1-4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
nustatyti, konstatuoti atsakovų padarytus pažeidimus, naikinant pareiškėjai skirtos siuntos Nr. RB293686417HK turinį, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Sąjungos normatyvus;atsakyti į pareiškėjos pateiktus argumentus dėl galimai pažeistų teisių, gauti iš muitinės visus dokumentus, įtakojusius daikto iš siuntos sunaikinimą, bei daiktinius įrodymus (jo nuolaužas);konstatuoti, kad lydraštis (priedas Nr. 7) yra suklastotas, nes prekės kaina yra 283 Lt, bet ne 1024 Lt, kaip nurodoma;įpareigoti Muitinę perskaičiuoti mokesčius, grąžinant pinigus, ir grąžinti 411 Lt už telefoną.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 19-20) nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. kovo 21 d. pateikti teismui tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, su patikslintu skundo reikalavimu, atsisakant netinkamai suformuluotų skundo reikalavimų, reikalavimus formuluoti atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis (prašant panaikinti ar pakeisti skundžiamus sprendimus, nurodant jų priėmimo datas, numerius, institucijas, priėmusias skundžiamus sprendimus, prašant įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus ir pan.), pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais (pažyma apie gaunamas pajamas) pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jei pareiškėja skųs tam tikrą sprendimą, – pateikti teismui skundžiamo sprendimo gavimo datą įrodančio dokumento (voko ar kito įrodymo) originalą. Dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų teismas pasiūlė pareiškėjai kreiptis ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Taip pat išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai.
2012 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas (b. l. 24-28), kuriuo ji prašė:
nustatyti, konstatuoti atsakovų padarytus pažeidimus, naikinant pareiškėjai skirtos siuntos Nr. RB293686417HK turinį, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos Sąjungos normatyvus;atsakyti į pareiškėjos pateiktus argumentus dėl galimai pažeistų teisių, gauti iš muitinės visus dokumentus, įtakojusius daikto iš siuntos sunaikinimą, bei daiktinius įrodymus (jo nuolaužas);konstatuoti, kad muitinės raštas Nr. 1PR-13-265, 201207 d., pažeidžia terminus dėl veiksmų su prekėmis ir informavimą apie tai, pažeidžia Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos įstatymus, be to, yra akivaizdus ir neginčijamas įrodymas, jog atliekami nekontroliuojami veiksmai su siunta, neinformuojant nei vežėjo, nei gavėjo, nes neatitinka vežėjo teikiama informacija gavėjui, todėl tą dalį, kur kalbama apie telefono sunaikinimą, pripažinti neteisėta ir negaliojančia, įpareigoti grąžinti telefoną arba atsiskaityti pagal rinkos kainą – 1500 Lt;konstatuoti, kad lydraštis Nr. 1801822527, 20111213, muitinės sąskaita pašto siuntos gavėjui, yra suklastotas ir jį panaikinti;įpareigoti muitinę perskaičiuoti mokesčius, grąžinant pinigus; konstatuoti, jog Lietuvos paštas (vežėjas) neteisingai informavo apie veiksmus su prekėmis, tuo prisidėdamas prie muitinės veiksmų, įtakojusių galimybės neturėjimo daryti poveikį, arba apskųsti priimamus sprendimus, kurie muitinės rašte nepaminėti ir kurių, matomai, nėra; įvertinti Lietuvos pašto rašto 20111006 d., Nr. 1, teisėtumą pagal skunde išdėstytus argumentus, konstatuojant teisių pažeidimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi (b. l. 40-41), vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nutarė E. M. skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti skundą su priedais pareiškėjai.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 7 d. nutartyje pareiškėjai aiškiai ir konkrečiai buvo išaiškinti skundo trūkumai bei nurodyta, kaip tie trūkumai turėtų būti pašalinti. Tačiau pareiškėja su patikslintu skundu pateiktuose paaiškinimuose nurodo, jog kai kurių skundo trūkumų nesutinka šalinti, be to, patikslintus skundo reikalavimus vėl teikia nesivadovaudama teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai.
III.
Pareiškėja E. M. atskiruoju skundu (b. l. 44) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti skundą.
Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pateikdama patikslintą skundą teismui įvykdė visus 2012 m. kovo 7 d. teismo nutartyje nurodytus reikalavimus, susijusius su skundo egzempliorių skaičiumi, skundo reikalavimų formulavimu ir skundžiamo sprendimo gavimo datą įrodančio dokumento (voko ar kito įrodymo) originalo pateikimu teismui. Pažymi, kad 2012 m. kovo 7 d. nutartyje buvo prašoma sumokėti žyminį mokestį, nepaaiškinant, kodėl jis turi būti mokamas. 2012 m. kovo 26 d. nutartyje apie tai nieko neminima, todėl pareiškėjai neaišku, ar minėta aplinkybė (žyminio mokesčio nesumokėjimas) įtakojo skundo nepriėmimą. Be to, pareiškėja pažymi, kad skundžiamoje 2012 m. kovo 26 d. nutartyje nieko neminima apie terminų praleidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį skundą galima nepriimti, jeigu šis neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių, tačiau skundžiamoje nutartyje nė vienas iš šių straipsnių nėra paminėtas. Pagal ABTĮ 106 straipsnio 5 dalį teismo nutartyje privaloma nurodyti motyvus ir įstatymus. Pareiškėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje nenurodytas nė vienas įstatymas, todėl neaišku, kokie trūkumai, teismo vertinimu, buvo pašalinti, o kokie – ne. Dėl šios priežasties mano, kad ši nutartis yra nepagrįsta. Taip pat teismas nesilaikė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies, nes atsisakius priimti skundą, privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 19-20) nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. kovo 21 d. pašalinti nutartyje nustatytus skundo trūkumus, taip pat išaiškino, kad trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjos paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Visų pirma, teismas konstatavo, kad pareiškėjos paduotas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimo, pagal kurį skunde turi būti suformuluotas konkretus reikalavimas, ir pabrėžė, jog skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad jos pirmasis, antrasis, trečiasis skundo reikalavimai negali būti pripažinti tinkamais, kadangi jie suformuluoti neatsižvelgiant į paminėtas ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėja turėtų atsisakyti tokių skundo reikalavimų ir suformuluoti reikalavimus pagal ABTĮ 88 straipsnį. Antra, teismas išaiškino pareiškėjai, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsnio 1 dalimi, ginčas dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų nėra administracinio pobūdžio, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme, o teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Dėl šios priežasties pasiūlė pareiškėjai dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų kreiptis ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Trečia, teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 38 straipsnį, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas 100 litų žyminis mokestis. Pažymėjo, kad pareiškėjos skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTĮ 40 straipsnyje, todėl teismui turi būti pateiktas mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalas arba motyvuotas ir atitinkamais įrodymais (pažyma apie gaunamas pajamas) pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ketvirta, teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį prie skundo turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kada skundžiamas sprendimas buvo gautas (pašto vokas ar kitas siuntimo ar gavimo dokumentas), kad būtų galima spręsti, ar nėra praleistas terminas skundui į teismą paduoti, todėl jei pareiškėja skųs tam tikrą sprendimą, ji turėtų pateikti teismui skundžiamo sprendimo gavimo datą įrodančio dokumento (voko ar kito įrodymo) originalą. Penkta, remdamasis ABTĮ 24 straipsnio 3 dalimi, akcentavo, jog teismui turi būti pateikta tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2012 m. kovo 23 d. teismui paduoto patikslinto skundo (b. l. 24-28) turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog reikšdama patikslinto skundo reikalavimus, pareiškėja nesivadovavo teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartimi ir tinkamai teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Pažymėtina, kad pareiškėja savo patikslintame skunde ne tik aiškiai ir konkrečiai, pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas nesuformulavo savo reikalavimų atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, bet taip pat nesivadovavo teismo išaiškinimu bei paliko reikalavimus akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“. Pareiškėja taip pat neįvykdė teismo nurodymo sumokėti žyminį mokestį ir nepateikė motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Aukščiau paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog pareiškėja 2012 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.
Žmogaus subjektinė teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų. Vienas iš tokių procesinių reikalavimų yra aiškaus ir konkretaus skundo reikalavimo (-ų) suformulavimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą aiškinta (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m. sausis – balandis), kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teismas, prieš atsisakydamas priimti skundą dėl skundo dalyko neaiškumo, visų pirma turi nustatyti terminą atitinkamiems trūkumams pašalinti. Tik jų nepašalinus, teismas gali skundo nepriimti – laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Kadangi pareiškėja savo skunde reiškė reikalavimus dėl atitinkamų faktų konstatavimo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškėjai pasiūlė pašalinti skundo trūkumus, o pareiškėjai jų nepašalinus, pagrįstai atsisakė priimti skundą.
Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, esą teismas nenurodė įstatymo normų, kuriais rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, kadangi 2012 m. kovo 26 d. yra aiškiai nurodyta, kad teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio nuostatomis, ir kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.
Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, esą skundžiama nutartis nemotyvuota ir joje neįvardyta kokie trūkumai buvo pašalinti, o kokie – ne. Minėta, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui priimama remiantis ankstesne teismo nutartimi dėl skundo trūkumų pašalinimo, konstatavus, jog pareiškėjas šių trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas lakoniškai pažymėjo, jog 2012 m. kovo 7 d. nutartyje buvo aiškiai ir konkrečiai išaiškinti skundo trūkumai bei nurodyta, kaip tie trūkumai turėtų būti pašalinti, tačiau pareiškėja teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Taigi teismas trumpai, bet pakankamai aiškiai motyvavo savo procesinį sprendimą (nutartį) laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.
Dėl tos pačios priežasties, t. y. kad 2012 m. kovo 7 d. nutartyje teismas jau buvo informavęs pareiškėją apie ABTĮ nustatytus reikalavimus, tarp jų ir dėl skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, esą teismas nepaaiškino, kodėl šis mokestis turi būti mokamas, ir todėl pareiškėjai nėra aišku, ar ši aplinkybė (žyminio mokesčio nesumokėjimas) įtakojo 2012 m. kovo 26 d. nutarties priėmimą, vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad teismo nutartyje nepateikti argumentai dėl skundo padavimo termino atskirojo skundo išsprendimui nėra reikšminga, kadangi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad pareiškėja nepašalino 2012 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino, jog ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio pakartotinai kreiptis į administracinį teismą skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Todėl pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, esą teismas nenurodė, į kokią instituciją jai reikia kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis negali būti panaikinta nei dėl atskirajame skunde nurodytų, nei dėl kitų motyvų. Ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.