Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas R. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPV atstovei, nukentėjusiam asmeniui L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2010-04-08 nutarimu R. K. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt bauda.

Administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad jis 2010-03-13 apie 15.25 val. Kauno mieste Šiausrės pr. – Sukilėlių pr. sankryžoje vairuodamas transporto priemonę su priekaba, keitė važiavimo kryptį ir kliudė gretima juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiuojantį automobilį ir su juo susidūrė, apgadintos abi transporto priemonės, tuo savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 106 p. reikalavimus.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje surinkta pakankamai pareiškėjo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pagal šukių ir nuolaužų buvimo vietą užfiksuotą eismo įvykio schemoje galima teigti, kad susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje, tai įrodo pareiškėjo kaltę.

Nukentėjusioji asmuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykio metu sėdėjo šalia pareiškėjo automobilyje ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad atvažiuoja automobilis ir kliudo jų automobilį.

Liudytojas V. Č. paaiškino, kad jis dirba policijoje ir buvo iškviestas su kolega į eismo įvykį.Atvažiavus suformino reikiamus dokumentus. Kilo klausimas, kuris iš automobilių keitė važiavimo kryptį, ir pagal šukių ir nuolaužų išdėstymą ir jų matmenis buvo nustatyta, kad važiavimo kryptį keitė vilkikas. Pirmoje schemoje truko duomenų tai nustatyti, todėl važiavo matuoti sankryžą antrą kartą. Išmatavus ir sudarius schemą pagal mastelį situacija paaiškėjo.

Liudytojas D. R. paaiškino, kad jis su kolega atvažiavo į įvykio vietą, kur apklausė vairuotojus ir nubraižė schemą, kaltės klausimo nesprendė. Pirma schema buvo nubraižyta jam dalyvaujant, antros jis nematė, todėl jos komentuoti negali.

Liudytojas T. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba policijoje, su kolega teko forminti šį eismo įvykį. Abu vairuotojai savo kaltės nepripažino. Eismo įvykio schemą sudarė jis. Skiriamosios juosto tarp automobilių tuomet nesimatė. Jis nubraižė tai, ką matė ir medžiagą siuntė tolesniam nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

R. K. kaltinamas pažeidus KET 9 ir 106 p. reikalavimus ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.

KET 9 p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 106 p. įsakmiai nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

R. K. neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, teigdamas, jog avarija kilo dėl nukentėjusiosios veiksmų.

Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad 2010-03-13 apie 15.25 val. Kauno mieste Šiausrės pr. – Sukilėlių pr. Sankryžoje prie šviesoforo kelio 2-oje eismo juostoje buvo sustojęs ir pradėjo važiuoti užsidegus žaliai šviesai automobilis Daf 105460 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. K.. Ta pačia kryptimi pirmoje eismo juostoje važiavo automobilis Mersedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. D. Abu automobiliai važiavo ta pačia kryptimi. Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai ir pradėjus važiuoti automobiliai kontaktavo šonais, ko pasekoje abu automobiliai apgadinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra keliamos dvi įvykio versijos. R. K. tvirtina, kad jis stovėjo savo eismo juostoje, važiavimo krypties jis nekeitė, iš antros eismo juostos galima važiuoti tik tiesiai, kaip nurodo kelio ženklas. Jam sustojus antroje eismo juostoje, pirmoje eismo juostoje automobilio nebuvo, jis atvažiavo jau pradėjus jam judėti užsidegus žaliajam šviesoforo signalui, ir apvažiuojant duobę, kliudė jo automobilį. Savo kaltės nepripažįsta. Tuo tarpu nukentėjusioji L. D. posėdžio metu tvirtino, jog ji sustojo prie šviesoforo pirmoje eismo juostoje ir užsidegus šviesoforo žaliajai šviesai vilkikas pradėjęs važiuoti rėžėsi į jos automobilį. Savo kaltės nepripažino.

Siekiant nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su minėtomis kilusiomis pasekmėmis, yra būtina byloje esančių įrodymų analizė.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Administracinio bylos nagrinėjimo metu ginčijamą nutarimą priėmęs pareigūnas vadovavosi 2010 m. kovo 13 d. eismo įvykio vietos schema.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, jog pareigūnai sudarė dvi nagrinėjamo eismo įvykio vietos schemas. Viena jų sudaryta avarijos vietoje 2010 m kovo 13 d., pasirašyta eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų (b.l. 10), o kita nubraižyta policijos pareigūnų 2009 m. kovo 13 d. ir eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nepasirašyta (b.l. 11). Todėl byloje, iškilo klausimas, kuri schema yra teisėta ir kuria reikia vadovautis nustatant eismo įvykio mechanizmą.

Policijos patrulių veiksmai autoavarijos vietoje reglamentuoti Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija), patvirtintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.660. Minėtos Instrukcijos 88.2 p. nustatyta, jog įforminant autoavarijos, kurios metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, dokumentus būtina sudaryti autoavarijos vietos schemą, nurodant mastelį. Jei autoavarijos vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Atvykus į policijos įstaigos budėtojų padalinį pagal juodraštį nubraižoma schema, nurodant mastelį, kurioje taip pat turi pasirašyti autoavarijos dalyviai. Schemos juodraštis pridedamas prie autoavarijos medžiagos.

Bylos duomenys patvirtina, jog policijos pareigūnų 2010 m. kovo 13 d. (b.l. 11) eismo įvykio vietos schema eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nepasirašyta, todėl ji neatitinka Instrukcijos 88.2 p. Dėl minėtų aplinkybių turi būti vadovaujamasi pirma 2010 m. kovo 13 d. (b.l. 10) eismo įvykio vietos schema.

Viena esminių sąlygų eismo įvykiui kilti - vieta, kurioje automobiliai kontaktavo. Šią aplinkybę kaip pagrindinę sąlygą įvardijo ir institucijos atstovė nurodydama, kad pagal mastelyje nubraižytą antrą schemą, matyti, kad veidrodėlio šukių kritimo pradžia pažymėta kelio pirmoje eismo juostoje. Tačiau, kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, kurią pasirašė abu vairuotojai, nuolaužų ir šukių buvimo vieta visiškai nėra pažymėta, joje pažymėtos kontaktavimo vietos pagal vieno ir kito vairuotojų parodymus. Skiriamoji linija, skirianti 1-ją ir 2-ją kelio eismo juostas nubrėžta nebuvo, taip parodė visi byloje apklausti asmenys, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusios parodymai dėl automobilių susidūrimo vietos yra prieštaringi. Pateikta byloje eismo įvykio schema (b.l. 10), kuri pasirašyta dalyvavusių eismo įvykyje vairuotojų yra neinformatyvi, joje nėra pažymėtos net nuolaužos ir šukės, o antra sudaryta eismo įvykio schema nelaikytina tinkamu įrodymu šioje byloje, ją sudarant nedalyvavo vairuotojai ir jos nepasirašė. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti (b.l. 12,13,15, 39), kad R. K. vairuojamas automobilis iškarto po įvykio kairiu šonu stovi prie ištisinės linijos, jo ratai stovi tiesiai, todėl byloje nėra patvirtinančių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad jis keitė važiavimo kryptį. Be to, jis stovėjo antroje eismo juostoje, iš kurios judėti galima tik tiesiai.

R. K. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Minėtos teisės normos dispozicijoje numatytas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y., kad tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Tiriant bylą ir priimant procesinį sprendimą negalima vadovautis prielaidomis. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d., taigi jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad susidariusioje kelio situacijoje R. K. veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje prieštaravo KET reikalavimams ir buvo susiję su šio eismo įvykio kilimu, laikytina, kad R. K. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant R. K. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., sudėties (ATPK 250 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2010-04-08 nutarimą, kuriuo R. K. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.