Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyrusi, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje Nr. 194 Užventis-Tryškiai-Viekšniai 33 kilometre, vairuodama automobilį HONDA JAZZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliški registracijos numeriai), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 109 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę nedavė kelio priešpriešai atvažiuojančiai transporto priemonei, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, bei susidūrė su automobiliui OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu P. V., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. V. dėl kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio žando srityje; odos nubrozdinimų kairėje blauzdoje: muštinių- plėštinių žaizdų kaktos dešinėje; kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje pusėje; kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu; kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės pakaušinės smegenų skilties sferiniame paviršiuje; dešinės smilkininės smegenų skilties sferinio paviršiaus sumušimo; kaukolės pamato kaulų lūžio; kaklo lūžio su nugaros smegenų nutraukimu; kairiųjų III-V šonkaulių lūžių mirė įvykio vietoje; automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei D. M. dėl kairės plaštakos I piršto kaulų išnirimo, dešinės plaštakos odos nubrozdinimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji G. K. apklausiama teisme dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai. Nurodė, kad viskas įvyko, 2021 m. rugsėjo 13 d., pavakary ir tai buvo pati baisiausia diena jos gyvenime. Kaip nurodė kaltinamoji, ji turėjo rūpesčių, blogai jautėsi, spaudė krūtinę. Pasak kaltinamosios, ji atvažiavo iki tos vietos kur jai reikia sukti, keliukas buvo toks neaiškus ir ji nebepažiūrėjo į priekį, kad buvo mašina. Tada, ji suko į tą keliuką ir trenkėsi automobiliui į šoną, neįsitikinusi ar nėra priešpriešais atvažiuojančių automobilių prieš darant manevrą į kairę. Kaip nurodė kaltinamoji, automobilis buvo mano, angliško varianto. Žalą nukentėjusiesiems atlygino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajai inkriminuojama veika be kaltinamosios prisipažinimo įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų.

Aplinkybę, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 109 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę nedavė kelio priešpriešai atvažiuojančiai transporto priemonei, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, bei susidūrė su automobiliui OPEL ZAFIRA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina nukentėjusiųjų D. M. ir P. V. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad priešpriešais važiavęs automobilis išvažiavo į jų pusę ir trenkėsi į automobilio priekį (t.1, 96–98; 105–107).

Šiuo liudytojų parodymus ir kaltinime nurodytą eismo įvykio vietą patvirtina 2021 m. rugsėjo 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta kelias Nr. 194, Užventis-Triškiai-Viekšniai 33 km., 155 m. Kaunatavos k., Telšių r.. ir transporto priemonių apgadinimai (1 t., b. l. 26-39 ).

Aplinkybę, kad kaltinamosios neteisėti veiksmai sukėlė keleivio A. V. mirtį ir keleivei D. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialistų išvados Nr. M 519/2021(04) ir Nr. G 1275/2021(04).

Iš išvados Nr. M 519/2021(04) turinio matyti, kad A. V. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio žando srityje; odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje; muštinėmis – plėštinėmis žaizdomis kaktos dešinėje; kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos dešinėje pusėje; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu; kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairės pakaušinės smegenų skilties sferiniame paviršiuje; dešinės smilkininės smegenų skilties sferinio paviršiaus sumušimu; kaukolės pamato kaulų lūžiu; kaklo lūžiu su nugaros smegenų nutraukimu; kairiųjų III-V šonkaulių lūžiais ir šie sužalojimai padaryti neilgai trukus iki A. V. mirties.

Iš išvados Nr. G 1275/2021(04) turinio matyti, kad D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl plaštakos I piršto kaulų išnirimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis ir laiku.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji, nors ir nenumatė, kad dėl jos neveikimo (nevykdė pareigos ir neįsitikino, kad prieš keičiant važiavimo kryptį tai daryti saugu ir sukdama į kairę nedavė kelio priešpriešai atvažiuojančiai transporto priemonei) gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms ji pripažintina padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu gynyba pareiškė prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 straipsnis), kaltę ji pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, teisiamojo posėdžio metu ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad dėl įvykio gailisi yra susikrimtusi.

Nukentėjusieji atleido kaltinamajai, jie civilinių ieškinių nereiškia žala jiems atlyginta, tai patvirtina tiek nukentėjusiųjų apklausos protokolai ir byloje esantys susitaikymo patvirtinimai (t. 2, b. l. 18-20; 42).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamoji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Galiojančių administracinių nuobaudų kaltinamoji neturi. Prieš tai padaryti administracin iai nusižengimai, kaip nurodė pati kaltinamoji, padaryti jo anūko, kuris naudodavosi jai priklausančia transporto priemone grįžęs į Lietuvą. Be to, teismo vertinimu, nors šie pažeidimai ir būtų padaryti jos pačios, tai nerodo tendencijų, kad kaltinamoji kryptingai ir nuosekliai savo pažeidimais ėjo link nusikalstamos veikos padarymo. Šių pažeidimų turinys nesuponuoja teismui išvados, kad jų darymas buvo tik laiko klausimas, kada įvyks įvykis, kuris peržengs administracinio pažeidimo pobūdį peraugdamas į nusikalstamą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių nusikaltimą nulėmė kaltinamosios atidumo stoka, o ne leistino greičio viršijimas.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas konstatuoja, kad šis baudžiamasis procesas dėl įvykio pats savaime turės įtakos kaltinamajai kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiesiems susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).

Nepaisant to, kad kaltinamojo sistemiškai ir nepažeidinėja kelių eismo taisyklių, įvykio metu buvo blaivi, tačiau nusikalstamos veikos pobūdis ir aplinkybės – akivaizdus aplaidumas kelyje suponuoja teismui pareigą skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas nustatydamas terminą įvertina teigiamai kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes ir parenka minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, o ne tris metus, kaip prašė prokurorė.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grąžinami teisėtiems savininkams. Prokuroras nurodė, kad policijos komisariate saugomas vokas su busto draudimo polisu ir 5 Eur. Šie daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam jų savininkui.

Kadangi transporto priemonė grąžinta H. L. ir jis įsipareigojo saugoti ją iki proceso pabaigos šis įpareigojimas jam baigiasi savaime įsiteisėjus nuosprendžiui, todėl teismas papildomai šio klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. K. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Policijos komisariate saugomą voką su busto draudimo polisu ir 5 Eur. nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jų savininkui.

ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

arba jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.