- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-470-227/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“
- Ieškovas
- M. I.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinės bylos Nr. e2S– 470– 227/ 2019
2019 m. birželio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1620-400/2019, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui VšĮ Krepšinio klubui „Lietkabelis“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas M. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ 67 000 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo sportininkams kaip honorarą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovas vengia vykdyti savo pinigines prievoles, atsakovo finansinė padėtis yra bloga, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovo M. I. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovo kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, 67 000 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 67 000 Eur sumą, areštavo atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, bendrai 67 000 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-1620-400/2019, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
4. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas aiškus, jis nurodė faktines bylos aplinkybes, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, nurodė, kad 67 000 Eur jis 2016-2017 m. geranoriškai sumokėjo krepšininkams kaip honorarus ir tokiu būdu įvykdė atsakovo prievoles pagal su sportininkais pasirašytas sportinės veiklos sutartis, pateikė sumokėjimą patvirtinančius pakvitavimus, kitus rašytinius įrodymus. Nors yra duomenų apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau nesant duomenų apie ieškovo neteisėtus veiksmus, tai negali būti esmine priežastimi laikyti ieškovo reikalavimus nepagrįstais.
Atsiliepimas
5. Pažymėjo, kad atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieškovu galimai nevykdo, skolos suma yra pakankamai didelė. Nors atsakovas teikdamas atsiliepimą nurodė, kad jis nuolat gauna pajamų, reikalingų veiklai finansuoti (finansinė parama, papildomos lėšos iš bilietų pardavimo, reklamos ir kt.), tačiau nepateikė įrodymų. Iš ieškovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera, veikla 2017 m. buvo nuostolinga, ieškovo duomenimis 2018-2019 m. sezonui prognozuojamas deficitas. Taip pat atsakovo atžvilgiu buvo iškeltų civilinių bylų dėl turimų piniginių reikalavimų nevykdymo. Teismas pripažino, kad atsakovas galimai vengia atsiskaityti su ieškovu, ginčija pareikštus reikalavimus, ieškinio suma laikytina didele.
6. Sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
7. Atsakovas VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti.
8. Nurodo, kad atsakovas vykdo sau įprastą veiklą ir nesiėmė jokių veiksmų, kad kokiu nors būdu paslėptų, perleistų, įkeistų turimą turtą, jį kitaip apsunkintų ar nukreiptų piniginių srautų gavimą per kitus asmenis. Atsakovo valdoma komanda dalyvauja krepšinio varžybose namų arenoje ir gauna pajamas už bilietus, atsakovui yra paskirtas Panevėžio miesto savivaldybės finansavimas ir atsakovas nesiima jokių veiksmų, kad kokiu nors būdu sustabdytų tokių lėšų išmokėjimą ar tokias lėšas išleistų netipinei veiklai. Ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovo reikalavimo nevykdymas nereiškia vengimo atsiskaityti, o atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, reiškia reikalavimo nepagrįstumą ir ieškovo piktnaudžiavimą teisėmis. 2018-06-30 pats ieškovas, kaip atsakovo vienasmenis valdymo organo narys, nelaikė savęs atsakovo kreditoriumi, tokio atsakovo įsipareigojimo ieškovui niekaip neatvaizdavo atsakovo buhalterinėje apskaitoje, skolos nuo 2016 metų iki 2018 metų spalio mėnesio nereikalavo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti apie tokį tariamą ieškovo reikalavimą. Atsakovas niekada nepripažino tariamo reikalavimo, todėl teiginys, kad atsakovas vengia vykdyti tariamą reikalavimą yra nepagrįstas.
9. Ieškovas blogą atsakovo finansinę padėtį įrodinėja tik 2017 metų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenimis, kurie yra pasikeitę, kitų duomenų ir/ar įrodymų apie blogą atsakovo finansinę padėtį nepateikė, neįrodė sąlygos, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į atsakovo nuolat gaunamas pajamas (pvz. 2017 metais – per 1 mln. Eur), kurios nesant sąnaudų, kas įprasta įmonėse, laikytinos grynosiomis pajamomis, kurias galima naudoti veikloje, ginčo suma atsakovui nėra esminiai didelė ir/ar nepakeliama, dėl ko priteistos skolos įvykdymas reikšmingai pasunkėtų ar taptų neįmanomas, tačiau teismas to nevertino. Atsakovas yra uždaru būdu veikiančios Lietuvos krepšinio lygos narys, kuriuo norint tapti, būtina lygai sumokėti 400000 Eur nario mokestį, be to, tokiai narystei privalo pritarti kiti lygos nariai kvalifikuota balsų dauguma. Taigi, siekiant išlaikyti narystę, būtinas tęstinumas ir nuolatinis profesionaliai vyrų krepšinio komandai išlaikyti finansinių resursų užtikrinimas, ką atsakovas kiekvienais metai daro. Atsižvelgiant į savo veiklos pobūdį ir tikslą atsakovas kasmet finansuojamas iš Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio rajono savivaldybės biudžetų bei privataus verslo, papildomų pajamų gauna iš bilietų, reklamos pardavimo ir kitų šaltinių (pvz. krepšininkų perleidimų, kt.). Taigi, atsakovas nuolat gauna pajamų, reikalingų veiklai finansuoti. 2019 metams Panevėžio miesto savivaldybė atsakovui paskyrė 301000 EUR finansavimą. Ieškovo pateikta atsakovo veiklos rezultatų ataskaita patvirtina, kad 2016 metais atsakovas gavo 669142 EUR pajamų (iš jų 104831 EUR pajamos už paslaugas) ir turėjo tiek pat išlaidų, 2017 metais atsakovas gavo 1186536 EUR pajamų (iš jų – 251842 EUR pajamos už paslaugas) ir turėjo 14929 EUR deficitą (beje, už kurį atsakingas pats ieškovas). Buhalterinės apskaitos duomenimis, atsakovo turimo ilgalaikio turto vertė sudaro 64738,34 EUR, tačiau to teismas nevertino. Atsakovas, vykdydamas savo veiklą, iš esmės, įgyvendina ne privatų, o viešąjį interesą, pagrindinė atsakovo funkcija – profesionalios vyrų krepšinio komandos „Lietkabelis“ valdymas, todėl nuolatinių pajamų gavimas yra esminiai svarbus. Įvertinus ieškovo reikalavimo „atsiradimo“ aplinkybes, tai, kad ieškovas yra buvęs atsakovo vienasmenis valdymo organo narys ir dabartinis dalininkas, atsakovo statusą ir veiklos bei finansinių pajamų pobūdį ir tęstinumą, sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindimą, nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Nurodo, kad ieškovas, būdamas atsakovo direktoriumi, atsakovo buhalterinėje apskaitoje savo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu neapskaitė šio įsipareigojimo. Ieškovas, teikdamas Lietuvos krepšinio lygai atsakovo licencijavimui reikalingus dokumentus, kartu teikė ir atsakovo kreditorių 2018-06-30 datai sąrašą, tačiau jame savęs kaip kreditoriaus nenurodė, kas patvirtina, jog ieškovas į atsakovą akivaizdžiai neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. I. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista, priimti 2019-04-26 antstolio S. R. patvarkymo (patikslinto) dėl konkrečios sumos nustatymo kopiją.
12. Nurodo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovas geranoriškai 2016-2017 m. sumokėjo K. L., D. L., G. L., Ž. J. ir S. J. 67 000 Eur dydžio honorarus, ir tokiu būdu įvykdė atsakovo prievoles pagal su sportininkais pasirašytas sportinės veiklos sutartis. Piniginių lėšų sumokėjimo faktą patvirtinančiuose pakvitavimuose nurodyta, kad ieškovas atsakovo prievolę sportininkams įvykdė vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, o pinigines lėšas gavę sportininkai savo parašais patvirtino, kad pinigines lėšas gavo grynaisiais pinigais šių pakvitavimų pasirašymo metu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo prievoles pagal sportinės veiklos sutartis įvykdė pats, egzistuotų analogiško dydžio atsakovo skolos krepšininkams. Ieškovas, iki konflikto, kuris prasidėjo pasibaigus darbo santykiams (2018-07-29), dar nebuvo pareiškęs atsakovui savo reikalavimo grąžinti skolą. Todėl vien tai, kad ieškovas nenurodytas kaip kreditorius, neeliminuoja atsakovo pareigos šią skolą grąžinti.
13. Nurodo, kad siekiant įrodyti, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas neprivalo neginčijamai įrodyti, kad atsakovas yra nesąžiningas arba ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, užtenka pateikti tikėtinų duomenų, kad tokia grėsmė egzistuoja. Atsakovo finansinė padėtis yra bloga ir nepastovi, jis vengia vykdyti savo pinigines prievoles ieškovui dėl darbo užmokesčio bei delspinigių mokėjimo (darbo ginčo komisijos sprendimas apskųstas), atsakovo prezidentas siekia likviduoti įstaigą siekiant išvengti skolų sumokėjimo. Atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis gera. Finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kad 2017 m. atsakovo veikla buvo nuostolinga, atsakovas patyrė 14 929 Eur dydžio nuostolį, taip pat 2018-09-25 vykusio visuotinio dalininkų susirinkimo metu svarstytoje auditoriaus išvadoje 2018-2019 m. sezonui yra prognozuojamas net 1226214 Eur biudžeto deficitas. Atsakovas teigia, kad 2017 m. turėjo net apie 1 mln. Eur grynųjų pajamų, kurias gali naudoti savo veikoje, tačiau ūkio subjekto finansinę padėtį apibūdina ne tik pajamos, bet ir išlaidos, taip pat turėtų būti vertinami aktualios datos duomenys. 2017 m. ieškovo išlaidos viršijo įstaigos pajamas. Viešai prieinamose publikacijose pripažįstama, kad įstaiga susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, ko pasėkoje visuotinis įstaigos dalininkų susirinkimas priėmė sprendimą likviduoti įstaigą, kad būtų atsikratyta skolų, tačiau tokio sprendimo įgyvendinimui pasipriešino ieškovas ir kiti smulkieji dalininkai, o Lietuvos krepšinio lyga nusprendė neperkelti licencijos naujai sukurtai įstaigai. Nepaisant finansavimo iš savivaldybių biudžetų, galutinė atsakovo pajamų suma viršijo atsakovo išlaidas tiek ankstesniais finansiniais laikotarpiais, tiek ir būsimais (pagal prognozę). Atsakovas pripažįsta, kad 2017 m. finansinė atskaitomybė yra teisinga, taip pat nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šių metų prognozes, atsakovo deklaruojama įstaigos ilgalaikio turto vertė (64 738,34 Eur) yra mažesnė nei ginčo suma. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdantis S. R. paties atsakovo prašymu nustatė sumą (89 734,98 Eur), kuria atsakovas kiekvieną mėnesį gali laisvai disponuoti atliekant būtinus mėnesinius mokėjimus, taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nevaržo atsakovo veiklos, jos yra proporcingos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą - 2019-04-26 antstolio S. R. patvarkymo (patikslinto) dėl konkrečios sumos nustatymo kopiją. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įvertinus, kad teikiamas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu ir gali būti reikšmingas sprendžiamo klausimo baigčiai, jis prijungtinas prie bylos.
16. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su jo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliantas nesutinka, kad šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - ieškinio preliminaraus pagrįstumas bei grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
18. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Apelianto nurodyti argumentai dėl to, kad ieškovas, būdamas atsakovo direktoriumi, atsakovo buhalterinėje apskaitoje savo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu neapskaitė šio įsipareigojimo, o teikdamas Lietuvos krepšinio lygai atsakovo licencijavimui reikalingus dokumentus, atsakovo kreditorių 2018-06-30 datai sąraše savęs kaip kreditoriaus nenurodė, bus vertinami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau šiuo metu esant ieškovo pateiktiems rašytiniams įrodymams (pakvitavimams, sportinės veiklos sutartims) bei jo nurodytoms aplinkybėms galima spręsti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
19. Taip pat pripažintina, kad grėsmės ieškovo reikalavimų patenkinimui bei didelės reikalavimo sumos prezumpcijos, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas nepaneigė, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra gera. Atsakovas sutinka, kad 2016 metais gavo 669142 EUR pajamų ir turėjo tiek pat išlaidų, 2017 metais gavo 1186536 EUR pajamų (iš jų – 251842 EUR pajamos už paslaugas) ir turėjo 14929 EUR deficitą. Nors atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad dabartinėje situacijoje aktualūs ne 2016-2017 metų duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsakovas pats išsamių duomenų apie 2018-2019 metų veiklos rezultatus (gautas pajamas, patirtas išlaidas, turimus įsipareigojimus) nepateikia, VĮ Registrų centro viešai skelbiamoje informacijoje taip pat duomenų apie 2018 metų atsakovo finansinę padėtį nėra. Buhalterinės apskaitos duomenimis, atsakovo turimo ilgalaikio turto vertė 2019-04-05 dienai sudaro 64738,34 EUR, taip pat byloje yra duomenys, kad 2019 metams Panevėžio miesto savivaldybė atsakovui paskyrė 301000 EUR finansavimą iš prašomos paskirti 511000 Eur sumos. Iš atsakovo pateikto trumpalaikių įsipareigojimų 2018-06-30 dienai sąrašo nustatyta, kad minėtai datai trumpalaikiai įsipareigojimai viso sudarė 174166,36 Eur, byloje nėra duomenų, kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai yra šiuo metu, kokie jie buvo 2018 metų pabaigoje. Iš neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo 2018-09-26 protokolo nustatyta, kad susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl atsakovo turto ir turtinių teisių perkėlimo kitai viešai įstaigai mainais į perkeliamų įsipareigojimų sumą, kadangi atsakovo įsipareigojimų suma ženkliai viršija aktyvus. Taip pat šio susirinkimo metu buvo analizuojami auditoriaus pateikti duomenys apie atsakovo prognozines išlaidas bei pajamas, nurodoma, kad atsakovo biudžeto deficitas 2018-2019 m. sezonui sudaro net 1226214 Eur. Nors apeliantas nurodo, kad gauna pajamas iš reklamos, bilietų pardavimų, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio pajamos iš to yra gaunamos. Todėl pripažintina, kad apelianto nurodomos aplinkybės negali patvirtinti, jog jo turtinė padėtis yra gera, kad 67000 Eur suma atsakovui nėra laikytina didele, be to, byloje yra duomenų apie atsakovo siekį savo turtą, turtines teises perkelti kitam juridiniams asmeniui, kas galėtų apsunkinti įsiskolinimų išieškojimą, ir sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nepritaikius atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
20. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Iš 2019-04-26 antstolio S. R. patvarkymo (patikslinto) dėl konkrečios sumos nustatymo matyti, kad atsakovui leidžiama laisvai disponuoti 89734,98 Eur suma, kuri gali būti skirta darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomiems mokėjimams valstybei, savivaldybei ir įmokoms Valstybinio socialinio draudimo fondui, todėl atlyginimų mokėjimui neturėtų kilti trukdžių. Atsakovas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar jie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.
21. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.