Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-603-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
1S-603-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
E. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-603-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo E. R. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. R. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016-03-01 nutarimo Nr. LK-35, kuriuo nutarta nuteistajam E. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. Vilniaus apygardos teismo 2005-05-02 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 m.. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-01-28 nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005-03-31 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 18 m.. Lietuvos apeliacinio teismo 2005-08-18 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005-05-02 nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 d., taikant bausmių apėmimo būdą, E. R. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005-01-28 nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2005-03-31 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė E. R. paskirta - laisvės atėmimas 14 m., pirmuosius penkerius metus laisvės atėmimo bausmės atliekant kalėjime, o likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia: 2004-09-17, bausmės pabaiga: 2018-09-13.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-03-01 nutarimu Nr. LK-35 nutarta nuteistajam E. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 str. 2 d. 3 p..

Nuteistasis tokį Komisijos sprendimą apskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuris 2016-04-07 nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nuteistasis E. R. prašo Komisijos 2016-03-01 nutarimą, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas priimdamas nutartį akcentavo tik aplinkybes, kurios sąlygoja pagrindą lygtinio paleidimo netaikymui ir tai rodo teismo šališkumą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo procese kodekso (toliau – BPK) 341 str. nuostatų, kadangi nepasisakė dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų. Skunde taip pat nurodama, jog lygtinis paleidimas naudingas ne tik viešojo saugumo prasme, tačiau ir ekonominiu atžvilgiu, kadangi vieno nuteistojo išlaikymas įkalinimo įstaigoje dienai kainuoja 16 Eur, o probacijos priežiūroje – 1,20 Eur.. Nurodoma, kad nuteistasis yra motyvuotas keistis, skatintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo E. R. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog E. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 61 balas, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 21 kartą yra baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (necenzūrinių žodžių vartojimą, uždraustų daiktų laikymą ar gaminimą, mobiliojo ryšio telefono turėjimą, administracijos nurodymų nevykdymą, fizinio smurto vartojimą, rėžimo taisyklių pažeidimus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą ir kt.), o tai neabejotinai patvirtina neigiamas nuteistojo nuostatas, ir požiūrį į nustatytus draudimus bei elgesio taisykles. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis laikas nuo laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, turi problemų su narkotinių medžiagų vartojimu. Nors paskutiniu metu tokių elgesio strategijų nepastebima, tačiau siekdamas, kad kiti paklustų, nuteistasis yra vartojęs smurtą ar grasinimus smurtu, be to, turi retus nekontroliuojamos pykčio protrūkius. Kai kuriose situacijose ar kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus sugeba įžvelgti eilę sprendimo galimybių, tačiau negali to pritaikyti sau, ypatingai emocinėse situacijose. Gyvenimo sprendimuose E. R. yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir pernelyg greitai daryti išvadas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog nustatyti 5 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: ankstesni teistumai; patiriamos streso įveikos sunkumai; smurtinis elgesys susijęs su apsvaigimu nuo alkoholio; problemų sprendimo įgūdžiai; dviprasmiška nuostata priežiūros atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, jog nors skunde apylinkės teismui nuteistasis buvo nurodęs, kad nėra užfiksuota, jog jis vartojo narkotines medžiagas ar tuo labiau turėjo priklausomybę, tačiau iš duomenų apie nuteistojo baustumus matyti, kad jis bausmės atlikimo metu yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, kas vėlgi rodo nuteistojo nenorą pripažinti savo klaidas ir siekti, jog jos nesikartotų.

Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje jis laikysis jam nustatytų apribojimų ir nenusikals.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir iš esmės teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės (paskatinimas, darbas, įgytas išsilavinimas, nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas ir kt.). Neabejotina, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šios aplinkybės yra svarbios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jos tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis stengiasi elgtis taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau įvertinus šias aplinkybes aukščiau aptartų duomenų kontekste, jos visgi nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę E. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manyti priešingai, šioje bausmės atlikimo stadijoje, aukštesniajam teismui neleidžia ir pakartotinio nusikalstamumo vertinimo rezultatas, kuris vis dar išlieka pakankamai aukštas.

Kaip jau minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Tai, kad apylinkės teismas priėmė nuteistojo netenkinantį sprendimą ar detaliai neatsakė į skundo argumentus, nėra pagrindu išvadai, kad teismas buvo šališkas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes ir priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo E. R. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė pagrįstai, kadangi tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Esant šioms aplinkybėms aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas