Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. A. (buvusi pavardė – S.) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo V. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. A. jos dukters L. atžvilgiu, priteisti 100 Eur dydžio išlaikymą, iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su V. N. šeimoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad atsakovė yra nepilnametės L. S., gim. (duomenys neskelbtini) motina. Tėvystė nenustatyta. Bylos duomenimis atsakovė A. A. turi dar du nepilnamečius vaikus K. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia, vaikai globojami senelės V. N. (trečiojo asmens) šeimoje.

Dėl atsakovės priklausomybės narkotinėms medžiagoms, šeima nuo 2012-08-14 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. VšĮ VUL Santaros klinikų Akušerijos skyrius 2018-11-02 informavo Skyrių apie trečią atsakovės pagimdytą vaiką, nurodydami, kad A. S. yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, kurias vartojo ir nėštumo metu, moterų konsultacijų nelankė, naujagimiui diagnozuoti abstinencijos simptomai dėl motinos narkomanijos. 2018-11-05 kūdikį perkėlus į Vaikų ligoninę VšĮ VUL Santaros klinikų filialą, atsakovė dukros ligoninėje neslaugė, jos nelankė ir nei karto ja nesidomėjo. Išvykusi iš Ligoninės atsakovė į Skyriaus specialistus dėl vaiko auginimo nesikreipė. Skyriaus specialistai įvertinę atsakovės galimybes rūpintis naujagimiu vaiku ir užtikrinti jo poreikius, atsižvelgę į vaiko interesus, atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą ir L. S. nustatė antrą grėsmės vaikui lygį. Siekiant užtikrinti atsakovei socialinių paslaugų teikimą, atsakovės šeimai 2018-11-05 inicijuotas atvejo vadybininko paskyrimas. Nustačius antrą grėsmės vaikui lygį, atsakovės šeimai buvo sudaryta Skyriaus mobili komanda intensyviam 14 dienų darbui su šeima, tačiau atsakovės A. S. paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu mobilios komandos specialistams rasti nepavyko.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-41587-869/2018 leido paimti L. S. iš jos motinos A. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-23 įsakymu Nr. 30-3592 L. S. nustatyta laikinoji globa senelės V. N. šeimoje. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė bandė susisiekti su atsakove ir sudaryti jos šeimai pagalbos planą, tačiau nepavyko. Lankantis atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ji nebuvo randama, žinomas telefono numeris išjungtas. Skyriuje 2019-12-20 buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo ir nuolatinės globos L. S. nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tačiau nustačius, kad trečiasis asmuo V. N. gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, kadangi ginčas turėtų būti nagrinėjamas kompetentingame Jungtinės Karalystės teisme (civilinės bylos Nr.e2-4136-689/2020). 2021-02-11 vyko atsakovės atvejo vadybos posėdis, kuriame atsakovė nedalyvavo, minėto posėdžio metu nutarta atsakovei nutraukti atvejo vadybos procesą, kadangi nebuvo žinomas moters faktinės gyvenamosios vietos adresas. 2021-06-21 į Skyrių atvyko trečiasis asmuo, informavo, kad atvažiavo pasisvečiuoti į Lietuvos Respubliką kuriam laikui, vaikaitė liko JK. Moteris pokalbio metu buvo informuota, jog dėl globos nustatymo, atsakovės motinos valdžios apribojimo nepilnametės L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismai nėra teismingi, pats trečiasis asmuo turėtų kreiptis į JK teismus su ieškiniu dėl minėtų reikalavimų vaikaitės atžvilgiu. Vaiko globėja pokalbio metu taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kada ji svečiavosi Lietuvos Respublikoje, atsakovė atlikinėjo įkalinimo bausmę, nei su vienu iš vaikų kontakto nepalaiko. Pasak vaiko globėjos, atsakovė nebuvo nei karto atskridusi nuo L. gimimo į JK, jos nėra mačiusi, neteikia išlaikymo, vartoja heroiną. Pasak trečiojo asmens, išvyko iš Lietuvos Respublikos, kad atsiribotų nuo atsakovės neigiamos įtakos vaikams. Taip pat moteris pokalbio pabaigoje pažymėjo, kad vaikaitė L. atsakovės nepažįsta.

2024 m. trečiasis asmuo parvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, todėl 2024-02-28 Skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu skubos tvarka paskirti trečiajam asmeniui globos centrą, kad būtų paskirti GIMK mokymai (dėl tinkamumo tapti nuolatine vaikaitės globėja) bei 2024-03-21 aplankyta nepilnametė trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje bei 2024-04-26 atliekamas vaiko globos peržiūros procesas.

Iš 2024-03-26 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr.1GVA-270 matyti, kad 2024-03-21 lankantis pas nepilnametę (trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje) nustatyta, jog L. su globėja (trečiuoju asmeniu), sesėmis K. ir I., globėjos sūnumi ir jo drauge gyvena nuomojamame dviaukščiame name. L. dalinasi kambariu su sese I.. Mergaitė nurodė, jog su kitais šeimos nariais padeda tvarkytis namuose, tvarko savo žaislus. Pasak globėjos, duomenų apie vaiko L. tėvą nėra. Moteris papildomai nurodė, jog kai L. buvo maža, jos motina turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir negalėjo rūpintis vaikais. Globėja, sužinojus, kad jos dukra pagimdė dukrą, grįžo iš JK į Lietuvos Respubliką su prašymu nustatyti globą jos šeimoje. Šiuo metu mergaitės motina narkotinių medžiagų nevartoja, turi draugą, su kuriuo gyvena, bet nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Pagal galimybes motina kažkiek prisideda prie vaikų išlaikymo, bet ne dažnai ir minimaliai. K. mama dažnai ateina pas juos į svečius, bendrauja su vaikais, atneša lauktuvių. Skyrius apsilankęs trečiojo asmens šeimoje padarė sekančias išvadas: nepilnamete L. yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Globėja V. N. rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, raida, atliepia emocinius ir fizinius poreikius, naudoja tinkamas auklėjimo priemones. Globėjos santykiai su vaiku yra šilti, nuoširdūs, artimi. Šeimoje yra skatinamas atvirumas ir tarpusavio pasitikėjimas. Globėja užtikrina vaiko bendravimą su artimaisiais. Globėjai rekomenduojama ir toliau bendradarbiauti su specialistais iš globos centro, sveikatos bei ugdymo įstaigos, pagal poreikį konsultuotis iškilusiais klausimais. Vaiko aplankymo metu nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Padaryta išvada, kad vaiko laikinoji globa atitinka geriausius vaiko interesus, todėl siūloma tęsti laikinąją globą globėjos šeimoje. 2024-03-21 lankantis trečiojo asmens šeimoje buvo sutikta ir atsakovė. Pasiteiravus, ar motina svarsto auginti vaiką šeimoje, ji nurodė, jog tokių ketinimų neturi. Anot jos, ji šiuo metu niekur nedirba, todėl negebėtų užtikrinti mažametei finansinio stabilumo, bei ji neturi įgūdžių auginti dukrą. A. S. atsisakė socialinių paslaugų (atvejos vadybos) bei sutinka, kad jai būtų taikomas motinos valdžios apribojimas bei jog jos motina (vaiko laikinoji globėja) V. N. taptų L. S. nuolatine globėja.

2024-04-29 atsakovė Skyriuje surašė sutikimą / prašymą, jog nuolatinė globa būtų paskirta pas trečiąjį asmenį, o jai būtų apribota motinos valdžia neterminuotai.

2024-03-28 Skyriuje gauta informacija iš VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos, kurioje pažymėta, jog L. poliklinikoje registruota nuo 2023-05-15. Lankėsi 2023-05-15 dėl prof. Apžiūros ir 2024-10-02 dėl profilaktinių skiepų. 2024-04-04 Skyriuje gauta informacija iš VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ , kurioje pažymima, jog globėja V. N. tinkamai, rūpinasi globotinių sveikata, ugdymu. Globėja namuose mergaitėms užtikrina asmeninę erdvę, kurioje sudarytos tinkamos sąlygos pamokų, ruošai bei kitai lavinamajai, ugdomajai veiklai užsiimti. Globėja su globojamomis mergaitėmis turi sukūrusi artimą santykį, skiria laiko bendravimui su mergaitėmis, atliepia jų emocinius bei fizinius poreikius. Šiuo metu trečiojo asmens šeimai teikiamos palaikomosios globos koordinatoriaus paslaugos, globėja bendrauja ir bendradarbiauja su globos koordinatoriumi.

Iš 2024-04-25 Skyriuje gautos informacija iš (duomenys neskelbtini) (toliau – Ugdymo įstaiga), nustatyta, kad L. lanko Ugdymo įstaigos dieninio ugdymo grupę (duomenys neskelbtini). Mergaitė draugiška, gerai sutaria su bendraamžiais ir suaugusiais. Vaikas ugdymo įstaigą lanko nereguliariai, 1-2 dienas atvyksta, 1-2 savaites nėra. Dėl reto lankomumo sunku vertinti mergaitės pažangumą. L. atvedama tvarkingai aprengta, turi būtiniausius daiktus ir priemones, globėja atsižvelgia į pedagogų pastabas ir/ar rekomendacijas. Vaiko psichologinė ir emocinė raida atitinka jos amžių, dėl to papildomų švietimo specialistų pagalba mergaitei neteikiama. Vaiką į darželį dažnai atveda ir pasiima globėja arba mokyklinio amžiaus mergaitė (galimai sesuo). Globėja pagal galimybes dalyvauja darželio rengiamuose renginiuose ir grupės susirinkimuose, laiku apmoka mokesčius už darželio suteiktas paslaugas. Šiuo metu įsiskolinimų nėra.

Iš 2024-04-26 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr.1GPA-283 matyti, kad atliekant nepilnametės L. S. globos peržiūrą, nustatyta, kad atsižvelgiant į tai nepilnametei L. laikinoji globa yra nustatyta nuo 2018-11-23, nuo to laiko vaiko motina nesiėmė jokių veiksmų siekiu užtikrinti vaiko augimą savo šeimoje, apsilankymo šeimoje metu buvo bendrauta su mažametės motina (atsakove), kuri nurodė, jog šiuo metu niekur nedirba, todėl negebėtų užtikrinti mažametei finansinio stabilumo, bei ji neturi įgūdžių auginti dukrą; atsakovė atsisakė socialinių paslaugų (atvejos vadybos) bei sutinka, kad jai būtų taikomas motinos valdžios apribojimas bei jog jos motina (vaiko laikinoji globėja) V. N. taptų L. S. nuolatine globėja vaiko globos peržiūros metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnametės dukters L. S. atžvilgiu.

Atsakovė Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2024-03-21. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė (vaiko motina yra nusišalinusi nuo vaiko gyvenimo, pati 2024-04-29 pateikė prašymą / sutikimą, jog jos nepilnamečiam vaikui L. S. būtų nustatyta nuolatinė globa trečiojo asmens šeimoje bei jai (atsakovei) apribota motinos valdžia neterminuotai) atsakovė tebėra perleidusi savo kaip motinos pareigas trečiajam asmeniui, pas kurį vaikas auga beveik nuo gimimo.

Remiantis bylos duomenimis atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, priežiūros ir auginimo, neatlieka savo, kaip motinos, pareigų, išlaikymo neteikia. Atsakovei su socialines paslaugas teikiančiais specialistais nekontaktuoja ir nebendradarbiauja. Nuo vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos jam nustatymo, jokių teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko. Atsakovei jau dviejų vaikų atžvilgiu yra apribota motinos valdžia, tačiau atsakovė savo gyvenimo būdo nekeičia ir nėra požymių, kad padėtis galėtų pasikeistų.

Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovė visiškai nesirūpina dukra, šiais veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovės A. A. motinos valdžia nepilnametės L. S. atžvilgiu.

Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 100 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi tris vaikus, nenustatyta, kad ji būtų riboto darbingumo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgiant į dukros L. amžių, jos poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš motinos A. A. priteisia 100 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-23 įsakymu Nr. 30-3592 paskirta laikinąja globėja, vaiko senele V. N.. Vaiko laikinos globos metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktus vaiko globos (rūpybos) peržiūros ir globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktus, vaiko laikinoji globa vykdoma tinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, L. S. gyvenamoji vieta nustatoma su 2018-11-23 įsakymu Nr. 30-3592 paskirta laikinąja globėja V. N., t. y. V. N. šeimoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo byloje nepateikta.

CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.

Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose eksplicitiškai įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi vienintelė formali sąlyga atleisti tokio pobūdžio bylose tėvus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taip pat konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turėtų būti atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ir tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų, taip pat ir teismas nenustato būtinumo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tokiems tėvams ar vienam iš jų teikimo, tokiu būdu taupant valstybės lėšas, kurios būtų iš esmės tik formaliai išleistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei apriboti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2024-05-03) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų administratore.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.