Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-353-567/2007

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2007-04-05
Bylos Nr.: 2A-353-567/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: A. K.
Trečiasis asmuo: notarė R
Advokatai: Svetlana Naidenkas

Pranešėja N. ŠvedienėTeisėjas R. Patackienė(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio mėn. 05 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant ieškovui S. K.,atsakovei A. K. , atsakovės atstovei advokatei Svetlanai Naidenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ir atsakovės A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-184-562/2006 pagal ieškovo S. K. ieškinį dėl bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo atsakovei A. K., ir atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui S. K. dėl dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys notarė R. R., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. K. pateikė teismui 2005-11-17 ieškinį, bei 2006-04-19, 2006-08-28, 2006-10-12 patikslintus ieškinius, prašydamas:

1) pripažinti bendrasavininkės A. K. atsisakymą duoti sutikimą projektavimo ir techninių sąlygų sąvadui gauti gyvenamojo (sodo) pastato rekonstrukcijos darbams ir priklausinių (šiltnamio ir ūkinio pastato) statybos darbams pagal ieškovo pateiktą gyvenamojo (sodo) pastato rekonstrukcijos ir priklausinių (šiltnamio ir ūkinio pastato) statybos projektinį pasiūlymą, nepagrįstu;

2) sudaryti sutartį su ieškovo nuožiūra pasirinkta projektavimo įmone dėl gyvenamojo (sodo) pastato rekonstrukcijos ir priklausinių (šiltnamio ir ūkinio pastato) statybos projektų be atsakovės sutikimo;

3) įpareigoti Vilniaus rajono Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių išduoti statybos leidimą atlikti gyvenamojo (sodo) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbams ir priklausinių (šiltnamio ir ūkinio pastato) statybos darbams pagal ieškovo nustatyta tvarka patvirtintą projektą be atsakovės sutikimo;

4) gauti leidimą be atsakovės sutikimo atlikti gyvenamojo (sodo) pastato su priklausiniais (šiltnamio ir ūkinio pastato) kadastrinių duomenų tikslinimo registraciją pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus;

5) nustatyti sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Ieškovui naudojimui skirti kambarius, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais - 1-3; 1-4, atsakovei naudojimui skirti kambarius, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais - 1-1,-1-5, S-l, bendram naudojimui skirti kambario, rūsio, ūkinio pastato patalpas, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtais indeksais - 1-2, R-l, R-2, R-3, Ū bei 1136 kv. m. žemės ūkio (sodų ) paskirties sklypą, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2006-11-07 ieškovas S. K. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas:

1) Pripažinti ieškovui teisę nustatyta tvarka gauti sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo;

2) Pripažinti ieškovui teisę nustatyta tvarka parengti rekonstrukcijos projektą sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo;

3) Pripažinti ieškovui teisę nustatyta tvarka gauti statybos leidimą sodo namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo;

4) Pripažinti ieškovui teisę nustatyta tvarka pripažinti sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tinkamu naudoti po rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo;

6) Laikinai, iki sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), po rekonstrukcijos įregistravimo nustatyta tvarka nustatyti sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką:

- ieškovui skirti naudoti kambarius, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais - 1-3; 1-4;

- atsakovei skirti naudoti kambarius, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtus indeksais - 1-1, 1-5, S-l;

- bendram naudojimui skirti patalpas, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksais - 1-2, R-l, R-2, R-3, bei 1136 kv. m žemės ūkio (sodų) paskirties sklypą; bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3742 su atsakove, su kuria daugiau kaip prieš 10 metų yra išsiskyręs, įsigijo dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį (sodo) pastatą su priklausiniais: šiltnamiu bei žemės ūkio (sodų) paskirties sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) 2001-06-29 į nekilnojamojo turto duomenų registrą pagal minėtą sutartį buvo įtrauktas gyvenamasis (sodo) pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 47,93 kv.m. bei 0,1136 ha žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). 2005-10-26 pagal gautus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašus paaiškėjo, kad šiltnamis bei ūkinis pastatas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, nes gyvenamojo (sodo) pastato su sklypu nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla yra pas atsakovę, kuri atsisakydavo ją pateikti. Pažymėjo, kad nuo pastatų ir sklypo įsigijimo dienos su atsakove pradėjo nesutarti dėl bendros nuosavybės naudojimosi tvarkos, todėl susitarė prie gyvenamojo namo statyti priestatą, t.y. gyvenamąjį (sodo) pastatą padidinti 28 kv.m., o baigus pastato rekonstrukcinius darbus bei pripažinus jį tinkamu naudoti – atlikti patikslintus pastato kadastrinius matavimus bei notariškai patvirtinti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką. Pastato rekonstrukcija yra beveik baigta, trūksta tik dalinės apdailos bei stogo dangos. Pažymėjo, kad gyvenamojo (sodo) pastato rekonstrukcinius darbus vykdė vienas. Atsakovė pažeidžia jo teisėtus reikalavimus, nes be jokio teisėto pagrindo atsisako duoti sutikimą gauti leidimą gyvenamojo (sodo) pastato rekonstrukciniams darbams vykdyti bei atlikti šio pastato su priklausiniais (šiltnamio ir ūkinio pastato) patikslintą registraciją. Ieškovui, kaip ir atsakovei, nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo pastato su priklausiniais bei ½ 0,1336 ha žemės sklypo, tačiau su atsakove nėra nustatyta idealiąją dalį atitinkanti realioji turto dalis. Gyvenamasis pastatas yra iš 3 kambarių, todėl padalinti jo natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai būtų neįmanoma, tačiau atlikus gyvenamojo pastato su priklausiniais patikslintus kadastrinius matavimus (gyvenamasis sodo pastatas padidėtų iki 4 kambarių), būtų galimas turto padalinimas be neproporcingos žalos abiems bendraturčiams. Pažymėjo, kad namo rekonstrukcijai padaryti reikia atlikti šiuos veiksmus: gauti statinio projektavimo sąlygas, nustatyta tvarka parengti rekonstrukcijos projektą, gauti leidimą statybai, pripažinti namą tinkamu, įregistruoti namą pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus. Visiems nurodytiems veiksmams atlikti būtinas bendrasavininkio sutikimas. Atsakovė dėl rekonstrukcijos atlikimo neprieštaravo, tačiau nedavė sutikimo. Ieškovas pateikė atsakovei ginčo namo rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, tačiau atsakovė jokių pastabų neturėjo. Po 2005-12-31 įvykusio konflikto, jis nesijausdamas saugus, buvo priverstas iš savo namų išsikraustyti ir nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, bei patiria papildomas išlaidas. Siekiant išvengti konfliktų su atsakove ir jos giminaičiais, yra tikslinga nustatyti ginčo sodo pastato naudojimosi tvarką (CK 4.75 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė A. K. atsiliepimuose į ieškinį prašė ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad, kad teismo sprendimas negali būti priimtas dėl faktų, kurie gali įvykti arba ne.

Atsakovė A. K. pateikė 2006-02-27 priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį – pripažinti negaliojančia 2001-05-01 Vilniaus miesto 3 notarų biure sudarytą žemės sklypo su sodo pastatų pirkimo – pardavimo sutartį ½ dalyje, pagal kurią ieškovo vardu įregistruota nuosavybės teisė, ir pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į visą turtą, už kurį sumokėjo pilną sutartą kainą savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad su ieškovu santuoka nutraukta teismo sprendimu 1997 m., bendro ūkio su juo nevedė, gyveno atkirai. Nepilnametė dukra E. K. , gim. (duomenys neskelbtini), po ištuokos liko gyventi su ja. 1998-01-14 už savo asmenines lėšas atsakovė nupirko 45/100 dalis 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), kurias 2000-03-24 pardavė, o gautus pinigus padėjo į banką palūkanoms gauti, kadangi siekė įsigyti žemės sklypą su sodo namu, kad dukrai būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2001-05-01 už banke esančius asmeninius pinigus už 8400 Lt atsakovė nupirko 1136 kv.m. žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). 2000-03-21 atsakovė susitaikė su ieškovu. Ieškovo prašymu, kad atsakovė įrodytų, jog tikrai ketina su juo gyventi, minėtą turtą įformino sutartyje lygiomis dalimis ir įregistravo kaip dalinę nuosavybę, kad būtų išsaugotas tėvas vaikui ir šeima. Atsakovė su ieškovu susitarė, kad jokių pretenzijų dėl turto jis neturės, nes tai yra dukrai skirtas turtas. Po to atsakovė pradėjo su ieškovu rekonstruoti sodo namą, alimentų ieškovas nemokėjo, tačiau darbais padėdavo. Pagyvenęs kartu, ieškovas vėl pradėjo gerti ir mušti atsakovę, dėl ko kentėjo dukra, o šiuos klausimus teko spręsti vaikų teisių apsaugos tarnyboje. Atsakovė viena mokėjo visus mokesčius. Sodo pastato rekonstrukcija dar neatlikta, o apie tai, jog ieškovas siekia gauti leidimą ir atlikti kadastrinių duomenų tikslinimo registraciją, atsakovė sužinojo tik iš ieškinio. Pažymėjo, kad ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės ir dukros sąskaita. Įvykdyti ieškovo reikalavimą - nustatyti patalpų naudojimosi tvarką teisiškai neįmanoma, nes dar nebaigta rekonstrukcija, neatlikti kiti veiksmai, susiję su turtu, atsakovo gyvenimas kartu sukels konfliktinę situaciją. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog kreipėsi į ją dėl namo rekonstrukcijos leidimo gavimo. Pažymėjo, kad ji neturi lėšų atlikti namo rekonstrukcijai, turi išlaikyti nepilnametę dukrą, nes ieškovas prie jos išlaikymo prisideda minimaliai ir to neužtenka vaiko minimalių poreikių patenkinimui. Atsakovė nurodė, kad pareigą sumokėti už turtą - žemės sklypą su sodo pastatu - sutartą kainą įvykdė ji viena, ieškovas pinigų nemokėjo. Sandoris ½ įforminant turtą ieškovo vardu sudarytas tik dėl akių, o tai įrodo ir tai, kad ieškovas nemokėjo ir nemoka jokių mokesčių už šį turtą ir prieš 2006 naujuosius metus išsikėlė, išsiveždamas visus savo daiktus (CK 1.86 str.).

Ieškovas S. K. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis 2001-05-01 sudarytos žemės sklypo ir vieno aukšto sodo pastato pirkimo – pardavimo sutarties nelaikė tariama. Šios sutarties realumą patvirtina tai, kad ji buvo sudaryta siekiant sukurti teisines pasekmes, t.y. sutartis ne tik buvo sudaryta, bet ir realiai vykdoma, o būtent – pirma, kad 2001 m. pavasarį ieškovas kartu su atsakove nusprendė įsigyti ginčo žemės sklypą ir sodo pastatą, už kuriuos mokėjo lygiomis dalimis, t.y. po 4200 litų. Ieškovas minėtą sumą sumokėjo iš savo tėvų ir savo asmeninių lėšų. 2001-05-01 sutarties nuostata, kad 8400 Lt, kuriuos pardavėja J. J. gavo iš pirkėjų A. K. ir S. K. prieš sudarant sutartį duoda pakankamą pagrindą manyti, jog sutarties šalims buvo išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir reikšmė, jų teisės ir pareigos, o taip pat kad šalys tokių teisių ir pareigų siekė, kol neįrodyta priešingai. Sutarties dalis dėl atsikaitymo laikytina kaip tinkamas ir teisingas asmenų valios išreiškimas kol jis nenuneigtas. Antra, ginčo žemės sklypo ir sodo pastato įsigijimą sąlygojo tai, kad ieškovas atvykęs iš Utenos raj. į Vilnių neturėjo kur gyventi. Trečia, sandorio vykdymo realumą pagrindžia ir pati atsakovė, nurodžiusi, kad ieškovas padėdavo darbais. Ketvirta, kai vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos išlaikyti bendrą daiktą, kitas bendraturtis turi teisę tik į nuostolių atlyginimą, o ne šia aplinkybe ginčyti sandorio realumą. Penkta, sodo pastato rekonstrukcijos darbus vykdė ieškovas iš savo asmeninių lėšų, nesamdant rangovų. Šešta, iš ginčo pastato ieškovas išsikraustė tik po 2005-12-31 su atsakovės broliu įvykusio konflikto, nes savo namuose jautėsi nesaugus, neturėjo garantijų, kad atsakovės brolio elgesys nepasikartos ir ateityje.

Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kad, siekiant visapusiškai įvertinti visas bylos aplinkybes, buvo apsilankyta atsakovės šeimoje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė gyvena su savo dukra E. K. , gim. 1993-04-14. Atsakovės teigimu, ieškovas pastoviai vartojo alkoholį ir smurtavo. Nepaisant to, atsakovė kartu su dukra ir buvusiu vyru 2000 m. persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini), kartu su ieškovu baigė namo remontą, pristatė gyvenamojo namo priestatą. Kadangi ieškovas vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, atsakovė bijo, kad ieškovas gyvens savo namo pusėje ir toliau terorizuos ją ir dukrą. 2005 m. tretysis asmuo gavęs pranešimą apie konfliktinę situaciją ginčo šalių šeimoje, išsikvietė jas pokalbiui ir bandė išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti, jeigu gyvenamasis namas, kuriame vaikas gyvena, bus rekonstruotas ir padidintas dar 28 kv.m.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-12-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 0,1136 ha žemės sklypas ir sodo pastatas 47,93 kv.m. bendro ploto, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teisėmis po ½ dalį ieškovui ir atsakovei, šį turtą šalys įsigijo žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo-pardavimo 2001-05-01 sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, statydami, rekonstruodami ir remontuodami statinius, privalo laikytis tvarkos ir sąlygų, nustatytų teisės normose, tokiems veiksmams atlikti. Teismas nustatė, kad ginčo patalpų rekonstrukciniai darbai iš esmės yra baigti, ieškovo paaiškinimu reikia atlikti dalinę vidaus apdailą bei stogo dangą. Teismas pažymėjo, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas rengiamas prieš atliekant statybos darbus, pateikiant savivaldybės merui LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d. nurodytus dokumentus, todėl ieškovo reikalavimai gauti sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes toks reikalavimas turėjo būti išspręstas prieš atliekant rekonstrukcijos darbus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų, kadangi ieškovas, nesilaikydamas statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jau atliko rekonstrukcinius darbus. Teismas pažymėjo, kad, pagal ieškovo pateiktą architekto G. Š. paruoštą rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, rekonstrukciniai darbai turėtų būti atlikti visame sodo pastate, nors ieškovui priklauso tik ½ dalis šių pastatų. Teismas konstatavo, kad turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai LR Statybos įstatyme nustatyta tvarka, kadangi rekonstrukciniai darbai atlikti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir šio įstatymo nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytą statybos tvarką, nes ieškovas, vykdydamas rekonstrukcinius darbus, neturėjo nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei išduoto statybos leidimo. Teismas konstatavo, kad tik įteisinus savavališkai atliktus rekonstrukcinius darbus, gali būti nustatoma sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto pasikeitimus, todėl ieškovo reikalavimai nustatyti ginčo patalpų laikinąją tvarką yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad 1136 kv.m. ploto žemės sklypas bendrosios dalinės po ½ dalį nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei, šalių nuosavybės dalys žemės sklype nėra individualizuotos, šis turtas valdomas bendru sutarimu, todėl ir ieškovo reikalavimas žemės sklypą palikti bendram naudojimui yra nepagrįstas. Teismas pripažino, kad ieškovo ieškininių reikalavimų tenkinti nėra pagrindo ir jie yra atmestini. Teismas konstatavo, kad šalių paaiškinimais bei bylos duomenimis nustatyta, jog 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu J. J. pardavė lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį A. K. ir S. K. 1136 kv.m. žemės sklypo plotą su vieno aukšto sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), už 8400 Lt, sutartyje nurodant kad šiuos pinigus pardavėja J. J. gavo iš pirkėjų A. K. ir S. K. prieš sudarant sutartį bei nurodant, kad sutartis šalims balsiai perskaityta, pasekmės išaiškintos, sutartis suprasta ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad minėta 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Teismas nustatė, kad šis sandoris yra įvykdytas, pardavėjai J. J. yra sumokėta sutartyje nustatyta kaina už nekilnojamąjį turtą, šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytoja J. J. , pirkėjai, t.y. ieškovas ir atsakovė, priėmė šį turtą ir įregistravo savo nuosavybės teises viešame registre. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog už žemės sklypą su sodo pastatu ji sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, kurią patvirtino ir liudytojai V. K. , M. S. bei J. B. , nėra teisiškai reikšminga, nes neturi įtakos vertinant sandorio ydingumą. Teismas konstatavo, kad 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sandoris yra įvykdytas, o įvykdytas sandoris negali būti pripažintas tariamuoju, todėl atsakovės priešieškinis pripažinti ½ dalyje sandorį negaliojančiu yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovės ieškininius reikalavimus pripažinus nepagrįstais ir juos atmetus, nėra pagrindo spręsti šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CK 51 str., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1 d., 2001-07-01 CK 1.86 str., 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d., LR Statybos įstatymo 2 str. 71 p., 3 str., 20 str. 2 d., 23 str., 28 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas S. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą:

1) pripažinti ieškovui teisę nustatyta tvarka gauti sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo;

5) Pripažinti ieškovui teisę nustatyta tvarka pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus įregistruoti sodo namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), po baigtos rekonstrukcijos, atliktos pagal nustatyta tvarka gautas statinio projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos projektą, parengtus pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, be atsakovės sutikimo; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka. Pažymėjo, kad, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – rekonstruoti bendrą daiktą, kitas bendraturtis gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai kito bendraturčio naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turiniui, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą, tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę realizavimui būtinos sąlygos – kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesusitikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Ieškovas įrodinėja aplinkybę, kad numatoma sodo namo rekonstrukcija yra būtina, nes ją atlikus būtų galima nustatyti bendro turto naudojimą taip, kad neliktų bendro naudojimo su atsakove patalpų, kas leistų išvengti nuolatos kylančių konfliktų, būtų galima padalinti turtą be neproporcingos žalos abiems bendraturčiams. Tai visiškai atitiktų ir niekaip nepažeistų atsakovės ir nepilnametės dukros teisių ir interesų. Siekdamas įgyventi savo, kaip savininko teises, ieškovas pateikė atsakovei architekto paruoštą sodo namo rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, pakankamą bendrasavininkei atsakovei nuspręsti ar jos ir dukters teisės ir teisėti interesai dėl rekonstrukcijos nebus pažeisti, tačiau atsakovė jokių pastabų iki šiol nepateikė. Šalims po ½ priklausantis gyvenamasis pastatas yra iš 3 kambarių, todėl padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai nebūtų įmanoma. Atlikus rekonstrukciją, namas padidėtų iki 4 kambarių, tad būtų galimas turto padalinimas be neproporcingos žalos abiems bendraturčiams. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių pagrįstų prieštaravimų dėl jau beveik atliktos namo rekonstrukcijos. Ieškovas pripažįsta faktą, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta pažeidžiant Statybos įstatyme ir šio įstatymo nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką, nes ieškovas, vykdydamas rekonstrukcijos darbus, neturėjo nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto, išduoto statybos leidimo. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad atliktų rekonstrukcijos darbų rezultatas turi būti pašalintas savavališkos statybos padarinių šalinimo Statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia ieškovui kreiptis į teismą dėl savo statytojo teisės įgyvendinimo ir gynimo net ir esant savavališkos statybos faktui.

Atsakovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-12-22 sprendimą dalyje, kurioje atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant priešieškinį. Kitą sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą. Nurodė, kad pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kurių pagrindu ieškovo ieškinys buvo atmestas, tačiau teismas, atmesdamas priešieškinį, netinkamai vertino faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įrodymus, netinkamai aiškino sutarties sudarymo sąlygas, dėl ko netinkamai pritaikė įstatymus ir nepagrįstai atmetė priešieškinį. Teismas, nustatęs aplinkybę, kad už nekilnojamąjį turtą, įgytą 2001-05-01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, atsakovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, ką patvirtina ir oficialūs rašytiniai įrodymai, be pagrindo pripažino, kad tai teisiškai nereikšminga vertinant sandorį. Atsakovės nuomone, teismas turėjo vertinti kartu ir teisines, ir faktines aplinkybes, nes tik tokiu atveju galima išspręsti klausimą iš esmės ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Pažymėjo, kad teismas turėjo įvertinti atsakovės elgesį ir suklydimą, kurie įvyko dėl nepilnametės dukters interesų.

Atsiliepimas

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant, o priešieškinį patenkinant, pripažįstant negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2001-05-01 sutarties, (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, pagal kurią S. K. įsigijo ½ dalį 1136 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taikant restituciją ir ½ dalį 1136 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant A. K. , bei pripažįstant, kad pagal 2001-05-01 sutartį, (reg. Nr. 3742), A. K. įsigijo 1136 kv.m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Sudarant sandorį suklydimo įtakoje, ketinimas sudaryti sandorį yra susiformavęs dėl klaidingo supratimo apie kurį nors esminį sandorio elementą. Ar suklydimas turi esminę reikšmę, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju esminę reikšmę turinčiu suklydimu pripažįstama klaidinga, neatitinkanti tikrovės samprata apie kai kuriuos svarbius ginčijamo sandorio elementus.

Jei suklystama dėl sandorio esmės ar esminių sandorio sąlygų, suklydimas turi esminės reikšmės, jeigu atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs kitokiomis sąlygomis.

Byloje nustatyta, kad 1992-02-29 buvo sudaryta S. K. ir A. K. santuoka (1 t., b.l. 31). 1993-04-14 gimė E. K. (1 t., b.l. 31).

1997-11-10 Utenos rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą Nr.AV-151/1997 (1 t., b.l. 33) išieškoti iš S. K. alimentus dukters E. išlaikymui A. K. naudai.

1998-02-04 buvo įregistruota S. K. ir A. K. ištuoka (1 t., b.l. 32).

2000-03-24 A. K. pardavė už 27200 Lt sumą 45/100 dalis 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 34).

Nuo 2000-03-24 iki 2001-04-30 A. K. buvo sudariusi (1 t., b.l. 59, 61-65) banko sąskaitos sutartį ir terminuotojo indėlio sutartis (dėl 6190,05 USD).

2001-05-01 A. K. iš banko sąskaitos išėmė lėšas grynais 6190,05 USD sumai (1 t., b.l. 93).

2001-05-01 buvo sudaryta sutartis, (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta , kad S. K. ir A. K. įsigijo už 8400 Lt sumą po ½ dalį 1136 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 76-77, 7, 8).

Nuo 1998-01-08 iki 2001-09-04 S. K. nedirbo (1 t., b.l. 142-144), ir iki 2001-09-04 darbo užmokesčio pajamų negavo (1 t., b.l. 151-152).

Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo apklausti liudytojai:

- J. J. parodė (1 t., b.l. 120-124), kad dėl sodo namelio pardavimo ji tarėsi su A. K. . Padavus dokumentus notarei, bei nuvažiavus į banką pinigų, banke A. K. išėmė pinigus iš savo sąskaitos, sumokėjo 8000 Lt sumą J. J. . 400 Lt sumą A. K. buvo atvežusi liudytojai anksčiau.

- R. R. , V. A. , A. A. parodė (1 t., b.l. 108-115), kad S. K. pažįsta nuo 2000 metų, kad S. K. atliko sodo namelio remonto darbus.

- V. K. , M. S. , J. B. parodė (1 t., b.l. 108-115), kad A. K. sodo namą pirko, kai pardavė butą, o apie jokius susitarimus tarp S. K. ir A. K. liudytojai nežino.

Kolegija konstatuoja, kad už 2001-05-01 sutartimi (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytą 1136 kv.m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. sumokėjo asmeninėmis lėšomis, nes 2001-05-01 A. K. iš banko sąskaitos išėmė lėšas grynais (1 t., b.l. 93) ir sumokėjo pardavėjai J. J. (liudytojos parodymai, 1 t., b.l. 120-124). Šias aplinkybes patvirtino liudytojų V. K. , M. S. , J. B. parodymai (1 t., b.l. 108-115). Liudytojų J. J. , V. K. , M. S. , J. B. parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus (1 t., b.l. 34, 59, 61-65, 93), todėl kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi.

Liudytojų R. R. , V. A. , A. A. parodymuose (1 t., b.l. 108-115) nėra bylos nagrinėjimo dalykui reikšmingų duomenų, nes šioje byloje nėra sprendžiamas sodo namo pagerinimo išlaidų klausimas, todėl kolegija jais nesiremia.

Kolegija daro išvadą, kad S. K. neįrodė, kad už 2001-05-01 sutartimi įsigytą 1136 kv.m žemės sklypą, ir sodo pastatą, mokėjo savo asmenines lėšas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 1998-01-08 iki 2001-09-04 S. K. nedirbo (1 t., b.l. 142-144) ir iki 2001-09-04 darbo užmokesčio pajamų negavo (1 t., b.l. 151-152).

Tai, kad A. K. , nebūdama santuokoje su S. K. , ir pati sumokėjusi visą žemės sklypo ir sodo pastato kainą savo asmeninėmis lėšomis, įformino pirkimą po ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato savo ir S. K. vardu, yra esminis suklydimas, sudarantis teisinį pagrindą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2001-05-01 sutarties, (reg. Nr. 3742), dalį, pagal kurią S. K. įsigijo ½ dalį 1136 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją ir ½ dalį 1136 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. K. , pripažįstant, kad pagal 2001-05-01 sutartį, (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), A. K. įsigijo 1136 kv.m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Toks suklydimas turi esminės reikšmės, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, kad santuoka yra nutraukta, kad buvęs sutuoktinis jau eilę metų nedirba, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs už savo asmenines lėšas dėl ½ dalies turto įsigijimo buvusio sutuoktinio vardu, arba būtų jį sudaręs kitokiomis sąlygomis, t.y. įsigydamas visą perkamą turtą asmens, sumokėjusio visą kainą, vardu. Tai, kad 2001-05-01 sutartis, (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra teisiškai nereikšminga ginčo dalykui, nes sutarties teisinės registracijos atlikimas viešame registre neturi įtakos teismo nustatytam esminiam suklydimui (1964 m. LR CK 56 str., 47 str. 2 d., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 9 str., 10 str.; LR CK 1.5 str., 1.90 str., 1.80 str. 2 d., 1.95 str. 1 d., 6.145 str.; LR CPK 5 str., 7 str., 177 str.- 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 197 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, išsprendžiant bylą atsakovės naudai, apeliantei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 t., b.l. 53, 2 t., b.l. 3) 260 Lt sumai (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str.).

Priešieškinį patenkinus visiškai, atmestinas ieškinys pilna apimtimi. Įstatymų leidėjas nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl įstatymų leidėjas nenumatė galimybės reikšti prevencinį ieškinį esant savavališkos statybos požymiams. Negalima konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kai ieškovas siekia organizuoti sodo namelio rekonstrukcijos įteisinimą prevencine tvarka. Kolegija nesprendžia šioje byloje sodo namo pagerinimo išlaidų klausimo, nes tokie reikalavimai nebuvo pareikšti. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovui teisę be atsakovės sutikimo nustatyta tvarka gauti sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai reikalingas statinio projektavimo sąlygas pagal byloje esantį architekto G. Š. rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą, parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti statybos leidimą bei pripažinti šį sodo namą tinkamu naudoti po rekonstrukcijos, bei įregistruoti šį sodo namą po baigtos rekonstrukcijos, bei laikinai, iki sodo namo po rekonstrukcijos įregistravimo, nustatyti sodo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovo teisės nėra pažeistos (LR CK 1.138 str., 4.103 str., 6.255 str., LR statybos įstatymas; LR CPK 5 str., 93 str., 177 str., 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio mėn. 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2001 m. gegužės mėn. 01 d. sutarties, (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, pagal kurią S. K. įsigijo ½ dalį 1136 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir ½ dalį 1136 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), grąžinti A. K. .

Pripažinti, kad pagal 2001 m. gegužės mėn. 01 d. sutartį, (reg. Nr. 3742), A. K. įsigijo 1136 kv.m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš S. K. 260 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K. naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius