Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. D., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) muitinės sandėlio vadovu, atsakingu už muitinės sandėlio apskaitos vedimą bei joje nurodytų duomenų teisingumą, pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 13.1 ir 26 punktų nuostatas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. LR0614 vedamą prekių apskaitą laiku (2020 m. IV ketvirtyje) neįtraukė reeksporto deklaracijos MRN 20LTKC0100EK2268A7 (2020 m. lapkričio 8 d.) po muitinio sandėliavimo procedūros. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu O. D. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino bei paaiškino, kad tuo metu dirbo sandėlio vadovu. Buvo labai didelis darbo krūvis ir dėl žmogiškos klaidos nepateikė reikiamos informacijos. Dabar viskas yra pateikta. Jis turėjo visą reikiamą informaciją. Jis pats pildė deklaraciją ir jos per didelį krūvį neįtraukė į ataskaitą. Ketvirtyje buvo apie 100 deklaracijų.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad šiuo atveju jokia žala valstybei nepadaryta. Deklaranto darbas tikrai yra sudėtingas ir jis tiki, kad tai įvyko dėl patirties stokos. Nemano, kad jis siekė ko nors išvengti. Asmuo nusižengimą pripažįsta, Institucija neprieštaraus dėl baudos paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

be O. D. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2021 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-LM00-ANR_P-1295-2021/1(LM06)-877, reeksporto deklaracija MRN 20LTKC0100EK2268A7 ir kitais byloje surinktais įrodymais.

ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių laikymo, apdorojimo arba perdirbimo, pirkimo arba pardavimo laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymą ir užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.

Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje numatyta, jog apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir, visų pirma, identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Apskaitos taisyklių patvirtinto 13 punkte numatyta, jog prekės turi būti įtrauktos į apskaitą, tvarkomą vadovaujantis Taisyklėmis, tuo metu, kai jos: išleidžiamos įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą ir fiziškai padedamos į I tipo atvirąjį ar uždarąjį muitinės sandėlį jo savininkui suteiktame leidime turėti muitinės sandėlį nurodytu adresu; arba pristatomos į prekių saugojimo vietą, kuri skiriasi nuo nurodytos muitinės sandėlio savininkui suteiktame leidime turėti uždarąjį muitinės sandėlį; fiziškai padedamos į laikinojo saugojimo sandėlį ar kitą prekių laikinojo saugojimo vietą įforminus jų laikinąjį saugojimą; fiziškai įvežamos į laisvąją zoną. Tų pačių taisyklių 26 punkte numatyta, kad duomenys apie muitinio sandėliavimo procedūros užbaigimą turi būti įrašomi į prekių apskaitos registrus ar dokumentus, jeigu prekės išgabenamos iš muitinės sandėlio, joms įforminus kitą muitinės procedūrą, arba jeigu ji įforminama prekėms tebesant muitinės sandėlyje ar įvykdomas reeksportas. Jeigu muitinio sandėliavimo procedūra pripažįstama įvykdyta pagal Sąjungos muitinės kodekso 115 straipsnio 1 dalį, duomenys apie įvykdymą įrašomi tuo metu, kai prekės išgabenamos iš saugojimo vietos. Tuo atveju, kai užbaigus muitinio sandėliavimo procedūrą prekės nėra išgabenamos iš saugojimo vietos, duomenys apie pasikeitusią būklę į apskaitą turi būti įvesti tą pačią dieną. Apskaitos registruose ar dokumentuose taip pat turi būti įrašomi duomenys apie prekių, kurioms muitinio sandėliavimo procedūra netaikoma, išgabenimą iš muitinės sandėlio. Duomenys apie prekių laikinojo saugojimo užbaigimą turi būti registruojami prekių apskaitoje, kai iš laikinojo saugojimo sandėlio išgabenamoms arba jame tebesančioms prekėms įforminama kuri nors muitinės procedūra arba įvykdomas reeksportas.

Taigi nekyla abejonių, jog O. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio vadovu, atsakingu už muitinės sandėlio apskaitos vedimą, bei joje nurodytų duomenų teisingumą, pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 13.1 ir 26 punktų nuostatas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. LR0614 vedamą prekių apskaitą laiku (2020 m. IV ketvirtyje) neįtraukė reeksporto deklaracijos MRN 20LTKC0100EK2268A7 (2020 m. lapkričio 8 d.) po muitinio sandėliavimo procedūros. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – apskaitos tvarkos susijusios su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose nesilaikymas.

O. D. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. D. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi nusižengęs, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nusižengimą padarė dėl didelio darbo krūvio, tokiais jo veiksmais reali žala valstybei nebuvo padaryta, muitinės procedūros buvo užbaigtos ir prekės išvežtos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau administracine tvarka už analogišką nusižengimą nebaustas, dirba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas O. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 215 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.