Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-12-04 · Byla Nr. TS-98-716/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
TS-98-716/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-98-716/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 10 d. gautas V. P. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis su komisijos nutarimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodika nustatyta, kad priklauso vidutinės rizikos grupei - 41 balai. Tačiau Komisijos nutarime rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyti objektyvus ir pagrindžiantis motyvai dėl ko lygtinis paleidimas buvo netaikytas. Nnurodo, kad neteisėtu skundžiamą nutarimą daro Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimai, Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti teisingumo principo įgyvendinimo klausimą, t. y. vykdyti teisingumą, Komisijos nutarime nėra įvardyta jokia konkreti aplinkybė (tiek teisiniu tiek moraliniu aspektu), kas suteiktų realų pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos ištaigos. Tai galima interpretuoti, kad sprendimas priimtas remiantis vien tik deklaratyviu požiūriu. Apeliantas pažymi, kad įsipareigoja teismui nepažeisti lygtinio paleidimo sąlygų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitiktų formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir būtų įvertinta, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas spręsdamas nuteistojo prašymą (šiuo atveju skundą) atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, taip pat teisingumo principo įgyvendinimą bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad V. P. nuteistas 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 18 d. 1/3 paskirtos bausmės V. P. atliko 2017 m. balandžio 18 d.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, atlieka būryje organizuojamus gerbūvio darbus, dalyvavo grupės susirinkimuose, tačiau pradėjęs mokytis suvirintojo profesijos, susirinkimų nelanko, lanko grupinės terapijos užsiėmimus, kuriuos veda pataisos įstaigos psichologas, turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais. Visgi reikšminga ir tai, kad V. P. praeityje yra teistas 8 kartus, ankstesniais nuosprendžiais jam 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 2 kartus nuteistasis buvo paleistas lygtinai, 1 kartą taikytas straipsnis, kai neatlikus bausmės, padaryta nauja nusikalstama veika. Laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose V. P. atliko 3 kartus. Asmuo savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. Pirmą kartą buvo nusikalto 17 metų. Nuteistasis teigia, kad narkotinių medžiagų nėra bandęs. Neslepia, kad po traumuojančios patirties buvo pradėjęs piktnaudžiauti alkoholiu. Taip pat pripažįsta, kad ankstesnis jo nusikalstamas elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu, tačiau teigia, kad paskutiniu metu (iki šios laisvės atėmimo bausmės) alkoholį vartojęs retai ir saikingai. Supranta neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes ir yra motyvuotas juo nepiktnaudžiauti. Pataisos namuose lanko priklausomybės tematikos užsiėmimus, laisvėje planuoja imtis atitinkamų priemonių, užkertančių kelią alkoholinėms problemoms. V. P. geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, išklausyti pašnekovą ir tam tikru laipsniu priimti jo nuomonę. Asmuo kartais pasielgia impulsyviai, tačiau supranta, kad kiekvienas jo veiksmas turi pasekmes jam pačiam ir kitiems. Nors nusikaltimuose ir gyvenime nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau paskutinio nusikaltimo metu panaudojo smurtą siekdamas, kad kitas žmogus paklustų. Asmuo geba atpažinti savo problemines sritis, tačiau spręsdamas problemas kai kada yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Be to, ateitį sieja su darbinės veiklos tęsimu bei rūpinimusi šeima. Teigia, kad po laisvės atėmimo bausmės turės galimybę grįžti į darbą. Rūpinasi dėl savo šeimos padėties bei vaikų gerovės. Geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms situacijoms. Nusikalstamą elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nereiškia. Nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą. Vieną kartą baustas drausmine nuobauda - 2017 m. kovo 21 d. už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus (mobilaus ryšio telefonas) skirta nuobauda - 15 parų kamerų tipo patalpose. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Nuteistasis skatintas vieną kartą – 2017 m. sausio 26 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skirta padėka. Bausmės atlikimo metu V. P. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje". Nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavo priklausomų asmenų įžanginėje grupėje, nuo 2016 m. birželio mėn. lankė socialinės reabilitacijos programą - muzikos studiją. Laisvalaikiu sportuoja. Nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 27 d. dalyvavo ir baigė „Agresijos ir auto-agresijos valdymo" užsiėmimus. Periodiškai lanko psichologo konsultacijas, atlieka gerbūvio darbus. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, teigia turintis suvirintojo specialybę, įgytą D. Ž. ūkio profesinėje mokykloje, vėdinimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją, apdailininko, lauko fasado darbininko specialybes. Iki sulaikymo dirbo UAB „Šalčininkų statyba" (asmens tvirtinimu, laisvėje turintis apie 5 metų darbo stažą: dirbęs pagal verslo liudijimą, UAB „Darija" sandėlininku). Lukiškių TI-K dirbo ūkio darbus (asmens byloje yra patvirtinantys dokumentai). 2017-2018 mokslo metais mokosi suvirintojo elektra profesijos. Lygtinio paleidimo metu planuoja įsidarbinti statybose: pastatų griovimo arba vidaus apdailos srityje. Tačiau asmens elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad savo elgesį nuteistasis kontroliavo nepakankamai, nes per bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė reikalavimus. Reikšminga taip pat tai, kad nuteistajam 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 2 kartus paleistas lygtinai, tačiau tai nesulaikė V. P. nuo naujų nusikaltimų padarymo. Nuteistajam jau 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo ir vėl nusikalto. Šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad V. P. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog V. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Aplinkybės dėl pakartotinių teistumų rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų nedėjo. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu V. P. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis nenusikalsti ateityje, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek teismas, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra ne įstatymo reikalaujama žema, bet vidutinė, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padaryta nusikalstama veika (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis V. P. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai dėl to, kad komisija nekreipė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, nepagrįsti. V. P. skunde plačiai pasisako apie resocializacijos tikslus, analizuoja baudžiamojo persekiojimo padarinius ir vertina įkalinimo sistemos realybę, šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo komisijos nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad V. P. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus. Tuo tarpu faktą, kad nuteistasis V. P. keičiasi gerąją linkme ir galimai ateityje galėtų būti paleistas lygtinai, iliustruoja atskiroji dviejų komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo, kuri šiuo metu nėra pakankama nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui.

Tokiu būdu teismas įvertinęs teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, jos įgyvendinimo priemones, Europos tarybos Ministrų kabineto rekomendacijas, vadovaudamasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisės normomis pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. 59-183 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

V. P. (V. P.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas