Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-06-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-6090-1198/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
e2YT-6090-1198/2023
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00786-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Pareiškėjas
D. G.
Suinteresuotas asmuo
D. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
Advokatai
Virginija Bradulskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6090-1198/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00786-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant pareiškėjai D. G.,jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,suinteresuotam asmeniui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G., atstovaujamos advokatės Virginijos Bradulskienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, pradėjus turtą faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja D. G., atstovaujama advokatės V. Bradulskienės, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėjos motina B. M., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento.

2. Pareiškime nurodoma, kad A. V. sutuoktinis A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jų vaikai buvo D. G. motina B. M. ir R. B., mirusi (duomenys neskelbtini). R. B. sutuoktinis buvo V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. B. vaikų neturėjo, jo įpėdinis pagal testamentą yra D. G.. A. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) 572/1714 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2) 1,58 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškimą notarui palikimui priimti pateikė R. B.. Po R. B. mirties paveldėjimo byla užvesta Vilniaus m. 1-ajame notarų biure, kuriame 2003 m. birželio 11 d. išduotas liudijimas apie tai, kad po A. V. mirties užvesta paveldėjimo byla ir jos įpėdinė pagal dokumentus yra R. B.. Po R. B. mirties jos turtą paveldėjo sutuoktinis V. B., kuris, vertindamas, kad A. V. turtas turi būti jos įpėdinių, 2005 m. spalio 25 d. surašė oficialųjį testamentą, kuriuo paliko jo paveldėtas 572/1714 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktiniui D. G.. V. B., kaip sutuoktinės R. B. įpėdinis, neįformino paveldėjimo į 1,58 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ir šiuo metu yra registruotas A. V. vardu.

3. Po A. V. mirties palikimą priėmė B. M., pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šį faktą įrodo liudytojų parodymai, pateikiami dokumentai – Apskrities viršininko sprendimas apie nuosavybės teisės atkūrimą A. V., žemės sklypo planas apie pamatuotą paveldimą 1,58 ha žemės (miško) sklypą, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas apie sklypo įregistravimą viešajame registre. B. M. rūpinosi reikalais dėl nuosavybės atkūrimo A. V. vardu, jai pagelbėdavo ir D. G.. Šiuos ji veiksmus atliko per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Pažymėjimas apie nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių įregistravimą į 1,58 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išduotas 2005 m. sausio 11 d., kai A. V. jau buvo mirusi. Žemės sklypo registracijos pažymėjimą, planą, Vilniaus apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmė B. M., kurios įpėdinė yra pareiškėja D. G. – ji po motinos mirties priėmė jos palikimą.

4. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – jis yra reikalingas dėl palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo. Šis juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tikslu užvesti paveldėjimo bylą notarų biure ir tvarkyti visus atsirandančius reikalus, susijusius su paveldėjimu po A. V. mirties.

5. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydamos, kad A. V. dar prieš savo mirtį tvarkė mišką, į kurį Apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu jai atkurtos nuosavybės teisės, prižiūrėjo riboženklius, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Po jos mirties žemės sklypo reikalais rūpinosi B. M..

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo D. G. su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu jis nurodė, kad V. B. testamentą surašė jam. V. B. vertino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso B. M. šeimai. Ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra ir niekada nebuvo. Po A. V. mirties B. M., pasisamdžiusi matininką, važiavo į minėtą žemės sklypą – tai buvo maždaug po mėnesio, galbūt po pusantro mėnesio po A. V. mirties.

7. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais atsiliepimais prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

8. Liudytojas Eimutis E. L. teismo posėdyje nurodė, kad po A. V. mirties R. B. ir B. M. buvo atvykusios į Ukmergę ir aiškino, kad turi 1,5 ha žemės sklypą. Jos buvo nuvykusios į po A. V. mirties likusį mišką – tai įvyko pakankamai greitai po jos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jų vaikai buvo D. G. motina B. M. ir R. B..

11. A. V. nuosavybės teise priklausė 572/1714 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai atkurtos nuosavybės teisės į 1,58 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties R. B. 2003 m. birželio 11 d. notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vilniaus m. 1-ajame notarų biure 2003 m. birželio 11 d. užvesta paveldėjimo byla, 2003 m. liepos 16 d. R. B. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. R. B. mirė (duomenys neskelbtini). R. B. palikimą po jos mirties priėmė sutuoktinis V. B.. Gyventojų registro pateikti duomenys patvirtina, kad jis ir R. B. vaikų neturėjo. V. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdinis pagal testamentą yra D. G., kuris po V. B. mirties paveldėjo 572/1714 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos D. G., jos atstovės, D. G. paaiškinimai ir liudytojo E. E. L. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad po A. V. mirties pareiškėjos motina B. M. faktiškai pradėjo valdyti 1,58 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas dar iki A. V. mirties. Kaip matyti iš bylos duomenų, po motinos A. V. mirties (duomenys neskelbtini), B. M. buvo atvažiavusi į Ukmergę ir nuvykusi į minėtą žemės sklypą, samdė matininką, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu, kuris, kaip teismo posėdyje patvirtino pareiškėja ir jos atstovė, buvo pradėtas dar prieš A. V. mirtį, priėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad B. M. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo. Duomenų apie tai, kad B. M. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, byloje nėra. Dalyvaujantys byloje suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl palikimo priėmimo teismui neteikė ir su pareiškimu sutinka (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

13. Taigi, visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. M. priėmė palikimą po savo motinos A. V. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – tokio fakto nustatymas reikalingas turto paveldėjimo tikslu, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties.

14. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas šioje byloje sudaro 19,92Eur, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos sveikatos būklę, jos turtinę padėtį, tinkamą procesinį elgesį, šios išlaidos iš jos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimo tikslu, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti jos turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Žaneta Ladygaitė