Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui O. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ vadovas, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma S. A. pripažinti kaltu pagal ATPK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB „G.“ vadovu, nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

2017-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą S. A. pagal ATPK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB „G.“ 2017-06-29 skola biudžetui sudarė 121919,34 Eur. Siekiant nustatyti UAB „G.“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-02-28 buvo pradėtas šios bendrovės operatyvus patikrinimas. Patikrinimo pradžios dienai bendrovės mokestinė priemoka sudarė 121941,06 Eur. Patikrinus bendrovės kasos knygos apyvartos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2017-02-28, nustatyta, kad kasos likutis laikotarpio pradžioje (2016-04-01) sudarė 0,00 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-02-28 į bendrovės kasą gauta 136450,00 Eur įplaukų, patirta išlaidų – 136450,00 Eur, iš kurių 136091,03 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui S. A., 358,07 Eur išmokėta darbo užmokesčiui. Kasos likutis laikotarpio pabaigoje buvo 0,00 Eur. Bendrovės AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) likutis 2016-04-01 sudarė 11,38 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-02-28 gautos pajamos sudarė 17,17 Eur, patirtos išlaidos -5,79 Eur. Likutis 2017-02-28 -0,00 Eur. Piniginių lėšų judėjimas AB „Swedbank“ nebuvo vykdomas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės , Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas O. Č. prašo teismo patraukti S. A. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė įvairius mokėjimus, būdamas skolingas valstybei. Paaiškino, kad mokėjimai į valstybės biudžetą turėjo būti atlikti trečiąja eile, o S. A. daromi pareiškime nurodyti mokėjimai galėjo būti padaryti tik penktąja eile. Paaiškino, kad kadangi UAB „G.“ buvo skolinga valstybės biudžetui, siekiant nustatyti UAB „G.“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-02-28 buvo pradėtas bendrovės patikrinimas. Atlikus bendrovės operatyvų patikrinimą, surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje konstatuota, kad bendrovė atliko mokėjimus įvairiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą turėjo pirmiausia padengti susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko pažeisti VMI interesai, mokestinė nepriemoka nepadengta. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, prašo iš S. A. priteisti 91355,53 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI naudai. Parodė, kad S. A. įmonė tikrinamu laikotarpiu gavo pakankamai dideles pajamas – 136450,00 Eur, o jeigu S. A. būtų laikęsis CK numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės, mokestinė nepriemoka valstybei būtu padengta. Taigi, įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su VMI, tačiau to nepadarė. Paaiškino, kad prašomų priteisti nuostolių dydį sudaro mokesčio už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos, be paskaičiuotų delspinigių ir baudų.

Teismo posėdžio metu S. A. pripažino padaręs nusižengimą, paaiškino, kad jo vadovaujama UAB „G.“ vykdo įvairių transporto priemonių ir jų dalių importą iš JAV, vėliau prekės eksportuojamos į įvairias ES šalis, Rusiją, Kazachstaną ir kt. 2012 metais po ankstesnio operatyvaus patikrinimo VMI areštavo įmonės banko sąskaitas, turtą – šešis automobilius. Šiuos veiksmus apskundė teismui ir Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad VMI apskaičiuota mokestinė priemoka yra neteisinga ir žymiai ją sumažino. Šiuo metu tebevyksta ginčas dėl VMI apskaičiuotos UAB „G.“ mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui. Areštavus įmonės banko sąskaitas, prarado galimybę bendradarbiauti su JAV įmonėmis, neliko galimybių atsiskaityti už prekes, todėl turi toliau vystyti verslą grynaisiais pinigais. Anksčiau mokesčiai į valstybės biudžetą buvo mokami laiku. Įmonės veikla nebėra pelninga, todėl nėra galimybių mokėti mokesčių į valstybės biudžetui. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, kadangi jo finansinė padėtis sunki. Moka būsto kredito įmokas, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, vienam mažamečiui vaikui nustatytas neįgalumas. Gauna apie 700 Eur darbo užmokestį, sutuoktinė nedirba, prižiūri mažametį vaiką. Prašo leisti mokėti paskirtą baudą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatyta, kad UAB „G.“ vadovas S. A. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškino, kad dar 2012 m. valstybinei mokesčių inspekcijai areštavus įmonės banko sąskaitas už anksčiau susidariusią mokestinę prievolę, dėl ko šiuo metu vyksta teisminis ginčas, įmonė prarado galimybę bendradarbiauti su JAV tiekėjais, kurie atsisakė teikti prekes. Įmonės veikla tapo nepelninga, todėl negalėjo laiku mokėti privalomus mokesčius valstybės biudžetui. Atliko tik būtinus įmonės veiklai mokėjimus, mokėjo buhalterei darbo užmokestį bei darbo užmokestį sau, kaip įmonės vadovui. Šiuo metu ruošia dokumentus, ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas paaiškino, kad S. A. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti mokėjimas galėjo būti atlikti tik sumokėjus įmonės skolą valstybės biudžetui.

Šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2017-03-21 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-2176 (b.l.13-16), kasos knygos apyvartos žiniaraščiai (b.l. 17-23), banko sąskaitos išrašai (b.l. 24, 25), kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis, VMI yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. A. vadovaujamos individualios įmonės kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas S. A. argumentas, jog jo daryti mokėjimai (UAB „K.“, UAB „A.“, UAB „U.“ ir kt., b.l. 16) įmonės veiklai buvo ypač svarbūs, juos atliko norėdamas išsaugoti bendrovę ir darbo vietas, tikėdamasis, kad pavyks toliau vystyti verslą.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad S. A., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

S. A. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino, kad jo vadovaujamos įmonės banko sąskaitos areštuotos, todėl įmonės veikla pasidarė nepelninga, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. A. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gauna minimalias pajamas, išlaiko tris mažamečius vaikus, vienas jų neįgalus, turi finansinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, S. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus puse Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Atsižvelgdamas į skiriamos nuobaudos dydį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinę padėtį, S. A. prašymas tenkintinas, S. A. paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas septynių mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 100 Eur.

Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo priteisti iš S. A. 91355,53 Eur nuostolių. Paaiškino, kad minėtą sumą sudaro 2017-02-28 UAB „G.“ buvusi mokesčio už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka valstybės biudžetui (b.l. 5, 28-51). ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teismo nuomone, šioje nagrinėjamoje dalyje nėra teisinio pagrindu pripažinti nukentėjusiąja Valstybinę mokesčių inspekciją. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. UAB „G.“ buvusią patikrinimo metu 91355,53 Eur mokestinę nepriemoką VMI laiko negautomis pajamomis. Byloje nustatyta, kad valstybė dėl UAB „G.“ nesumokėtų atitinkamų mokesčių laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-02-28 patyrė žalą, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, kad tai Institucijos buvo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti S. A. veiksmai. Šiuo atveji VMI nepagrįstai laiko UAB „G.“ mokestinę nepriemoką turtine žala, už kurią, Institucijos teigimu, atsakingas administracinį nusižengimą padaręs S. A..

Mokestinė prievolė – tai atitinkamas teisinis mokesčio mokėtojo (skolininko) ir valstybės (kreditorės) santykis dėl tinkamo pareigų, sudarančių šio santykio turinį, vykdymas. Mokestinei prievolei vykdyti netaikomos atitinkamos prievolių teisės (CK VI knyga) normos. Pažymėtina, kad visus mokesčių mokėjimo ir su jais susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Taigi, UAB „G.“ ir VMI santykiam turi būti taikomi atitinkamus mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnis numato mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą. Pagal minėto įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalis mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka gali atidėti arba išdėstyti. Įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Taigi, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, ne pareiškiant civilinį ieškinį administracinio nusižengimo byloje. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, gali būti reiškiamas civilinis ieškinys civilio proceso tvarka.

Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai tapatina UAB „G.“ mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, VMI teigimu, atsakingas S. A.. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai buvo bendras pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nevykdymas. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp šių S. A. veiksmų ir VMI nesumokėtų mokesčių. UAB „G.“ skola valstybės biudžetui – 91355,53 Eur mokestinė nepriemoka - atsirado dėl UAB „G.“ laiku nesumokėtų mokesčių. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymas priteisti iš S. A. 91355,53 Eur nuostolių paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

S. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

S. A. paskirtos 700 Eur baudos mokėjimą išdėstyti septynių mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą priteisti iš S. A. 91355,53 Eur nuostolių palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1255-718/17 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus nustatytos vieno mėnesio baudos dalies, nutarimas bus perduotas vykdyti, priverstinai išieškant likusią nesumokėtą baudos dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.