Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-02-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-1131-925/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
e2YT-1131-925/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16744-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1131-925/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16744-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. patikslintą pareiškimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir praleisto įstatymo nustatyto termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir B. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs, prašo: 1) pripažinti galiojančia T. J. ir Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos valdybos 1993 m. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo Nr. 34, esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti T. J. praleistą terminą VĮ Registrų centre įregistruoti 1993 metų valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo Nr. 34, esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įgijimo.

2. Pareiškėjas nurodo, kad 1993 metais jo tėvas T. J., būdamas sodų bendrijos nariu, įsigijo 600 kv. m. ploto sodo sklypą. Pasirašęs valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, T. J. sandorio per vieną mėnesį nuo jo sudarymo dienos neįregistravo atitinkamo miesto žemėtvarkos skyriuje, tačiau visą laiką naudojosi žemės sklypu, jame dirbo žemę iki pat mirties (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas su tėvu bendravo tik epizodiškai, jis nežinojo, kad palikėjas nuosavybės teise valdė pirmiau aptartą turtą, o radęs tai patvirtinančius dokumentus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad terminas sandoriui įregistruoti yra praleistas.

3. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Anot pareiškėjo, pačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties su Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba sudarymas, pinigų už žemės sklypą sumokėjimas patvirtina T. J. siekį tapti nekilnojamojo turto savininku. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad T. J., neturėdamas pakankamo teisinio išprusimo, tinkamai nemokėdamas lietuvių kalbos, nesuprato sutarties neįregistravimo pasekmių, nuo turto įsigijimo momento turtą valdė ir naudojosi juo, būdamas įsitikinęs, kad turtas jam priklauso nuosavybės teise.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pradinį pareiškimą, kuriame pareiškimą prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad terminas valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti būtų atnaujintas. Atsiliepimo į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė.

5. Suinteresuotas asmuo B. B. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsnį), pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, dalyvaujantys byloje asmenys neteikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, pareiškėjo A. J. tėvas T. J., būdamas Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu, ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba, veikdama pagal Vilniaus rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 8 d. potvarkį Nr. 407p, 1993 metais sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Vilniaus rajono valdyba pardavė, o T. J. nusipirko 600 kv. m. ploto sodo sklypą, esantį Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. 34, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad Žemės sklypas parduodamas už 61,04 Lt kainą, kuri pirkėjo įmokėta į Žemės ūkio banko oper. Valdybos skyriaus sąskaitą Nr. I42209 (a papunktis); 302 sumokėta investiciniais čekiais (b papunktis).

8. Teismo vertinimu, į bylą pateikta A. J. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos atstovo pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų sklypų sąrašas (priedėlis Nr. 1 prie Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio Nr. 1148), mokėjimo pranešimas leidžia daryti išvadą, kad Žemės sklypas buvo parduotas pareiškėjo tėvui T. J., tačiau įvykęs Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo tinkamai įformintas, t. y. pasirašyta Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, taip pat nebuvo nustatytu terminu įregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) T. J. mirė. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės Danguolės Blauzdžiuvienės 2013 m. balandžio 15 d. išduoto liudijimo matyti, kad po T. J. mirties notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla; dėl palikimo priėmimo kreipėsi vaikai – sūnus A. J. ir dukra B. B.

10. Radęs dokumentus, patvirtinančius, kad T. J. buvo įsigijęs sodo sklypą, pareiškėjas, siekdamas paveldėti šį turtą, kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti T. J. vardu nuosavybę į Žemės sklypą. VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu prašoma įregistruoti nuosavybės teises į Žemės sklypą, pateikta praleidus sandorio įregistravimo terminą.

11. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti galiojančia T. J. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1993 metais sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei atnaujinti praleistą terminą šiai sutarčiai įregistruoti.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1993 metais, t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.

13. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią.

14. Nurodytas sutarties įregistravimo terminas nėra naikinamasis, nes aptartame straipsnyje numatyta galimybė atnaujinti šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju po to sandorio notariškai įforminti nebereikia.

15. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas nuo pat Žemės sklypo įsigijimo buvo įsitikinęs, kad Žemės sklypas jam priklauso nuosavybės teise, valdė jį valdė kaip savo, naudojosi juo ir dirbo jame žemę iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys neginčija nei Žemės sklypo paskyrimo pareiškėjo tėvui T. J., nei Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nei jos įvykdymo (kainos sumokėjimo) faktų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas pripažinti 1993 metais sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, nes pareiškėjo tėvas T. J. sumokėjo sutartyje nurodytą Žemės sklypo kainą, tuo įvykdydamas pirkimo–pardavimo sutartį (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis).

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje, nustačiusioje, kad dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje gali atstatyti teismas.

17. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas buvo teisiškai pakankamai neišprusęs, gerai nemokėjo lietuvių kalbos ir nesuprato nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, aplinkybės, kad pareiškėjo tėvui trūko teisinių žinių, jis prastai mokėjo lietuvių kalbą ir buvo klaidingai įsitikinęs, jog nuosavybės teisei į Žemės sklypą įgyti pakanka vien tik sudaryti paprastos rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjo tėvas praleido terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti. Tokiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 576–578 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Pripažinti T. J. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1993 metais sudarytą valstybinės žemės sklypo Nr. 34, esančio Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia.

Atnaujinti terminą įregistruoti 1993 metais sudarytą valstybinės žemės sklypo Nr. 34, esančio Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė