- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- eI-692-208/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03571-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- T. J.
- Atsakovas
- Valstybės saugumo departamentui
- Advokatai
- Deividas Poška
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui T. J., jo atstovui advokatui Deividui Poškai ir atsakovo atstovui Ramūnui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Valstybės saugumo departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. J. elektroninių ryšių priemonėmis skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. P-264 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. J.“ (toliau – Įsakymas).
Nurodo, kad skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas dėl tariamai vykdomos komercinės veiklos (komercinės žemės sklypų nuomos, mažųjų bendrijų, vykdančių veiklą energetikos srityje) ir jos nedeklaravimo privačių interesų deklaracijoje teisės aktų nustatyta tvarka. Nesutinka su paskirta nuobauda, nes mano, kad nei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų įstatymas), nei Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) nuostatų jis nepažeidė. Pasak pareiškėjo, atsakovo tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjas tariamai vykdė komercinę veiklą jam nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypų dalyse, steigė mažąsias bendrijas, o sudaręs žemės sklypo dalių nuomos sutartis, privalėjo deklaruoti šiuos sudarytus sandorius ir to nepadarė, nepagrįsta.
Pareiškėjas nesutinka, kad padarė Interesų įstatymo pažeidimą, nes jis nepasinaudojo jokia viešai neskelbiama informacija, taip pat savo tarnybine padėtimi (pareigomis) asmeninei naudai gauti, nes žemės sklypų dalių nuomos sutartims sudaryti pareiškėjui nebuvo reikalinga jokia viešai neskelbiama informacija, o sudarytos sutartys niekaip nesusijusios su pareiškėjo tarnyba. Be to, pareiškėjas negavo jokios asmeninės naudos. Taip pat nesutinka, kad pažeidė Žvalgybos įstatymo nustatytų reikalavimų, nes žemės sklypų dalių nuomos sutartys faktiškai niekada nebuvo vykdomos. Pareiškėjas niekada neturėjo jokių ketinimų vykdyti ekonominę veiklą ir nesiėmė jokių veiksmų tokią veiklą vykdyti. O vien ta aplinkybė, kad buvo sudaryti sandoriai, kurie nebuvo vykdomi, dar nereiškia ekonominės veiklos siekimo. Taip pat nesutinka su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad paveldėjo (duomenys neskelbtini) ir yra jos steigėjas bei kad privalėjo deklaruoti sudarytas žemės sklypų dalių nuomos sutartis privačių interesų deklaracijoje, nes sandorių vertė neviršijo 3 000,00 Eur ribos. Pabrėžė, kad sudaryti žemės sklypo dalių nuomos sandoriai neturėjo jokios įtakos jo sprendimams, atliekant tarnybines pareigas. Skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, o paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga, nes atsakovas nevertino pareiškėjo asmeninių savybių ir jo charakteristikos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas sudarė 6 atlygintino pobūdžio žemės sklypų dalių nuomos sandorius, siekdamas gauti pajamų per tęstinį laikotarpį, t. y. per nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį, kuris yra 20 metų. Atkreipė dėmesį, kad atsiskaitymai tarp nuomininkų ir nuomotojų nebuvo vykdomi tik dėl to, kad Seime nebuvo priimti mažosioms bendrijoms naudingi elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių vystymą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai ir mažosios bendrijos nepradėjo vykdyti savo veiklos. Pareiškėjas pats aktyviai dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, kad jos plėtotų veiklą, susijusią su atsinaujinančių energijos šaltinių elektrines energetika. Faktą, kad pareiškėjas dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, patvirtino ir liudytojas, t. y. asmuo, kuris rūpinosi žemės sklypų dalių nuomos sutarčių sudarymu. Pabrėžė, kad pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo faktą patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Pareiškėjas, dirbdamas Departamente ir būdamas atsakingas už informacijos rinkimą energetikos srityje, 2012 m. spalio 31 d. kartu su A. J., A. D. ir G. D. sudarė 6 žemės sklypo dalių nuomos sutartis 20 metų terminui atlygintinai, t. y. už 400,00 Eur dydžio nuomos mokestį per kalendorinius metus, laikinai valdyti ir naudotis bei perdavė žemės sklypus elektrinių iš atsinaujinančių energijos šaltinių statybai (įrengimui) ir eksploatacijai, tačiau, sudaręs šiuos sandorius, pareiškėjas nepatikslino privačių interesų deklaracijos. Visos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, kurios buvo nustatytos tarnybinio patikrinimo metu ir įtvirtintos tarnybinio patikrinimo išvadoje, yra žinomos pareiškėjui ir jis dar 2017 m. rugsėjo 11 d. susipažino su tarnybinio patikrinimo išvada. Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su padarytu pažeidimu.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 19 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. (07)-22-330 (toliau – Pranešimas) pareiškėjas buvo informuotas, kad 2012 m. spalio 31 d. kartu su A. J., A. D. ir G. D. sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis ir 20 metų terminui atlygintinai, t. y. už 400 Eur dydžio nuomos mokestį per kalendorius metus, laikinai valdyti ir naudotis perdavė: (duomenys neskelbtini) 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų) (toliau – ir mažosios bendrovės). Minėtame Pranešime nurodyta, kad tokiu būdu pareiškėjas galimai pažeidė Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą žvalgybos pareigūnams taikomą draudimą – vykdyti ekonominę, ūkinę veiklą komercinę arba individualią veiklą. Su šiuo Pranešimu pareiškėjas supažindintas 2017 m. liepos 20 d. pasirašytinai. 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai dėl Pranešime nurodytų aplinkybių.
Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. rugsėjo 11 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 33-6S (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad T. J. nuo 2000 m. iki 2015 m. Departamente dirbo pagal energetikos sritį, įskaitant ir atsinaujinančios energijos išteklių kryptį. 2012 m. dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, kurios gavo leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus. 2012 m. spalio 31 d. T. J., kartu su A. J., A. D. ir G. D. su šiomis bendrijomis sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis 20 metų terminui atlygintinai, t. y. pagal kiekvieną sutartį už 8 000,00 Eur. Taip pat konstatuota, jog T. J., sudaręs 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis, nepatikslino privačių interesų deklaracijos, nors tai atlikti jis privalėjo.
Departamentas, vadovaudamasis Interesų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 18-7486 kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, siekdamas, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įvertintų Departamento Išvadoje užfiksuotus faktus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-2224-(1.5) pripažino, kad Departamento 2017 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 18-7486 pateiktas pareiškėjo veiksmų įvertinimas atitinka Interesų įstatymo nuostatas, taigi Departamento išvados, jog pareiškėjas pažeidė Interesų įstatymo nuostatas, yra pagrįstos.
Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad pareiškėjas nesilaikė Interesų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto draudimo žvalgybos pareigūnams.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, vykdant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.
Šiuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, teigia, kad jis nepadarė Interesų įstatymo pažeidimo, tuo pačiu nepažeidė ir Žvalgybos įstatymo.
Pabrėžtina tai, kad, siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, suteikti viešiesiems interesams pirmenybę prieš privačius interesus ir tokiu būdu užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, Interesų statymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės.
Interesų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 punktas) ir nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai (5 punktas). Jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (7 straipsnio 1 dalis). Iš šių teisės normų matyti, kad jose asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: draudimas naudotis savo pareigomis asmeninei naudai gauti; draudimas naudotis viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai ir pareiga per įstatyme numatytą terminą pasikeitus deklaruojančio asmens pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims, patikslinti deklaraciją. Iš šių teisės normų taip pat aiškiai matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Interesų įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyti žvalgybos pareigūnams taikomi draudimai ir apribojimai. Vienas iš jų – draudimas vykdyti ekonominę, ūkinę komercinę arba individualią veiklą (7 punktas). Kiek tai susiję su pareiškėjo veiksmais, susijusiais su dalyvavimu steigiant mažąsias bendrijas ir sudarant žemės sklypo dalių nuomos sutartis su mažosiomis bendrijomis, teismas pabrėžia, jog šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, ar pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, taip įvertinti pareiškėjo padėtį šiame procese ir galimą interesų konfliktą bei pareiškėjo veikimą Interesų įstatymo keliamų reikalavimų kontekste.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 31 d. T. J. kartu su A. J., A. D. ir G. D. sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis 20 metų terminui atlygintinai, t. y. už 400,00 Eur dydžio nuomos mokestį per kalendorinius metus, laikinai valdyti ir naudotis bei perdavė žemės sklypus elektrinių iš atsinaujinančių energijos šaltinių statybai (įrengimui) ir eksploatacijai, t. y. MB (duomenys neskelbtini) 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 6,54 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB (duomenys neskelbtini) 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų), MB(duomenys neskelbtini) 3,7 ha bendro ploto žemės sklypo dalį (20 arų). Tai patvirtina byloje esančios 2012 m. spalio 31 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartys. Tarnybinio patikrinimo metu, apklausus patį pareiškėją, A. D. (žemės sklypo bendrasavininką), G. D., G. S., T. Ž., nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo steigiant mažąsias bendrijas, kreipdamasis į T. Ž. dėl dokumentų sutvarkymo, sudarė 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis su mažosiomis bendrijomis, kurios yra atlygintinos ir pagal kurias mažosios bendrijos įsipareigojo per 20 metų sumokėti po 8 000,00 Eur. Kaip patvirtino visi tarnybinio patikrinimo metu apklausti asmenys, atsiskaitymai pagal 6 žemės sklypo dalies nuomos sutartis nebuvo vykdomi, nes nebuvo priimti mažųjų bendrijų veiklai naudingi teisės aktai ir bendrijos veiklos nevystė būtent dėl šios priežasties. Taigi tarnybinio patikrinimo metu įrodyta, kad sudarant minėtas sutartis buvo siekiama vystyti tokio pobūdžio elektros energijos gamybą ir jų ekonominį suinteresuotumą, o pareiškėjo veikla yra vertintina kaip ekonominė bei sudarytų 6 žemės sklypo dalių nuomos galutinis tikslas – gauti pajamas išgaunant elektros energiją ir ją parduodant. Nors pareiškėjas tvirtina, kad tokia atsakovo tarnybinio patikrinimo metu padaryta nepagrįsta išvada, tačiau šį pareiškėjo teiginį paneigia byloje esantys duomenys. Byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų galima daryti priešingą išvadą. Pareiškėjo teiginiai, kad sudarytos sutartys niekaip nesusijusios su jo tarnyba, niekada neturėjo jokių ketinimų vykdyti ekonominę veiklą ir nesiėmė jokių veiksmų tokią veiklą vykdyti, kad nepasinaudojo jokia viešai neskelbiama informacija, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl niekaip nepaneigiantis tarnybinio patikrinimo metu padarytų išvadų ir nekeičiantis nagrinėjamos situacijos.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Interesų įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Interesų įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-230/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013, 2013 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad pažeidimų metu jis naudojosi tarnybine padėtimi ne tarnybos tikslais. Pabrėžtina, kad vienas iš svarbiausių valstybės tarnautojų veiklos etikos principų yra nesavanaudiškumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo veiksmai, sudarant anksčiau paminėtus sandorius ir siekiant vykdyti veiklą bei ateityje gauti iš jos pajamų, yra suderinami su minėtu principu. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, dirbdamas Departamente, jis rinko ir kaupė informaciją, susijusią su strateginę reikšmę turinčių elektros energijos ūkio objektų funkcionalumu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas veikė asmeniniais tikslais ir pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, sudarydamas anksčiau minėtus sandorius tuo metu, kai Departamente dirbo energetikos srityje, įskaitant ir atsinaujinančios energijos išteklių kryptį.
Interesų įstatymo nuostatos numato, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (7 straipsnio 1 dalis). Žvalgybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žvalgybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka turtą, pajamas ir privačius interesus deklaruoja žvalgybos institucijoje. Bylos duomenimis, pareiškėjas šios pareigos neįvykdė. Pareiškėjo teiginys, kad jis neprivalėjo to daryti, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes Interesų įstatyme yra numatyta pareiga per įstatyme numatytą terminą pasikeitus deklaruojančio asmens pateiktoje deklaracijoje nurodytiems duomenims, patikslinti deklaraciją. Be to, paminėtina tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-2224-(1.5) pripažino, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas ir Departamento išvada, jog pareiškėjas pažeidė Interesų įstatymo nuostatas, yra pagrįsta. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas anksčiau įvardytus pareiškėjo veiksmus pagrįstai įvertino kaip pažeidžiančius Interesų įstatymo ir Žvalgybos įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.
Dėl pareiškėjo argumento, kad paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga, nes atsakovas nevertino visų aplinkybių teismas pažymi, kad pagal Žvalgybos įstatymo 58 straipsnį už tarnybinius nusižengimus žvalgybos pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas; 5) atleidimas iš tarnybos. Skirdamas tarnybinę nuobaudą, žvalgybos institucijos vadovas atsižvelgia į: 1) padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį; 2) kaltės formą; 3) pažeidėjo asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (60 straipsnio 10 dalis).
Pažymėtina, kad Išvadoje sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos tarnybinės nuobaudos atsižvelgta į tai, kad nenustatytos jokios tarnybinę atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 7 punktą žvalgybos pareigūnas iš tarnybos gali būti atleistas, kai jis pažeidžia šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus draudimus ar apribojimus. Taigi vertinant šią teisės normą, darytina išvada, kad už tokį pažeidimą pareiškėjui atsakovas skyrė švelnesnę galimą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tokia nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus pareiškėjo asmenybę, jo paskatinimus ir kitas aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens byloje esančius duomenis, t. y. aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, taip pat pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta. Pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, teismas, pasiremdamas gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, o toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies turinį. Nagrinėjamu atveju skundžiamo Įsakymo motyvuojamoji dalis yra Išvada. Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas). Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Pareiškėjas yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais ir žinojo, kaip privalo elgtis; objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Interesų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose ir 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto draudimo žvalgybos pareigūnams nuostatas. Taigi ginčijamas Įsakymas priimtas surinkus pakankamus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavus šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertinus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Kiti pareiškėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo T. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.