Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, rengdamasi nagrinėti S. R. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas S. R. surašytas už tai, kad jis 2016-04-28, apie 21.48 val., Raseinių r., Ariogaloje, Taurupio g. 15A, iš parduotuvės Maxima x-780 pavogė 2 vnt. žvejybos elektroninių signalizatorių SPRO WP2, kurių bendra vertė 32,80 Eur, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltę patvirtinantys įrodymai nerinkti, tyrimas iš esmės neatliktas. Nors S. R. paaiškino, jog elektroninius signalizatorius paliko kitame skyriuje prie kačių maisto, tačiau ši versija netikrinta ir netirta. Pateiktas CD esantys vaizdo įrašas nėra vientisas. Nepateiktas įrašas vietos, kur yra kačių maistas. Nors iš medžiagos matyti, kad vada administracinei teisenai pradėti buvo anoniminis pareiškimas, tačiau šis asmuo nenustatytas, neapklaustas. Taip pat neapklausti ir nenustatyti parduotuvės ar saugos tarnybos darbuotojai apie jiems galimai žinomas bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, byloje nėra įmonės dokumentų, kuriuose būtų fiksuotas prekių trūkumas.

Vertindamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad būtina atlikti išsamų, visapusišką aplinkybių tyrimą, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina jos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-749-1009/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.