- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- N-62-1444-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00103-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Nukentėjusysis
- K. Š., G. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu pripažino A. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio („Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas“) 5 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 750 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. S. skirta už tai, kad 2010 m. vasario 28 d., apie 16 val., Staniūnų gyv. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje lakstė be pavadėlio ir antsnukio jo šuo, kuris apkandžiojo K. Š. priklausantį šunį, taip pažeidžiant Gyvūnų laikymo Panevėžio rajone taisyklių 1.6 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. S. skundą, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi jį atmetė. Teismas konstatavo, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių, taip pat agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens sveikatai ir turtui. Administracinis kaltinimas pareikštas remiantis Gyvūnų laikymo Panevėžio rajone taisyklių 1.6 punktu, kuris numato, jog vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu. Teismas nurodė, jog A. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2010 m. kovo 26 d. pažyma, nukentėjusiosios K. Š., G. Š. paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Teismas pabrėžė, jog iš K. Š. paaiškinimo matyti, kad ji matė šunį paleidusio asmens automobilį ir nurodė jo valstybinį numerį, teisme taip pat patvirtino, kad pažeidimo dieną būtent A. S. buvo paleidęs savo šunį, kuris užpuolė jos šunį. Teismas nurodė, jog A. S. teiginiai apie tai, kad ne jo šuo apkandžiojo K. Š. šunį, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to, jo paaiškinimai nenuoseklūs, t. y. 2010 m. gegužės 3 d. posėdyje nurodė, jog įvykio dieną buvo namuose, o vėliau jau aiškino, kad nepamena, nors savo 2010 m. kovo 30 d. paaiškinime buvo pripažinęs, kad buvo atvažiavęs nukentėjusiosios paminėtu automobiliu į įvykio vietą.
II.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde teigia, jog pažyma, neva įrodanti, kad K. Š. šuo buvo sužalotas, neatitinka įstatymais numatytos formos. Teigia, jog teismui teikė įrodymus apie jo šuns turimus skiepus, kilmę ir kt., tačiau jie nebuvo prijungti, nes surašyti ne lietuvių kalba. Pažymi, jog turimi dokumentai patvirtina, kad jo šuo neagresyvus, o teismas neturėjo jokio oficialaus dokumento, kad jis turi vokiečių aviganių veislės šunį. Tvirtina, jog teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios ir jos dukters paaiškinimais, nors jos yra šališkos. Nurodo, jog K. Š. suklydo jį atpažindama kaip šuns savininką, be to, teisme nebuvo apklaustas nei veterinaras, nei kinologas, kurie būtų patvirtinę, kad jo šuo nėra agresyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. kaltė, padarius ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.
Dėl A. S. apeliacinio skundo teiginių, jog teismas išnagrinėjo bylą neturėdamas jokių įrodymų, kad jis turi vokiečių aviganių veislės šunį, taip pat nepriėmė jo teiktų dokumentų apie jo šuns turimus skiepus, jo kilmę ir pan., pasakytina, kad A. S. visos bylos eigoje neneigė, jog turi tokį šunį, koks minimas Institucijos nutarime (b. l. 2 – 3, 5, 31), todėl minėtai aplinkybei patvirtinti papildomi dokumentai nebuvo būtini. Pabrėžtina, jog A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už agresyvių šunų laikymo taisyklių pažeidimą, todėl pastarojo minimi dokumentai, kurie galėtų įrodyti, kad jo šuo neagresyvus, šios bylos kontekste pertekliniai, be to, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo – teikti dokumentai buvo surašyti ne valstybine kalba (b. l. 31), o dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, priimami tik išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 2 d.).
K. Š. ir jos mažametė duktė teisme vienareikšmiškai patvirtino, jog jų šunį užpuolusį šunį bandė tramdyti A. S., kuris po kiek laiko sėdęs į mašiną išvažiavo (b. l. 30, 46). A. S., keldamas abejones pastarųjų teiginiais, jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių šios būtų suinteresuotos duoti klaidinančius paaiškinimus bei parodymus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.