Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. V. atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria pilnamečio asmens rūpintojas atleistas nuo pareigų ir paskirtas naujas rūpintojas, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl paskirto rūpintojo atleidimo iš pareigų, naujo rūpintojo ir turo administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – R. V., S. V., išvadą byloje teikianti institucija – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl paskirto rūpintojo atleidimo iš pareigų, naujo rūpintojo ir turo administratoriaus paskyrimo. Pareiškėjas nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartimi jam nustatyta rūpyba, jo rūpintoju paskirtas S. V.. Pareiškėjas paaiškino, kad teismo paskirtas rūpintojas susirgo sunkia liga, todėl dėl sveikatos būklės nebegali tinkamai atlikti rūpintojo funkcijų. Pareiškime nurodoma, kad šiuo metu pareiškėju rūpinasi kitas jo sūnus R. V., kuris ketina priimti pareiškėją gyventi į savo šeimą. Dėl to patikslintu pareiškimu pareiškėjas teismo prašė atleisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartimi paskirtą rūpintoją S. V. nuo rūpintojo pareigų, pareiškėjo V. V. rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti R. V..

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-07-05 nutartimi pareiškimą patenkino ir atleido S. V. nuo V. V. rūpintojo pareigų, jo rūpintoju ir turto administratoriumi paskyrė R. V. bei priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens S. V. 173,70 Eur išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartimi V. V. nustatyta rūpyba, jo rūpintoju paskirtas S. V.. Teismas taip pat nustatė, kad po rūpybos nustatymo rūpintojas susirgo sunkia liga, todėl dėl sveikatos būklės S. V. nebegalėjo tinkamai rūpintis tėvu ir dėl to tikslinga jį atleisti nuo rūpintojo pareigų. Teismas konstatavo, kad R. V. asmeninės savybės, gaunamos pajamos, gyvenamoji vieta ir šeiminė padėtis leidžia jam būti tėvo rūpintoju ir tai atitinka V. V. valią, todėl teismas sprendė, jog R. V. gali būti skiriamas pareiškėjo rūpintoju ir turto administratoriumi. Teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo S. V. ginčijo pareiškėjo pareiškimą, todėl teismas sprendė, jog S. V. privalo atlyginti valstybės išlaidas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įvertinęs pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų būtinumą ir pagrįstumą teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo privalo atlyginti valstybei 173,70 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. V. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Apeliantas teigė, kad jis tinkamai rūpinosi tėvu, o jo liga netrukdė atlikti rūpintojo pareigų, todėl spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti ir nukrypti nuo įstatyme numatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių pagal LR CPK 96 str. 5 d. nuostatas. Spręsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 24 p. nuostatas ir netinkamai suskaičiavo priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį. Apeliantas teigė, kad taikydamas ginčo teisena nagrinėjamoms byloms nustatytą 15 valandų užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinį dydį, teismas nepagrįstai į šią sumą įtraukė išlaidas, kurios atlyginamos už apeliacinio skundo rengimą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą. Apeliantas teigė, kad jis tinkamai rūpinosi tėvu, o jo liga netrukdė atlikti rūpintojo pareigų, todėl spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti ir nukrypti nuo įstatyme numatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių pagal LR CPK 96 str. 5 d. nuostatas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bylos dėl globos ir rūpybos yra nagrinėjamos LR CPK V skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 5 p.). Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika, nes paprastai tokio pobūdžio bylose nėra priešingus interesus turinčių šalių. Pagal LR CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus, kai dalyvaujančių byloje suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Tokiu atveju teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. V. pateikė teismui pareiškimą dėl paskirto rūpintojo atleidimo iš pareigų, naujo rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, juo teismo prašė atleisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartimi paskirtą rūpintoją S. V. nuo rūpintojo pareigų ir pareiškėjo V. V. rūpintoju bei turto administratoriumi paskirti R. V.. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo S. V. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotas asmuo S. V. naudojosi advokato pagalba, ginčijo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl poreikio keisti teismo paskirtą rūpintoją ir turto administratorių, teikė su tuo susijusius rašytinius įrodymus. Be to, suinteresuotas asmuo ginčijo pareiškėjo atstovės teisę atstovauti jo interesus ir veikti pareiškėjo vardu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo siekė priešingo procesinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl galima daryti išvadą, jog pareiškėjo ir apelianto suinteresuotumas šios bylos baigtimi buvo skirtingas. Kadangi pareiškimas buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi turėjęs apeliantas privalo atlyginti valstybės patirtas išlaidas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (LR CPK 442 str. 5 p., 96 str. 1 d.). Nors apeliantas skunde nurodė, kad teismas turėjo nukrypti nuo įstatyme numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau pažymėtina, kad pagal LR CPK 96 str. 5 d. nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš apelianto. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens S. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas už pareiškėjui suteiktą teisinę pagalbą.

Skunde nurodoma ir tai, kad spręsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 24 p. nuostatas ir netinkamai suskaičiavo priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį. Apeliantas teigė, kad taikydamas ginčo teisena nagrinėjamoms byloms nustatytą 15 valandų užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinį dydį, teismas nepagrįstai į šią sumą įtraukė išlaidas, kurios atlyginamos už apeliacinio skundo rengimą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CPK 99 str. 2 d. nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal LR CPK 96 str. nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, koordinatoriams ir taikinimo tarpininkams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką. Taigi šios taisyklės tiesiogiai nereglamentuoja valstybei iš proceso dalyvių priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, nes šis klausimas sprendžiamas pagal LR CPK 99 str. ir 96 str. nuostatas. Dėl to apelianto nurodytos taisyklės gali būti tik vienas iš kriterijų, kuriais remiantis teismas nustato valstybei priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį ir jų pagrįstumą, tačiau visais atvejais dėl konkretaus priteistinų išlaidų dydžio sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-04 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-854-7071. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-06-30 pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė 225,81 Eur. Įvertinęs šių išlaidų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dalis šių išlaidų nebuvo būtinos ir pagrįstos, todėl iš apelianto priteistinų išlaidų dydį teismas sumažino iki 173,70 Eur. Nors apeliantas teigė, kad teismas nepagrįstai į šią sumą įtraukė išlaidas, kurios atlyginamos už apeliacinio skundo rengimą, tačiau byloje esantys įrodymai šių skunde nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Iš byloje esančio advokato padėjėjos D. T. 2016-06-30 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir jame pateiktos išlaidų detalizacijos matyti, jog advokato padėjėjos išlaidos susidarė už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ypatingosios teisenos byloje. Šioje išlaidų suvestinėje nėra nurodyta, jog į antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą būtų įtrauktos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Dėl to galima daryti išvadą, jog teismas valstybei iš apelianto priteisė tik būtinas ir pagrįstas antrinės teisinės pagalbos išlaidos už pareiškėjui faktiškai suteiktą teisinę pagalbą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatydamas priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.